TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ginčai dėl parkų prigęsta neilgam

2009 07 28 0:00
"Tikrąsias vertybes gamta žmogui duoda veltui", - sako gamtosaugininkė R.Baškytė.
LŽ archyvo nuotrauka

Saugoti vertingiausias ir gražiausias krašto vietas ar leisti statyti jose namus? Plėtoti ten verslą ar riboti? Apie tai kone nuolatos diskutuoja tiek norintys įsikurti Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose žmonės, tiek politikai, valdininkai, gamtos sergėtojai.

Vertingiausios Lietuvos vietos tampa ginčų ir net kovų dėl turto arenomis. Nesibodima apsimesti neva skriaudžiamų vietos žmonių gynėjais, tirštinti spalvas ar net atvirai meluoti. Tokios diskusijos sustiprėja keičiantis valdžiai, taip pat per rinkimų kampanijas.

Pasikalbėti apie tai "Lietuvos žinios" pakvietė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorę Rūtą Baškytę.

Laisvė - tai atsakomybė

- Kai saugomas teritorijas kritikavo Lietuvą valdantys socialdemokratai, daug kas sakė - buvę komunistai nori užgrobti gražias vietas. Tačiau girdėti kaltinimų gamtosaugininkams ir iš kitų partijų.

- Dirbu saugomų teritorijų sistemoje nuo 1991 metų, tad pastebėjau: kai Seime ar Vyriausybėje balsuojama dėl turto šiose teritorijose naudojimo, privatizavimo - beveik visi balsuoja vienodai. Nesvarbu, koks atstovaujamos partijos pavadinimas. Nesistebiu - gyvename tokiu metu, kai turtas perskirstomas, tad dažnai kiekvienas pagalvoja apie save.

- Jūsų kritikai saugomoms teritorijoms priskiria net 70-80 proc. Lietuvos ploto, o su įvairiais apribojimais - 95-98 procentus.

- Lietuvoje faktiškai nėra teritorijos, kurioje nebūtų taikomi vienokie ar kitokie apribojimai. Tačiau tai nereiškia, kad saugomos teritorijos užima 95-98 procentus. Įvairi infrastruktūra, naudingosios iškasenos, miškai, kurortinės vietos ir t. t. Todėl naivu manyti, jog susigrąžinęs žemę galėsiu joje daryti, ką noriu.

Valstybinio saugomų teritorijų kadastro duomenimis, šiuo metu Lietuvos saugomos teritorijos - rezervatai, draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai bei biosferos poligonai - užima 15 proc. Lietuvos ploto. Vyriausybės patvirtintoje Darnaus vystymosi strategijoje numatyta šį skaičių padidinti iki 17-18 procentų. Tai Lietuva įsipareigojo tapdama Europos Sąjungos (ES) nare.

Gamta yra visų

- Ginčai dėl saugomų teritorijų verda jau daug metų, buvo kreiptasi net į Konstitucinį Teismą (KT).

- Jam skųstasi dėl statybų draudimų (faktiškai kreiptasi dėl savavališkų statybų įteisinimo), vėliau keli privačius interesus ginantys Seimo nariai suabejojo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo dokumentais. Paskui buvo įtarta, kad Seimas suklydo neleidęs persikelti žemės į saugomas teritorijas.

KT nusprendė, jog LR Konstitucijai nenusižengta, ir apgynė valstybės bei visuomenės interesą. Pagal Konstituciją gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

- Vis dėlto, ar nevertėtų patobulinti teisės aktų, kad draudimų ir ribojimų saugomose teritorijose įsikūrusiems žmonėms būtų mažiau? Gyventojams ypač nepatinka draudimas dalyti dalimis sklypus.

