TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Geras startas dviratininkų šalyje

2007 10 06 0:00
J.Jatautas prie Europos mokyklos Bergene.
Asmeninio albumo nuotrauka
jataut009.jpg

Tik mėnuo, kai šilutiškis pedagogas Jonas Jatautas vadovauja tarptautinei Europos mokyklai Bergene, tačiau jau spėjo pastebėti, kad Olandija - sveikuolių šalis. Visi aukšti, liekni, gana retai pamatysi antsvorio turintį žmogų. Kaimynai anglai juokauja, kad olandams reikia būti aukštiems, nes gyvena žemiau jūros lygio. Jei vieną dieną užlies vanduo, turės kaip nors išbristi.

Pirmas lietuvis, laimėjęs Europos Komisijos kuruojamo mokyklų tinklo paskelbtą konkursą ir šiemet pradėjęs eiti tarptautinės Europos mokyklos Bergene direktoriaus pareigas, nesijaučia tapęs biurokratu, kuris nebemato realybės. Taip negali būti jokioje mokykloje. 51 metų pedagogas nesitiki ir vaivorykštės spalvomis nušviesto gyvenimo - dar visko teks pamatyti, išgirsti, patirti.

"Galiu pasakyti tik tiek, kad man labai pasisekė, - prisipažino buvęs Šilutės Vydūno gimnazijos direktorius. - Mano trijų A filosofija, t. y. atvirumas, aktyvumas ir atsakingumas, davė labai gerą impulsą visiems, kurie laukė naujovių Europos mokykloje Bergene."

Naujasis Europos mokyklos direktorius kol kas gyvena viešbutyje. Dar neapsisprendė, kur su žmona norėtų įsikurti: Bergene ar už kelių kilometrų nuo jo šimtatūkstantiniame rajono centre Alkmare, o gal Amsterdame - už 40 kilometrų, tačiau yra greitas susisiekimas traukiniais.

Danutė Jatautienė dirba pradinių klasių mokytoja Šilutėje ir į Nyderlandus atvažiuos dar negreitai, bet, kaip patikino pašnekovas, tikrai atvažiuos. Dukros Eglė ir Nida jau suaugusios, abi su šeimomis gyvena tėvo gimtojoje Šilutėje.

Kur automobiliais nepalakstysi

"Olandai tolerantiški, atviri, laisvi ir mielai bendrauja, - pirmais įspūdžiais iš Olandijos dalijosi LŽ pašnekovas. - Kiek suprantu pavartęs laikraščius iš sporto puslapio, olandams, kaip turbūt ir visai Vakarų Europai, sportas Nr. 1 yra futbolas. Mačiau savaitgaliais ir mažuose, ir dideliuose miestuose, kokios sudarytos sąlygos vaikams ir jaunimui. Tiesiog ištisos šeimos susirenka stadionuose, vyksta turnyrai. Kad ir mano miestelis Bergenas: nors jis nėra didelis, vienoje vietoje mačiau bent šešias futbolo aikštes, ir visose savaitgaliais daugybė žmonių."

Šiaurės Olandijos, vienos Nyderlandų provincijos, miestelis Bergenas gyvena iš turizmo. Kai tik saulelė švysteli - kavinės, barai, takeliai pilni žmonių. Juos unikalia gamta traukia Šiaurės jūros kopų rezervatas. Kopos apaugusios pušimis, lapuočiais ir tokia, pasak pašnekovo, ypatinga augmenija, tik vietomis atsiveria smėlis. Olandija yra lygumų kraštas ir čia - vienintelė vieta, kur esama kalvų. Jomis galima laipioti, vaikštinėti ar važinėti dviračiais.

