TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gimusi Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

2014 02 15 6:00
S.Gasparavičienės šilta šypsena vėsioje Lietuvoje, bet gimtadienį ji švenčia ten, kur daugiau šilumos - egzotiškame kurorte. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Istorikė Sigita Gasparavičienė teigė, kad dalyvauja Vasario 16-osios proga organizuojamuose renginiuose. "Kai būnu Lietuvoje, su anūke nueiname prie Signatarų namų", - LŽ sakė ji. Tačiau pastaraisiais metais tokiu laiku moteris dažniausiai būna kur nors užsienyje. Vasario 16-oji yra jos gimimo diena.

Istorikė S.Gasparavičienė šių metų vasario 16-ąją švęs jubiliejų, bet ne Lietuvoje. Gimtadienio proga moteris nusprendė savaitei ištrūkti į šiltuosius kraštus. Taip daro ne pirmą kartą. "Visada per gimtadienį stengiuosi kur nors pabėgti", - prisipažino S.Gasparavičienė. Šįkart ji panoro pailsėti viename Egipto kurorte ir ten surengti kuklią šventę. Ir anksčiau, kai vasario 16-ąją būdavo Lietuvoje, moteris ne itin triukšmingai švęsdavo. "Nesu kompanijos žmogus, o gimtadieniui neteikiu daug reikšmės, - sakė ji. - Kadangi reikia, šventę surengiu." S.Gasparavičienė juokėsi, kad jos gimimo dieną vasario 16-ąją, kai minimas Lietuvos valstybės atkūrimas, visi atsimena. Ir sovietmečiu prisimindavo.

Pasas ant stalo

Tačiau buvo laikai, kai linksmintis tokią dieną - vasario 16-ąją - atrodydavo įtartina. "Vis dėto sovietmečiu neturėjau dėl to didelių problemų, - patikino S.Gasparavičienė. - Studijų laikais gimtadienis būdavo šventas dalykas. Gyvenau studentų bendrabutyje, tad ten ir švęsdavome." Tiesa, sukaktuvininkė paprastai ant stalo padėdavo savo pasą. Anuomet po bendrabutį vaikštinėdavo grupė studentų, kurie turėdavo prižiūrėti, kad gyventojai negirtautų, kad jų nelankytų "zuikiai". Šios grupės narius bendramoksliai vadindavo operatyvininkais. "Vasario 16 dieną jie kaip velniai lakstydavo po visus bendrabučius ir tikrindavo, - šypsodamasi prisiminė S.Gasparavičienė. - Tačiau aš niekada neįkliuvau. Tiesa, vieną kartą, kai jau baigėme švęsti, jie atėjo. Nerado prie ko prisikabinti, tad paklausė, kodėl ant sienos kabo madona. Tačiau viskas baigėsi ramiai." O tai buvo Renesanso dailininko Leonardo da Vinci paveikslo reprodukcija. Sovietmečiu Sigita lankė "Žinijos" draugijos paskaitas, nes jai patiko klausytis pasakojimų apie meną. Todėl ir bendrabučio kambario sieną taip papuošė.

Istorikei S.Gasparavičienei patinka tyrinėti archyvus. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Nuo vaikystės iki dabar

S.Gasparavičienė studijavo istoriją Vilniaus universitete. Kodėl pasirinko tokią specialybę? Galbūt turėjo įtakos tai, kad gimusi tokią dieną? "Gal ne. Apskritai nuo vaikystės buvau labai smalsi, mėgau skaityti knygas, - prisipažino pašnekovė. - Dabar smalsumo turiu šiek tiek mažiau. O tada tokie dalykai kaip istorija, geografija labai domino. Pamenu, būdavo didžiuliai konkursai, bet įstojau į universitetą. Žinote, kuo didžiuojuosi? Dabar istorikų labai daug "prikepta", jie baigia mokslus ir eina į verslą ar dar kur nors. O aš pragyvenu iš istorijos. Kai uždarė Paminklų restauravimo institutą, likau be darbo. Galėjau dalyvauti kokiuose nors konkursuose į valdišką tarnybą, bet pagal horoskopą esu Vandenis, nemėgstu viršininkų. Todėl nusprendžiau valgyti duoną iš istorijos."

Užteko drąsos steigti įmonę

S.Gasparavičienė įsteigė įmonę, kurios veiklai būtinos istorijos žinios. Tai - "Archeonas", atliekantis asmenų ir šeimų genealogijos tyrimus, sudarantis genealogines biogramas ir schemas, vykdantis senų pastatų ir teritorijų istorijos tyrinėjimus, teikiantis ataskaitas, senųjų dokumentų, metrikų, planų kopijas ir ikonografinę medžiagą. Įmonė įkurta prieš 20 metų. "Gerai, kad priminėte, - nusijuokė S.Gasparavičienė, paklausta apie jubiliejinę "Archeono" datą. - Reikia rengti puotą. Pamenu, registravau įmonę pavasarį, dar dirbdama Paminklų restauravimo institute. Direktorius sakė: "Gelbėkitės kaip kas galite. Greitai visi išsiblaškysime."

Tada istorikė ir nuskubėjo registruoti savo įmonės. Panašiu laiku įkurta ir Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga. "Patekau į terpę, kurioje buvo labai domimasi genealogija, - pasakojo ji. - Kadangi seniau dirbau ir archyvuose, Bajorų sąjungos nariai vis ko nors manęs klausinėdavo."

