TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gėlių filosofo namuose - 300 augalų

2015 09 20 6:00
Andriaus Plindino kelias į floristus buvo nulemtas dar vaikystėje. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Floristas vilnietis Andrius Plindinas dar augdamas nedideliame Telšių rajono vienkiemyje prie ežero neįsivaizdavo savo gyvenimo be augalų - vaikui nereikėjo žaislų, jam užteko pievose ir miškuose žydinčių žiedų ir žolynų. Atkaklus žemaitis turi ambicingą tikslą - būti geriausiam iš visų kolegų floristų.

„Mano šeimoje niekas ypatingai augalais nesidomėjo. Kaip ir įprasta moterims, ant mamos ir močiutės namų palangių augo gėlės vazonėliuose, tačiau joms tai buvo greičiau tradicija nei aistra. O aš nuo mažų dienų buvau apsėstas augalų, man nereikėjo nei mašinėlių, nei kitokių žaislų, visa tai atstodavo gėlės. Sąlygos tam buvo puikios: vienkiemis, miškų apsuptis, šalia ežeras, upė, daugybė augalijos“, - prisiminė Andrius.

Andriaus namų palangė. "Dabar jau turiu mažai augalų, tik kokius tris šimtus", - juokiasi floristas.

Puoselėti grožį

Kaip pasakojo A. Plindinas, nors sesuo tokios aistros augalams neturi, jiems abiem būdingas grožio suvokimas, polinkis jį puoselėti. Juokavo, esą jam puikiai tinka apibūdinimas "Barbė devyndarbė". Vyras mėgsta išbandyti įvairius dalykus - amatų jis bandė daug, negalėtų nebent pataisyti automobilio, tačiau meistrauti moka. "Galiu kalti, malti, dažyti, siūti, siuvinėti - visa tai praverčia mano darbe. Mano šūkis - išbandyk viską, nes gyvenimas labai trumpas. Visko išmokti privertė ir aplinkybės: anksti mirus tėčiui mama mus augimo viena, pertekliaus šeimoje tikrai nebuvo, teko patirti ir skurdo skonį", - sakė floristas.

Jis visada turėjo galimybę rinktis, niekas nediktavo, kuo būti. Išbandė juvelyriką - gamino papuošalus, kai šis užsiėmimas nusibodo, ėmėsi kitos veiklos. Tačiau gėlės ir augalai visada buvo šalia. Prisipažino, kad gėlių pomėgis vaikystėje nesulaukdavo bendramokslių ir draugų palaikymo, dažnas nesigėdydavo pasakyti, kad vyrui tai netinkamas užsiėmimas, atseit tepaluotos rankos labiau tinka. "Niekada nenusigręžiau nuo augalų. Tiesiog nusijuokdavau jiems į akis ir pasakydavau, kad vieną dieną jie pasigailės dėl tokių kalbų, aš savo tikslą pasieksiu. Juk esu žemaitis, užsispyręs", - šyptelėjo floristas, jau daugelį metų sėkmingai skinantis kelią į pripažinimą. Dar mokydamasis jis nuolat pelnydavo pirmąsias vietas per įvairius puokščių komponavimo konkursus.

Pastelinės spalvos - harmonijos garantas. /Asmeninio albumo nuotraukos

Kelias į Vilnių

Baigęs mokyklą Andrius pasirinko želdinių ir jų dizaino studijų programą Kauno kolegijoje, tačiau mamai patyrus traumą mokslus teko mesti ir grįžti namo, padėti ūkyje. "Tada susiradau darbą Telšiuose, gėlių salone. Po metų atsirado galimybė išvažiuoti gyventi į Šiaulius, ten praleidau trejus su puse metų - dirbau įvairius darbus, bet visada šalia buvo augalai. Kai pasitaikė proga atvykti į Vilnių, nesvarstydamas pakėliau sparnus į sostinę - čia tikrai daugiau galimybių floristui negu mano gimtajame krašte. Pradžia buvo gana sunki, bet įsikibau", - prisipažino A. Plindinas.

