TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gitaristo šaldytuve niekada nebūna alaus

2007 07 28 0:00
"Muzika turi suteikti pramogą", - įsitikinęs gitaristas.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Čigoniškojo džiazo virtuozo Joscho Stephano iš Vokietijos draugiškas žvilgsnis, nerūpestingas plepėjimas ir rami poza tarytum skelbia: "Viskas gerai."

Ar esate patyrę oro uosto vargų arba stebėję atvykstančių keleivių srautą? Trumpam pakilusio ir vėl nusileidusio ant žemės žmogaus veide visuomet išvysite nuovargį, sumišusį su džiaugsmu, kad grįžo namo, ar nedrąsiu naujos šalies tyrinėjimu. Vieni išsiblaškę stumia savo bagažo vežimėlius, kiti bėgte bėga, nes nuogąstauja, ar pavyks iš karto įsėsti į taksi, treti bejėgiškai krenta į artimųjų glėbį ir atiduoda save jų globai. Šioje įvairiaspalvėje, skrydžio sindromo paveiktoje minioje staiga it fakelas įsižiebia plati optimisto šypsena, kuri, matyt, lygiai taip pat švytėjo danguje, kaip ir žemėje.

Joscho Stephanas, 26 metų gitaros virtuozas, paskelbtas čigoniškojo džiazo pradininko Django Reinhardto įpėdiniu, atrodytų, visur jaučiasi kaip namie. Šis žmogus niekur neskuba, karštligiškai neieško progos tuoj pat, vos nužengęs iš dangaus, parepetuoti, nepradeda dėstyti, kokios svarbios gastrolės jo laukia, kai baigs koncertuoti Lietuvoje, ir nebando išsiaiškinti, ar Naujininkai jau yra Vilnius, ar tik sostinės priemiestis. Kadangi Joscho neskuba pasakoti apie save, o jo malonus nusiteikimas užkrečia pozityvia energija, tiesiog žūtbūt norisi jį pakalbinti.

- Ar prieš tai, kai buvote pakviestas dalyvauti Kristupo vasaros festivalyje, žinojote, kad yra tokia valstybė - Lietuva?

- Taip. Tačiau suprantu, ką tu turite omenyje to klausdama. Esu vokietis ir žinau, kur yra Lietuva, Islandija, Suomija, Švedija...

- Gerai mokėtės geografijos?

- Ne, geografijos pamokose man kaip tik nesisekė, bet daug keliauju kaip muzikantas, todėl dažnai tenka žvilgtelėti į žemėlapį. Tiesa, kartais būna tikrai juokingų situacijų, ypač JAV muzikantams. Jie atvyksta tarsi iš kitos planetos ir gali nežinoti net didesnės šalies, pavyzdžiui, Vokietijos (juokiasi.)

- Taip, visai neseniai garsus JAV džiazo pianistas Joe Sample'as buvo supainiojęs Lietuvą su Latvija. Bet jis pernelyg gerai grojo, kad publika būtų bent kiek dėl to supykusi. Kaip jums patinka Vilnius?

- Ką tik buvau senamiestyje. Tikiuosi, nieko blogo, jei palyginsiu... Nežinau, ką šios šalies gyventojai mano apie kaimynus. Neseniai buvome Lenkijoje, man ten labai patiko ir, atrodo, Vilnius šiek tiek panašus į Varšuvą: seni ir nauji pastatai stovi vieni greta kitų. Tačiau ne tai svarbiausia. Miestas nėra vien pastatai, tai ir žmonės. Pas mus, Vokietijoje, jie atrodo kiek prislėgti. Daugėjant bedarbių gyventojai kelerius metus darėsi vis niūresni ir niūresni. Pastaruoju metu situacija keičiasi, ir man dėl to labai džiugu. Lenkijoje žmonės daug laisvesni, nori kur nors nueiti pavalgyti, atsigerti, pasivaikščioti, klausytis muzikos. Nori gyventi. Vilniečiai taip pat atrodo atsipalaidavę, jiems patinka gyvenimas ir miestas. Jie geria alų, valgo picas ir eina į koncertus!

- Ar spėjote paragauti lietuviško alaus? Rekomenduoju!

- Ne, gal geriau limonado. Visur Europoje esame kviečiami ragauti alaus. Nežinau, kodėl žmonės mano, kad visi vokiečiai turi gerti alų. Tai būtų tas pat, jei sėdėdamas čia stebėčiausi, kodėl Lietuvoje nesninga - juk netoli Rusija. Mano šaldytuve niekada nebūna alaus. Pasibaigus koncertui su grupės nariais kartais išgeriame po porą bokalų, bet tai būna nedažnai.

- Joscho, kviečiu alaus ne todėl, jog esate vokietis, o dėl to, kad svečiuojatės Lietuvoje...
Taip ir šnekučiavomės staigiais zigzagais peršokdami nuo muzikinės rinkos situacijos Vokietijoje prie Joscho senelio čigono ir jo tėvo - gitaristo, kuris groja ansamblyje drauge su sūnumi, nuo paaugliško susidomėjimo roku prie kompaktinių plokštelių kainų ir mėgstamiausios atlikėjo django gitaros. Jis kalbėjo nesustodamas, labai greitai ir aiškiai - taip, kaip skambina gitara. Prigimtinis temperamentas ir aistringa gyvenimo meilė persmelkusi kalbėseną, gestus ir... muziką. Nenuostabu, kodėl Joscho skambina taip greitai (tokia technika gali pasigirti nedaugelis net labai žymių gitaristų): muzikanto mintys srūva žaibiškai ir laisvai, jis tiesiog sukurtas būti virtuozu! Tiems, kurie nuogąstauja, ar pirštų vikrumo demonstravimas kartais negalėtų virsti savitiksliu triuku, J.Stephanas atsakė labai paprastai: "Muzika turi suteikti pramogą. Nesvarbu, ar klausytojas šypsosi, išgirdęs linksmą kūrinį, ar braukia ašarą, sugraudintas švelnios baladės. Visa tai - pramoga, bet svarbiausia yra tos pramogos kokybė." Šiai koncepcijai ištikimas naujasis "gipsy jazz" karalius liepos 26-ąją stulbino publiką žarstydamas nepriekaištingus sparčius pasažus - tiesiog dėl malonumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"