Dabar S.Gasparavičienė stebisi, kokia drąsi buvusi imdamasi tokios veiklos. Jos privati įmonė pirmoji Lietuvoje pradėjo daryti genealoginius, istorinius tyrimus. Iš pradžių "Archeonas" dėjo į laikraščius skelbimus, taip atsirado klientų. Po truputį įmonė ėmė dirbti sėkmingai.

Žmones domina praeities paieškos

S.Gasparavičienė prisiminė, kad pirmas jos klientas buvo vienas garsus juvelyras. Specialistai sudarė vyrui genealoginį medį ir jis galėjo džiaugtis kilmingos giminės herbu, įstojo į Bajorų sąjungą. Dabar į "Archeoną" kreipiasi labai įvairių žmonių. Jie apie įmonės teikiamas paslaugas dažnai sužino vienas iš kito. Klientų netrūksta. Tačiau kartais kas nors lieka nepatenkintas. Tarkime, žmogus tikisi kilmingųjų genealoginio medžio, bet paaiškėja, kad protėviai tokie nebuvo. Toks klientas kitąsyk net nepasiima genealogijos specialisto padaryto darbo.

"Ne visada pavyksta gerai atlikti užsakymą, - neslėpė "Archeono" vadovė. - Kartais nėra medžiagos arba ji kur nors dingusi. Neįmanoma gauti bylų, archyvuose jos suplyšusios, subyrėjusios. Kitąsyk kunigas būna ką nors pripainiojęs įrašuose." Taigi daug kas priklauso nuo duomenų bazių. Istorikė užsiminė, kad metrikų bylas reikia mokėti skaityti tarp eilučių. Tada galima sužinoti ne tik konkrečias datas, bet ir numanyti praeities žmonių gyvenimo istorijas. Kartais jos panašios į romanus ar dramas.

S.Gasparavičienė sakė, kad šiuolaikiniai žmonės itin domisi savo kilme. Galbūt savo šaknis labiau nori išsiaiškinti tie, kurie turi žinomas pavardes, kurie iš artimųjų yra girdėję, jog turi kilmingų protėvių? "Aišku, tokie žmonės domisi, - patvirtino istorikė. - Tačiau kartais apie kilmingumą sužinoma netyčia, tarkime, kai grąžinamos žemės, nes tada reikia senelio gimimo liudijimo. Paaiškėja, kad tas - bajoras. Sako: "Buvo "pijokas", o pasirodo - bajoras."

Kaip reaguoja žmogus, pirmą kartą išvydęs savo genealoginį medį? "Archeono" vadovė patikino, kad džiaugiasi. Tiesa, apie savo radinius ji klientus informuoja iš anksto. Istorikė prisiminė, kaip vienas vaikinas užsakė močiutei, bajoro anūkei, dovanų genealoginę schemą, norėdamas maloniai nustebinti ją 80 metų jubiliejaus proga.

Pasak S.Gasparavičienės, yra tokia genealogijos rūšis kaip palikimai. Lietuvoje ji mažiau paplitusi, nes jei per tam tikrą laiką neatsiranda paveldėtojų, turtą perima valstybė. O kai užsienyje miršta žmogus, palikuonių ieškoma labai ilgai. Šiuo metu S.Gasparavičienė turi tokio pobūdžio australų užsakymą - ieško paveldėtojų. Regis, vieną yra tikimybė rasti.

Sava kilmė

Smalsu, ar S.Gasparavičienė domėjosi savo genealoginiu medžiu, ar jai tinka posakis - kaip batsiuvys be batų. "Archeono" vadovė sakė, kad iš dalies tokie žodžiai tinka. "Ilgokai nesiaiškinau, - teigė ji. - Galiausiai ištyrinėjau, kiek galėjau. Viskas sustojo, kai iš Sankt Peterburgo apskrities gavau žinių apie proprosenelį. Iš šio miesto kilusi mano senelė. Ištekėjusi už lietuvio ji atvažiavo čia. Vaikus išauklėjo Lietuvos patriotais."

Klausiama, kada suprato apie Vasario 16-osios reikšmę Lietuvai, šią dieną gimtadienį švenčianti S.Gasparavičienė atsakė visada tai žinojusi. "Mano tėvas buvo didelis patriotas. Jis labai didžiavosi, kad dukra gimusi vasario 16 dieną, - kalbėjo istorikė. - Tėvas buvo disidentinių pažiūrų. Paprastas finansininkas, bet liežuvio už dantų niekada nelaikė. Apie vasario 16-ąją viską žinojau. Anais laikais tėvas visada rėždavo iš širdies, ką galvoja. Todėl sovietmečiu ir nepadarė karjeros. Gyvenome provincijoje, tad niekas nekreipdavo dėmesio į tėvo kalbas. Laikydavo jį, nes buvo geras specialistas."

S.Gasparavičienė prisipažino apie save nelabai mėgstanti pasakoti. Turbūt dėl to jai patinka dirbti su istoriniais, archyviniais dokumentais, ieškoti medžiagos per internetą. Anksčiau istorikė ir straipsnių apie paveldą parašydavo. "Gal reikia būti tam tikros psichologinės sanklodos žmogumi..." - apie tai, kodėl mėgsta tokią veiklą, svarstė S.Gasparavičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"