Savitą augalų filosofiją pripažįstantis vyras tikino, kad savo ateitį regi tik Vilniuje, keliauti dar kur nors neketina. Nors žino patarlę, kad savam kieme pranašu nebūsi, žemaitis žada būtent čia įgyvendinti savo siekius. Nuolat savišvieta užsiimantis floristas sakė, jog mūsų krašte labai gajus sustabarėjęs požiūris į gėles ir augalus. Tačiau mados gėlių pasaulyje keičiasi, ir Andrius tiki, jog pasistengus tą požiūrį taip pat galima keisti.

Tik trys rūšys gėlių, o vaizdas - tobulas.

Dovanoti su meile

Kaip pavyzdį pašnekovas minėjo dažnai jam užduodamą klausimą, kokias gėles dera dovanoti vyrui? A. Plindino teigimu, esą vyrauja požiūris, kad vyriškos gėlės yra rožės, gvazdikai ar amariliai. Tačiau augalų aistruolis tikino, jog vyrui galima dovanoti visokias gėles, svarbiausia išsiaiškinti, kas konkrečiam žmogui patinka. "Įteikęs vyrišku laikomą amarilį ar rožę, gali likti nesuprastas. Pažįstu daugybę vyriškių, kurie tiesiog dievina frezijas, ramunes, lauko gėles. Gavęs rožių puokštę toks vyras nebus laimingas, nors iš mandagumo, aišku, padėkos. Todėl kiekvienu atveju reikia domėtis, ką žmogus mėgsta, ir stengtis įteikti tokią gėlę ar puokštę, kuri tikrai pradžiugins", - patarė žinovas.

Andrius pripažino, kad yra žmonių, visai nemėgstančių gėlių ir neturinčių favoritų tarp augalų. Tokiu atveju tinka dovanoti nedidelį žydintį vazoninį augaliuką, kurį žmogus gali parsinešti namo arba pasistatyti darbe ant stalo ir džiaugtis juo tol, kol žydi, neįsipareigodamas augalo vėliau persodinti, tręšti, prižiūrėti, nes jam tai svetima. Pasitaiko žmonių, kurie yra gana abejingi augalams, nors mėgsta gauti dovanų gėlių puokštę. Tokiu atveju floristas pataria išrinkti žiedus, kurie patinka pačiam. "Atėjote į gėlių parduotuvę, pamatėte žiedus, kurie jums labai patinka, ir pirkite juos žmogui, kuris neturi aistros konkrečioms gėlėms. Dovanodami puokštę, kuri jums patinka, žmogui padovanosite ir savo širdies šilumos, savo džiaugsmo kruopelę. Svarbiausia, kad jūsų akys žibėtų ją teikiant", - tikino Andrius. Jo teigimu, be meilės išrinktos gėlės nesuteiks džiaugsmo jas gavusiam žmogui, be to, greičiau nuvys. "Tai faktas", - pabrėžė floristas.

A. Plindinas teigė, jog auksinė gėlininkų taisyklė sako, kad pati gražiausia puokštė yra ta, su kuria žmogus gerai jaučiasi. Verta pasiduoti akimirkos žavesiui ir pirkti jus užbūrusius žiedus. Tuomet brangiam žmogui dovanosite ne tik puokštę, bet ir savo pakylėtą nuotaiką.

Kolegos, o ne konkurentai

Vedamas profesinio smalsumo Andrius neretai apsilanko sostinės gėlių turgeliuose. Rietuvėmis sukrautos gėlės jam ne tik žiedų įvairovės apžiūra, bet ir kolegiškas žvilgsnis į kitų gėlininkų darbą. "Einu ten iš susidomėjimo. Manau, kad mums nereikia konkuruoti, visi esame kolegos. Kiekvienas dirbkime savo darbą ir būsime laimingi. Labai gaila, kad iš senų laikų yra įsigalėjusi nuostata ir baimė: kad tik nenuviliotum mano kliento. Aš, profesionalus floristas, matau gėlių turgeliuose ir labai gražiai sukomponuotų puokščių, nors dažnai pasitaiko prasto kičo. Tačiau nemanau, kad mano darbui jos sudaro konkurenciją. Erdvės reikštis užteks visiems", - įsitikinęs pašnekovas.

