TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Graikai gera nuotaika dalijasi Lietuvoje

2016 05 07 6:00
Lietuvos graikų draugijos pirmininkė Evelina Paulavičienė labiausiai džiaugiasi, kai jos šalies kultūra domisi lietuviai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos graikų draugijos „Patrida“ vairą neseniai į savo rankas perėmusią jauną mamą Eveliną Paulavičienę labiausiai džiugina, kad ne tik jos tautiečiai, bet ir lietuviai noriai mokosi graikų kalbos ir tautinių Graikijos šokių. Graikų bendruomenė aktyviai dalyvauja Lietuvos gyvenime ir noriai dalijasi savo kultūriniu bei kulinariniu paveldu ir jiems būdinga visuomet gera nuotaika.

Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, 2011 metais mūsų šalyje gyveno 160 graikų tautybės žmonių. Graikų draugija „Patrida“ susibūrė 1995 metais, jos pagrindą sudaro iš Juodosios jūros Ponto regiono kilę žmonės. „Graikai į Lietuvą pateko labai įvairiais būdais – vieni atvažiuodavo dirbti ar mokytis, kiti atkako meilės ar kitų tikslų vedami. Šiandien mūsų bendruomenė nedidelė – ją sudaro apie 130 žmonių, – bet įvairi: vieni dar išsaugojo savo gimtąją kalbą, kiti jos jau nebemoka, nemažai graikų sukūrę mišrias šeimas su lietuviais, tačiau savo šaknimis domisi ir jas puoselėja“, – sakė graikų draugijos pirmininkė Evelina, gimusi Lietuvoje. Jos tėtis lietuvis, mama – graikė.

Evelinos teigimu, ko gero, žinomiausias Lietuvos graikas yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Nikolajus Medvedevas, kurio tikroji pavardė – Varikopulas.

Graikų ansamblio "Patrida" koncertas. /Graikų draugijos "Patrida" nuotraukos

Krykštauja vaikai, veikia mokykla

Graikų draugijos pirmininkė sakė, kad pastaruoju metu graikų Lietuvoje padaugėjo. „Džiugu tai, kad mūsų bendruomenėje dabar gimsta nemažai vaikų, nes buvo toks periodas, kai mažų vaikų visai nebuvo. Šiuo metu renginiuose vėl čiauška vaikiški balsai, jie mėgsta per susiėjimus daryti savo tvarką“, – šypsojosi Evelina, pati auginanti dvejų metukų sūnų Kiprą.

Draugija nuo 1996 metų turi vakarinę graikų kalbos mokyklą, kurioje šiuolaikinės graikų kalbos mokosi ne tik bendruomenės nariai, bet ir nemažai lietuvių. Pamokos vyksta nuo pirmadienio iki penktadienio vakarais po darbo, mokosi apie 50 mokinių – tiek graikų, tiek lietuvių. Graikų kalbą vakarinėje mokykloje dėsto Graikijos švietimo ministerijos skiriamas mokytojas, pamokos nemokamos, tad jas gali lankyti visi, kas nori. „Turime galimybę laikyti ir valstybinį graikų kalbos egzaminą užsieniečiams, egzaminų centras yra Graikijos ambasadoje. Kaip tik netrukus, gegužės pabaigoje, graikų kalbos mokyklą lankę žmonės laikys šiųmetį egzaminą“, – sakė pašnekovė.

E. Paulavičienė graikiškai kalba nuo vaikystės, tačiau specifiniu to regiono dialektu, kuris skiriasi nuo moderniosios graikų kalbos ir yra labiausiai panašus į senąją graikų kalbą. „Iki penkerių metų su seneliais bendraudavau graikiškai, bet vėliau jie išvyko atgal į Graikiją, ir kalbą šiek tiek primiršau. Bet mano kraujyje visada virė noras gerai mokėti senelių ir mamos kalbą, todėl aš ją iš naujo išmokau Vilniaus universitete – studijavau lenkų filologiją ir drauge – graikų kalbą“, – prisipažino Evelina.

Šokių mokytojas Antonias Demiskis vilki nacionalinį kostiumą.

Sirtakis skirtas užsieniečiams

Pasak Evelinos, lietuviai noriai mokosi ne tik graikų kalbos, bet ir tautinių šios šalies šokių – draugija „Patrida“ rengia šokių užsiėmimus saviškiams ir visiems, kas nori išmokti graikiškų šokių. „Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse labai gerai žinomas filmui „Graikas Zorba“ sukurtas šokis sirtakis. Tačiau mažai kas žino, kad jis yra toks lyg sintetinis – kitų autentiškų šokių mišinys: lėto ir greito hasapiko, hasaposerviko, kurie Graikijoje daug populiaresni. Sirtakis skirtas labiau užsieniečiams“, – tikino pašnekovė.