"Iš pradžių vos ne kas antrą vakarą tris keturis kilometrus nulėkdavau dviratuku atsipūsti prie jūros, - pasakojo J.Jatautas. - Dviratį viešbutis, taip sakant, "įpiešė" į kainą. Kai oras gražus ir neturiu oficialių priėmimų, važiuoju dviračiu ir į mokyklą. Man iki jos - pusantro ar du kilometrai. Savaitgaliais ir kiekvieną dieną, ypač vakarais, matyti pilni keliai dviratininkų. Automobiliais nepalakstysi, nors jų čia daug, gražių ir galingų, bet visi vairuotojai turi susitaikyti su greičio ribojimu ir tik mokamomis aikštelėmis. Šiaip sau įvažiavęs į miestą neturėk jokių vilčių pasistatyti automobilį kur nors šalikelėje ir išvengti mokesčių. Užtat pėstieji ir dviratininkai labai saugūs. Aišku, visi mandagūs ir vieni kitus praleidžia, bet tai jau ilgametės tradicijos."

Ketvirta - savo noru

Daug moksleivių į Europos mokyklą Bergene taip pat važinėja dviračiais. Kai kurie autobusais ir traukiniais atvyksta net iš Amsterdamo. Nors už mokslą reikia mokėti gana brangiai, moksleiviai renkasi šią mokyklą.

"Mes nesusiduriame su narkotikų problema, turime unikalią gamtą, puikią sporto bazę, o mokyklos pagrindas - didelės kalbų mokymosi galimybės, - aiškino direktorius. - Mokykloje yra per 60 tautybių moksleivių. Tėvai renkasi, kurioje - anglų, prancūzų, vokiečių ar olandų kalbos - sekcijoje jų vaikas mokysis. Kiekvienas moksleivis turi galimybę mokytis ir savo gimtosios kalbos. Jei susirenka užtektinai vaikų, samdomas mokytojas. Jeigu jų nedaug - mokosi nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, taip dabar slovėnai moksleiviai sutartu laiku sėda prie kompiuterių ir mokytojas iš Liublianos užmezga su jais kontaktą."

Aukštesnių klasių moksleiviai privalo rinktis ir antrą, ir trečią užsienio kalbą. Gali dar ir ketvirtą - jau savo noru. Mokykloje daugiausia dirba mokytojų iš Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos, keli - iš kitų šalių. Vadovaujamasi principu, kad, pavyzdžiui, matematiką anglų kalba dėstytų matematikas iš Anglijos, istoriją gimtąja vokiečių kalba - istorikas iš Vokietijos. Taip moksleiviai išmoksta taisyklingai kalbėti ir įgauna gerų kalbos įgūdžių įvairiose srityse.

J.Jatautas moka anglų, rusų ir lenkų kalbas, skaito vokiškai ir prancūziškai. Europos mokyklos direktoriui dokumentai ateina anglų ir prancūzų kalbomis, kartais - tik prancūzų, nes ją įpratusi vartoti Briuselio valdžia.

"Nors pirmą direktorių pasitarimą maloniai vedė anglų kalba, supratau, kad niekaip neišsisuksiu ir man reikės prancūzų kalbos, - prisipažino pašnekovas. - Mokysiuosi ir olandiškai. Nors olandai puikiai šneka angliškai ir net gali pamanyti, kad jie nė nesitiki, jog išmoksi olandiškai, žinau, kad visiems malonu išgirsti savo kalba kalbant mokyklos, kuri yra Olandijoje, direktorių."

Jokių rūpesčių dėl šildymo

J.Jatautas džiaugėsi, jog turi patyrusius pavaduotojus: airė vadovauja pradinei, o vokietis - vidurinei mokyklai. Kur kas didesnis negu įprasta Lietuvoje aptarnavimo personalas. Patalpų valymas - ne mokyklos reikalas. Tai atlieka pasamdyta įmonė. Šildymas ir pastatų išlaikymas - šalies šeimininkės Olandijos rūpestis.

"Atrodo, praėjusį savaitgalį mokykloje įjungtas šildymas. Lietuvoje reikia mero potvarkio, kad būtų galima šildyti klases. Čia temperatūra smukteli iki tam tikro lygio ir mokykla automatiškai pradedama šildyti", - visiškai naują dalyką pripažino pašnekovas.