Floristo paslaugų nepageidaujančiam žmogui Andrius pataria perkant gėles tiesiog nepersistengti. Keletas sėkmingai parinktų žiedų tikrai bus geriau nei didžiulė augalų šluota, į kurią prikaišiota begalė gėlių ir žalumynų. O jeigu dar visas šis "grožis" įsuptas į metrus celofano ir apkarstytas blizgučiais bei karoliukais, išmesite pinigus į balą, užuot pradžiuginęs artimą žmogų.

Dar vienas su gėlių kultūra susijęs stereotipas, pasak floristo, yra paprotys dovanoti žmogui neporinį skaičių žiedų. Porinis skaičius mūsų krašte siejamas su mirties kultūra, laidotuvėmis. "Aš sakau - ne. Dovanoti reikia porinį skaičių gėlių. Filosofija čia paprasta: žmogus gimsta ir miršta vienas, o gyvenimą jis gyvena poroje. Net jei ir vienišas, jo esybė yra dvilypė. Aš nė vienam draugui, net nepažįstamam žmogui ar priešui nelinkiu vienatvės. Todėl visada dovanoju porinį gėlių skaičių. Tiesa, kad nebūtų nesusipratimų, nedovanoju keturių ar šešių žiedų, o, tarkim, dvidešimt. Tiek jų niekas neskaičiuos, o aš būsiu perdavęs savo palinkėjimo simboliką - nebūti vienišam", - savo požiūrį dėstė A. Plindinas.

"Svarbu, kad puokštėje nebūtų per daug skirtingų gėlių ir spalvų, tada ji atrodys gražiai", - pataria floristas.

Pravartu žinoti

Floristas pasidalijo keletu paslapčių, kaip išsirinkti šviežius gėlių žiedus ir juos prižiūrėti, kad ilgiau džiugintų. Tačiau jis pabrėžė, jog visada derėtų prisiminti, kad gėlės - trumpalaikis grožis, todėl mėgautis jomis reikia čia ir dabar. Kad puokštei privalu kuo dažniau keisti vandenį, žino kiekvienas. Gėlių kotelius aštriu peiliu reikia nupjauti įstrižai. Kuo trumpesnis kotas, tuo ilgiau laikosi žiedas, nes vanduo jį pasiekia geriau. Verta nuskabyti visus lapus nuo koto, paliekant tik prie žiedo. Apvytusių rožių specialistas jokiu būdu nepataria nakčiai merkti į vonią tikintis, kad jos atsigaus. Nieko panašaus. Reiktų jas tvirtai suvynioti į popierių ir pamerkti į verdančio vandens vazą. "Gal pasirodys baugu merkti gėles į verdantį vandenį, tačiau dėl šios procedūros jos gauna šoką, kuris veikia kaip elektrošokas žmogų. Rytą jūsų pavytusių rožių puokštė bus kaip šviežia - žiedai gaivūs, lyg ką tik nuskinti", - tikino specialistas.

Renkantis gėles parduotuvėje reikia akylai apžiūrėti jų žiedlapius: ką tik nuskintos gėlės žiedlapiai bus lygūs, be išryškėjusių gyslelių. "Čia kaip su žmogaus veidu: kuo jaunesnis, tuo oda lygesnė, skaistesnė. Bėgant laikui ant žiedlapių, kaip ir ant odos, išryškėja gyslelių raštas. Tai ženklas, kad žiedas jau ne šviežias ir ilgai neišsilaikys", - sakė A. Plindinas.

Andriaus sukomponuota puokštė.
Simetrija visada gražu.
Prabangiam interjerui - prabangi gėlių puošmena.
.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"