TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gėlių karalija laukia talkininkų

2015 08 29 6:00
Botanikos sodo Kairėnuose gėlių skyriaus vadovė Gitana Štukėnienė jau du dešimtmečius veisia ir prižiūri o gėlynus.  Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodo Kairėnuose darbuotojai išskėstomis rankomis priimtų bet kokią savanorių pagalbą. Sodo gėlių karaliją valdanti biomedicinos mokslų daktarė Gitana Štukėnienė tiki, kad tai būtų abipusiškai naudinga: sodas dar gražiau klestėtų, o talkininkai pasisemtų žinių apie unikalius augalus.

Botanikos sodo gėlininkystės skyriaus vadovė biologijos mokslų daktarė G. Štukėnienė pasakojo, kad buvęs Kairėnų dvaras – jau ketvirtoji botanikos sodo vieta: pirmasis buvo įkurtas Vilniaus Pilies gatvėje, antroji jo vieta – Sereikiškės, vėliau perkeltas į Vingio parko teritoriją, ten dabar yra VU Botanikos sodo Vingio skyrius. Sodas kuriamas ir plečiamas Kairėnuose nuo 1974 metų.

„Baugu net sakyti, kokia mūsų sodo teritorija – 191 hektaras. Vilniaus mieste tokios didelės erdvės labai paklausios, bet džiugu, kad urbanizacija kol kas mūsų nepalietė„, – džiugiai pašnekesį pradėjo daugiau nei dvidešimt metų botanikos sodo gėlių skyriuje dirbusi ir jam vadovaujanti mokslininkė. Jos teigimu, buvusio Kairėnų dvaro, kurį per ilgus metus valdė daug garsių Lietuvoje šeimų – didikai Isaikovskiai, Sapiegos, Lopacinskiai, Tiškevičiai – sodo teritorija yra tiesiog Dievo dovana auginti įvairius augalus: aukščio skirtumas čia yra apie 50 metrų, todėl tarpsta skirtingos jų rūšys. Likę ir atnaujinti dvarvietės tvenkiniai taip pat sudaro puikias sąlygas klestėti augalijai, kurios čia yra per dešimt tūkstančių pavadinimų.

Lankytojų Kairėnuose niekada netrūksta.

Mainais į išmintį

Mokslininkė sakė, kad žmonių domėjimas augalais kasmet didėja, botanikos sodas sulaukia vis daugiau lankytojų. Jo teritorija milžiniška, o darbuotojų čia ne tiek daug – visas personalas su vadovais ir valytojais – tik 80.

„Ne viską pajėgiame padaryti savo jėgomis. Pasaulyje labai populiaru įvairios veiklos savanoriai, todėl pamanėme, kad tai galėtų būti vienas būdų mums pagelbėti. Savanorystė – ne tik pagalbinis darbas sode, bet ir pažintis su augalais, naujų žinių kaupimas, išskirtinė galimybė būti gražios gamtos prieglobstyje, bendrauti su augalijos specialistais. Savanoriai ne tik padeda dirbti, bet ir mainais gauna puikios patirties bei žinių„, – tikino pašnekovė. Botanikos sode lankosi ir darželinukai, ir garbūs senjorai, todėl savanorių amžius nėra kriterijus. Moksleiviai čia gali įgyti pradinių žinių apie augalų pasaulį, vyresnio amžiaus žmonės gali susipažinti su egzotiškų, retesnių augalų veislėmis, sužinoti jų auginimo ir priežiūros ypatumus, o tai praverstų savame sode ar gėlyne.

„Visi mano, kad botanikos sode reikia tik ravėti gėlynus, – juokėsi moteris. – Visuomet sakau, kad žmogus gali rinktis: gal kas nors ypač mėgsta rožes ir nori pasimokyti, kaip jas auginti ir prižiūrėti; kitam galbūt įdomu agrastų ar serbentų auginimas, gėlių taip pat yra įvairiausių: vasaros pradžios bijūnai, rudeniniai kardeliai, lelijos ir galybė kitų. Botanikos sode nebūna taip, kad visi darbai nudirbti – vis dirbi, ir galo nematyti nei vasarą, nei žiemą. Reikia ravėti, laistyti, purenti žemę, nurinkti nuvytusius žiedus, sukasti naujas lysves, mulčiuoti, grėbti, valyti sėklas. Visų darbų neįmanoma išvardyti, kas turi kaimo gyvenimo patirties, žino, jog darbai nesibaigia.„

Savanorių pagalbos reikia ir rengiant daugybę botanikos sode organizuojamų renginių bei švenčių: tenka suskinti gėlių, sukomponuoti puokštes, tiesiog įpilti į vazas vandens. Darbuotojai dažnai nespėja suktis, jiems praverstų bet kokia pagalba. Kairėnuose yra pramoginių jojamų ir kinkomų arklių bei ponių, reikia prižiūrėti tvenkinius – savanoriai tikrai ras sau širdžiai mielos veiklos.

Japoniškas sodas užveistas pagal japonų sukurtą projektą.

Botanikė nuo vaikystės

Gitaną dirbti Kairėnuose esančiame botanikos sode pakvietė tuometinis jo direktorius Evaldas Navys, buvęs ir jos dėstytojas universitete. 1992 metais čia kaip tik kūrėsi gėlininkystės skyrius. „Pradėjau dirbti 1994-aisiais dar būdama magistrė, vėliau dėstytojas pasiūlė rašyti mokslinį darbą – tam čia turėjau puikias galimybes: kaupėsi gėlių kolekcijos, jas reikėjo tirti, apibendrinti tyrimų rezultatus. Apgyniau mokslo laipsnį ir likau. Tie, kas čia padirba dvejus trejus metus ir pasilieka, tokį sprendimą priima gyvenimui. Mūsų darbas – ne dėl atlyginimo, jis yra gyvenimo būdas, lyg niekada nesibaigiantis pomėgis. Kai užsiimi mėgstama veikla, nebejauti, kur yra darbas, o kur – tiesiog tavo gyvenimas“, – tikino mokslų daktarė.