- Jis nustatytas tam, kad smulkiais sklypeliais suraižius gražias gamtos vietas nepasipiltų kraštovaizdį iš esmės keičiančios statybos. Kai kuriais atvejais atidalyti sklypą iš tiesų praverstų. Pavyzdžiui, su tėvais gyvenančio ūkininko palikuonys sukuria šeimą ir nori likti kaime, pasistatyti atskirą trobą. Kodėl nesudarius tokios galimybės? Arba dideli, 50 ar 100 ha, sklypai. Tokių nėra daug, tad kodėl neleisti jų atidalyti? Yra ir kitų galimybių.

Absoliučiu draudimu tai daryti didžiuosiuose sklypuose buvo suabejojęs ir KT. Aplinkos ministerija pateikė Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimų projektą dar praėjusios kadencijos Seimui. Šis buvo pradėjęs jį svarstyti, tačiau nebaigė, o dabartinis Seimas dar nepradėjo.

Ne už viską, kuo mus kaltina, esame atsakingi. Antai nei Aplinkos ministerija, nei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, nei direkcijos nereglamentuoja ir nevykdo žemės grąžinimo reformos. Tai Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija.

Ribojama ir Vakaruose

- O ką siūlo jūsų oponentai?

- Ragina numatyti galimybę naikinti saugomas teritorijas, atsisakyti daugelio ribojimų parkuose ir draustiniuose, leisti statybas miškuose, likviduoti saugomų teritorijų režimą kaimuose, miesteliuose, ūkinėse zonose ir t. t. Šiuos pasiūlymus pernai svarstė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė. Dėl kiekvieno jų buvo balsuota ir parengtas kompromisinis Saugomų teritorijų įstatymo variantas. Tačiau jis netenkina saugomoms teritorijoms priešiškai nusiteikusių žmonių interesų. O atsisakius bet kokio veiklos reguliavimo, saugomos teritorijos būtų tik deklaracija, kitaip sakant, parkai ir draustiniai taptų "popieriniai".

Kai buvo leista persikelti žemes iš kitų vietų, daug kas susigrąžino jas saugomose teritorijose. Žinojo, kad veikla ten ribojama, bet vis tiek stengėsi gauti sklypą, o dabar tikisi pakeisti įstatymus ar juos apeiti.

- O jei tai pavyktų?

- Būtų praradimų. Bet dabar, kai Lietuva yra ES narė, tai beveik neįmanoma. Štai gavome Europos Komisijos laišką: jei nebus operatyviai įsteigta pakankamai teritorijų paukščiams saugoti, Lietuvai bus iškelta byla tarptautiniame teisme. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo vykdyti jos reikalavimus.

- Ar užsienio šalių saugomos teritorijos tvarkomos kitaip negu mūsiškės?

- Vakarų valstybėse teritorijoms saugoti skiriama gerokai daugiau lėšų nei Lietuvoje, dirba daugiau specialistų. Skandinavijoje steigiant nacionalinius parkus valstybė išperka žemę iš privačių savininkų. Mums pavyzdys galėtų būti Didžiosios Britanijos parkai. Ten bendradarbiauja įvairios institucijos. Lietuvoje taip nėra - daug mūsų savivaldybių arba nepasirengusios, arba nenori bendradarbiauti su valstybinių parkų direkcijomis, ir priešingai. Kai būdama užsienio parkuose paklausiu: "Ar daug čia savavališkų statybų?", pašnekovai pasižiūri nesuprasdami, kaip galima savavališkai statyti.

Daugelyje kitų šalių ir statybų projektai rengiami gerokai ilgiau negu pas mus, ir ribojimų netrūksta. Floridoje net ne parkuose nurodoma, kokių rūšių gėlės turi augti gėlyne ir kokių - vazonėliuose ant palangių, nes nuo to priklauso viso kaimo, gyvenvietės vaizdas. Tačiau ten ir žmonių supratimas apie gamtą, kultūrą ir būstą kitoks.