Oficialūs graikų bendruomenės renginiai beveik visuomet vyksta Tautinių bendrijų namuose. Ten pat vedamos ir kalbos bei šokių pamokos. „Esame labai dėkingi šių namų direktorei Alvidai Gedaminskienei, nes tokiai nedidelei bendruomenei kaip mūsų būtų labai sunku ar beveik neįmanoma organizuoti kokybiškos veiklos be nemokamai suteikiamų patalpų“, – pasidžiaugė „Patridos“ pirmininkė.

Lietuvos graikų draugija bendradarbiauja ir su Lietuvos aklųjų biblioteka. Ten Tamaros Blažienės-Gaitanži vadovaujamas „Patridos“ ansamblis rengia nemokamus koncertus. Evelina tikino, jog draugijos nariai visada džiaugiasi galėdami pristatyti graikiškas dainas Lietuvos publikai, todėl ansamblis koncertuoja visur, kur jį pakviečia, ir jei tik yra galimybė.

Graikiškas vakaras restorane niekada neapsieina be šokių.

Skanus ir sveikas graikų maistas

Graikų bendruomenė per visas savo šventes būtinai renkasi prie tautiniais valgiais nukrauto stalo: graikams yra įprasta bendraujant dalytis maistu, kalbėtis prie stalo, o pasisotinus – šokti. Pasak Evelinos, ant stalo paprastai būna mėsos – dažniausiai avienos arba kiaulienos suvlakis (panašus į lietuviams žinomą šašlyką), gemista – įdarytos daržovės: pomidorai, cukinijos, baklažanai, raudonieji pipirai, taip pat dolma – įdaryti vynuogių lapai. „Saldumynai Graikijoje labai saldūs, paprastai gaminami naudojant riešutus ir sirupą. Žinoma, graikų virtuvei daug įtakos turėjo aplinkiniai regionai: Turkija, Balkanai, Armėnija, todėl panašių patiekalų galite rasti daugelyje šalių“, – tikino „Patridos“ pirmininkė.

Moters įsitikinimu, kad ir kaip stengtumeisi pagaminti autentiškas graikines salotas – graikiškai jos vadinamos kaimietiškomis salotomis – Lietuvoje, net atsivežus visų geriausių ingredientų iš pačios Graikijos: raudonėlio, fetos sūrio, ypač tyro alyvuogių aliejaus, Kretos salos alyvuogių, vis tiek joms čia ko nors pritrūksta. „Matyt, pačios skaniausios jos būna tik šviečiant Graikijos saulei. Tiesa, niekada nerasite graikinėse salotose jokių salotų lapų. Sudedamosios dalys yra tokios: stambiai pjaustyti pomidorai, agurkai, švelnūs svogūnai, fetos sūris – jis nepjaustomas, padedamas ant viršaus visas 100–150 g gabalėlis, itin kokybiškos alyvuogės – būtinai su kauliukais, alyvuogių aliejus ir raudonėlis“, – išvardijo Evelina.

Graikų kalbos mokytoja Georgia Velioti stebi krepšinio rungtynes tarp "Panathinaikos" ir "Žalgirio" klubų.

Šventės ir kostiumai

Didžiausia graikų šventė – kovo 25 dieną minima Nepriklausomybės diena. Per ją graikai puošiasi iškilmingu graikų tautiniu kostiumu evzonu arba tsolias. Pasak E. Paulavičienės, šis kostiumas yra kilęs iš 1821 metų Nepriklausomybės kovų, o jo dalis fustanela (sijonas) sudaryta iš daugiau nei 400 klosčių ir simbolizuoja turkų okupacijos metus.

„Mes labai džiaugiamės turėdami galimybę švęsti savo šventes, saugoti kultūrą ir kalbą, tačiau dar laimingesni būnam, kai mūsų kultūra domisi lietuviai. Su didžiausiu džiaugsmu stengiamės į savo veiklą įtraukti kuo daugiau žmonių iš kitų bendruomenių, nes bendraujant nuolat kyla puikių idėjų. Taip pat tikimės, kad mūsų veikla kuria daug pozityvesnį šalies įvaizdį, negu pateikiama žiniasklaidoje. Ne paslaptis, kad dažniausiai, kai kalbama apie Graikiją, spaudoje mirga raktiniai žodžiai: finansų ir pabėgėlių krizė, nesutvarkyti finansai, didelės pensijos, bankrotas. Mes, Lietuvos graikai, tikimės, kad mūsų veikla vis labiau plėsis ir bus kaskart labiau pasiekiama kiekvienam, kas domisi Graikijos kultūra“, – optimistiškai nusiteikusi „Patridos“ pirmininkė.

Graikiškų šokių pamoka Tautinių bendrijų namuose Vilniuje.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"