Centrinė 14 Europos mokyklų tinklo įstaiga yra Briuselyje. Mokyklose mokosi daugiausia Europos Sąjungos struktūrų ar Europos kompanijų darbuotojų vaikai. Pasak J.Jatauto, siekiama šį tinklą padaryti labiau prieinamą šalių, kuriose įsikūrusios mokyklos, moksleiviams. Dabar galioja kvotos. Pavyzdžiui, Bergeno mokyklos direktorius negali priimti daugiau olandų, negu jiems skirta vietų. Kita vertus, Briuselis nuolat kelia mokinių skaičiaus ir finansinio efektyvumo klausimus. Buvo diskutuota, ar nereikėtų Europos mokyklos iš atokaus Bergeno perkelti į Hagą arba Amsterdamą, tačiau Europos Komisija bent kol kas apsisprendusi nieko nekeisti.

Per daug "užsiciklinę"

"Struktūra čia tokia, kad su visais reikia derėtis ir tartis. Man tai nėra sunku, nes buvau įpratęs dirbti tokiu stiliumi", - pasakojo pašnekovas.

Pradinio, vidurinio ir bendrojo ugdymo tarybos aptaria visus ugdymo klausimus ir priima sprendimus. Direktorius gali priimti ir savo sprendimą, jei taryba nesusitartų. Kitas lygis - administracinė taryba, kurią sudaro Europos Komisijos nariai, Olandijos valdžios ir mokyklos personalo atstovai. Ši taryba tvirtina sprendimus, susijusius su finansais, personalu, taip pat strateginiais klausimais. Vienu metu vienoje vietoje galutinai suderinamos įvairios pozicijos.

"Lietuvoje, man atrodo, esame per daug "užsiciklinę" ir nenorime nei tartis, nei susitarti. Čia, pavyzdžiui, matau, jei ateina žmonės, jie nori tartis ir suprasti to, su kuriuo tariasi, poziciją. Lietuvoje labiausiai stengiamasi įrodyti savo pranašumą. Tačiau jokios derybos niekur neveda, jeigu neartinamos pozicijos", - įsitikinęs pašnekovas.

Prieš natūralų apsisprendimą

J.Jatautas pripažino, kad Lietuvos švietimo sistema turi daug gerų ir užtektinai neišspręstų dalykų. Sveikintinos egzaminų reformos pataisos, nes mokykliniai ir pakartotiniai egzaminai yra vis dar senosios sistemos likučiai.

"Didžioji reforma vyksta mokykloje, - sakė pedagogas. - Reikia veikti, o kai veiksi, žinosi savo veiklos kainą ir rezultatus. Vadovas ir jo komanda visada turi būti atsakingi už tai, kas vyksta mokykloje. Aktyvumas ir atsakingumas vienas su kitu labai susiję, o atvirumas vėlgi - visai sistemai būtinas bruožas."

Kita vertus, Lietuvos administracinė sandara, J.Jatauto manymu, nėra pakankamai lanksti, kad viešasis sektorius būtų nuolat motyvuojamas. Reikia skatinimo ir lanksčios atlyginimų sistemos, nes akivaizdu, jog praradus motyvus sunku tikėtis dinamiškos veiklos. Lengvinant pedagogų dalią būtina mažinti biurokratiją ir popierizmą - tai, kas yra prieš natūralų apsisprendimą dirbti mokytoju.

"Kai mokytojas turi gaminti krūvas popierių, kurių reikalauja vadovai kaip savo darbo pateisinimą, tai jau liga, - kalbėjo pašnekovas. - Su ja reikia kovoti, o vertinant mokyklas vertinti būtent vadovus, ką jie padarė, kad mokykloje sumažėtų biurokratijos. Aišku, prie to turi prisidėti ir švietimo skyriai, ir apskričių švietimo padaliniai, ir pati ministerija. Mažinti tai, ko nereikia, be ko galima apsieiti, nes popieriniam darbui kartais teikiama per daug reikšmės, o jo reikšmė švietimo procesui yra minimali."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"