Pavyzdžiui, Anglijos Pik nacionaliniame parke neatskirsi, kada statytas namas - XVI ar XX amžiuje. Taip yra todėl, kad daug turistų atvažiuoja būtent dėl savitos architektūros. Beveik kiekviename name - krautuvėlė, prekiaujama suvenyrais, svečiai apnakvindinami, ir tai papildomas geras verslas.

Vokietijos, Prancūzijos, kitų valstybių, kuriose saugomų teritorijų yra daugiau negu Lietuvoje, gyventojai suinteresuoti steigti nacionalinius ir regioninius parkus. Jie ten ir gerokai didesni negu mūsiškiai. Šių šalių žmonės supranta: jei bus išsaugotos architektūros tradicijos, nenuniokota gamta, atvyks daugiau turistų, bus galima geriau uždirbti.

Lietuvoje dar mažai kas suvokia, jog saugomos teritorijos su savo infrastruktūra, pažintiniais takais, lankytojų centrais ir t. t. traukia turistus ir valstybė taip pasitarnauja tiek vietos žmonėms, tiek atvykėliams. Mūsų darbu pasinaudoja turizmo firmos, kaimo turizmo sodybų savininkai ir t. t.

Paežerėse - miestiečiai

- Nutempti neteisėtai pastatyti Rolando Zujevo, Loretos Graužinienės ir kai kurie kiti vagonėliai. Ar dar daug liko nelegalių statinių?

- Saugomose teritorijose kasmet aptinkama apie 130 savavališkų statybų, bet dauguma jų - neteisėtai pastatyti lieptai, pavėsinės, stoginės, atraminės sienutės. Daugiausia pranešimų apie nelegalias statybas pastaruoju metu ateina iš Trakų istorinio nacionalinio parko.

- Kaip sekasi likviduoti nelegalias statybas Kuršių nerijos nacionaliniame parke?

- Dėl jų teismuose iškelta daugiau kaip 30 bylų, beveik pusė jau išnagrinėta valstybės naudai, liko sudėtingiausios. Vidutinio sunkumo pažeidimus (daugiau nei 30) buvo galima taisyti be teismų, pakoregavus detaliuosius planus, bet savivaldybė nesutiko. Pasibaigus teismams teks rengti naujus detaliuosius planus. Kai kuriuos statinius, matyt, reikės griauti.

Pagarsėjus Kuršių nerijos "epopėjai", sumažėjo aukštų pareigūnų telefono skambučių, kai būdavo sakoma: ateis toks ir toks, prašau jam padėti. Jei nekreipdavai dėmesio, rizikuodavai.

- Aplinkos ministerija siūlė vietoj daugiau kaip 30 valstybinių parkų direkcijų palikti tik keletą.

- Mūsų darbo grupė tam nepritarė ir pateikė daug argumentų. Atrodo, ministerijos vadovus jie įtikino, tad numatomos tik nedidelės permainos. Labanoro regioninio parko direkciją siūloma prijungti prie Aukštaitijos nacionalinio parko, Čepkelių rezervatui ir Dzūkijos nacionaliniam parkui taip pat galėtų vadovauti viena direkcija. Pritarta idėjai steigti reindžerių pareigybę. Jie taptų vietos žmonių konsultantais, padėjėjais ir draugais, kurių pareiga - pirmiausia pamokyti, įspėti ir tik kraštutiniu atveju bausti.

- Vis dėlto akivaizdu, jog kaimuose žmonių mažėja...

- Sodybų tuštėjimo metas - visos Lietuvos, ne tik saugomų teritorijų problema. Daug jaunimo nebenori gyventi kaime ir emigruoja į kitas šalis, išvažiuoja į miestus. Tiesa, kai kuriose saugomose teritorijose, pavyzdžiui, Kuršių nerijoje, gyventojų padaugėjo.

Pagausėjo sodybų paežerėse ir kitose gražiose vietose. Deja, ten dažniausiai gyvena ne kaimiečiai, o tik vasaroti ar savaitgaliais atvykstantys miestiečiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"