Kairėnuose dera gėlės ir medžių žaluma.

Ji prisipažino, kad (nors esą taip neturėtų būti) įsitraukusi į mėgstamą darbą dažnai pamiršdavo draugus, artimuosius, visus kitus reikalus. Atseit dėl šios priežasties ilgai pati nesukūrė šeimos, tačiau kai ištekėjo ir prieš dešimt metų gimė sūnus Tadas, teko šiek tiek pristabdyti nepabaigiamas darbo valandas, daugiau laiko skirti namiškiams. „Mano vyras – miškininkas, jis dirba ir gyvena Ignalinoje. Esame tokia šiuolaikinė – savaitgalinė šeima, – juokėsi pasakodama Gitana. – Vyras – atsidavęs miškininkas, aš – atsidavusi gėlininkė, o mano gėlės miške neauga. Taip pat ir miško gėlyne neužveisi. Va, taip ir gyvename.“

Gitana tikino, jog jau nuo ketvirtos klasės tvirtai žinojo, kad bus gamtininkė. Ši iš Pakruojo rajono kilusi moteris vaikystėje, gavusi užduotį parašyti, kuo bus užaugusi, neabejodama vaikiška rašysena išraitė: „Būsiu biologė.“ Ji pati tada dar nelabai įsivaizdavo, kas tai bus. Pusbroliai ir pusseserės tuomet šaipėsi, kad Gitanai gyvenime yra du keliai: zoologijos sode prižiūrėti liūtus ar šerti meškas, kitas – botanikos sode ravėti lysves. „Taip ir nutiko“, – nusijuokė ji. Surimtėjusi prisipažino, kad niekada nesigailėjo pasirinkusi tokį gyvenimo kelią, kitur savęs tiesiog neįsivaizduoja.

Sulaukia netikėtų svečių

Kaip pasakojo G. Štukėnienė, iki įkuriant Kairėnuose botanikos sodą čia buvo Vilniaus psichoneurologinės ligoninės teritorija. Juokavo, esą vienus ligonius pakeitė kiti – gamtininkai, kurių išgydyti, ko gero, neįmanoma. Ankstesni gyventojai čia taip pat turėjo darželių, augino daržovių, kitų augalų – tai buvo darbo terapijos ligoniams dalis. Šiandien tų lysvių nelikę nė ženklo, visa teritorija apsodinta ir sutvarkyta botanikos sodo darbuotojų rankomis.

Aštuoniuose hektaruose gėlynų auga galybė gėlių rūšių.

„Anksčiau mums šiek tiek talkindavo iš darbo biržos atsiųsti žmonės. Tačiau jie nuolat piktindavosi, ką mes blogo padarėme gyvenime, kad dabar reikia šitaip „arti„. O pas mus daug nuolatinių darbuotojų dirba už minimalų atlyginimą. Šios moterys žino, kas yra sunkus fizinis darbas, kokia nors miesto poniutė tikrai neištvertų„, – sakė Gitana.

Botanikos sode neapsieinama be nuotykių, čia iš gretimų miškų ateina šernų, stirnų. Šiais metais, kaip teigė pašnekovė, stirnos nuėdė visą tulpių kolekciją. Pridarė tikrai daug nuostolių. Čia gyvena lapės, kiškiai, voveraitės, antys – išpuoselėtoje aplinkoje šie gyvūnai puikiai jaučiasi, nors ir kelia tam tikrų problemų.

Mokslininkės valdos – aštuoni hektarai gėlynų – šiais metais labai nukentėjo nuo sausros. Gėlių sekcijos vadovė ir dar dvi pagalbininkės fiziškai tiesiog nespėja laistyti didžiulių gėlynų. Nors dabar pats kardelių klestėjimo metas, botanikos sodo kolekcija visai sunyko – žiedai nurudę, susitraukę, nubyrėję. Tačiau klesti jurginai – įvairiaspalvių žiedų jūra malonina akį. Pasak biologijos mokslų daktarės, aštuoniuose hektaruose jos prižiūrimų gėlynų auga trijų tūkstančių pavadinimų gėlės – tiek Lietuvoje išvestos, tiek atkeliavusios iš užsienio. „Viena didžiausių yra bijūnų veislių ir rūšių kolekcija, taip pat viendienių – auginame apie penkių šimtų pavadinimų. Auga lelijos, kardeliai, jurginai“, – vardijo pašnekovė. Ji prisiminė, kad vienas jos pirmųjų darbų botanikos sode buvo pasodinti viendienių kolekcija. Ji auga iki šiol. Prieš du dešimtmečius pasodinusi pirmąsias viendienes, ji pati tris dienas kibirais nešiojo vandenį iš netoli esančio tvenkinio, laistė lepias gėles, kad šios gerai prigytų.

Buvusiose Kairėnų dvaro arklidėse anksčiau veikė psichoneurologinė ligoninė.
Gamtoje visiška dermė: iš gretimų miškų ir ūkių į gėlynus skrenda bitės ir vabalai.
Gėlynai sodinami taip, kad atrodytų kuo spalvingesni.
Botanikos sodo takais galima vaikščioti valandų valandas.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"