TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gruzinas – ir Lietuvoje gruzinas

2014 07 12 6:00
Į tėvynę gruzinas važiuoja kasmet, bet grįžta į Lietuvą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Sergo Amirgulašvilis įsitikinęs, kad gruzinai ir lietuviai panašūs savo mąstymu, todėl puikiai vieni kitus supranta. Tačiau jo tautiečiai kur kas emocionalesni. Lietuvoje Sergo jaučiasi gerai ir laiko save vietiniu, bet gruziniškų patiekalų niekada nekeistų į tradicinius mūsiškius. O Lietuvoje jis gyvena jau ilgiau negu gimtojoje Gruzijoje.

Pirmą kartą į Lietuvą S. Amirgulašvilis atvažiavo 1986 metais aplankyti bičiulių, su kuriais kartu tarnavo armijoje. Apsidairė, patiko. Nusprendė čia studijuoti teisę. Baigęs mokslus pasiliko ir pradėjo dirbti teisėtvarkos struktūrose. Galiausiai, kai kraštas atkūrė nepriklausomybę, ėmėsi krovinių gabenimo verslo. Pagrindiniai prekių srautai keliauja iš Lietuvos į Gruziją ir atgal.

Ką artimieji ir bičiuliai anuomet manė apie gyvenamosios vietos pakeitimą? "Niekas negalvojo, kad Lietuvoje liksiu tokiam ilgam laikui. Tikėjosi, kad baigsiu mokslus ir grįšiu į Gruziją kaip išsilavinęs žmogus, - pasakojo S. Amirgulašvilis. - Tačiau sugriuvo Sovietų Sąjunga, Gruzijoje prasidėjo pilietinis karas, kiti skaudūs įvykiai... Likau gyventi Lietuvoje."

Gruzinas iki šiol mano, kad kada nors grįš į gimtąją šalį, bet... Lietuvoje auga vaikai, sekasi verslas, yra bičiulių, aplinka pasidarė sava. Vietos žmonės į lietuviškai ir rusiškai šnekančio S. Amirgulašvilio gruzinišką akcentą reaguoja supratingai, geranoriškai.

Šito neišmuši

Kai nusprendė, kad gyvens Lietuvoje, S. Amirgulašvilis Gruzijoje pamiltą merginą vedė ir atsivežė čia. Pora susilaukė dviejų vaikų. 10 ir 18 metų sūnūs lanko lietuvišką mokyklą. Jie gali šnekėti keturiomis kalbomis - lietuviškai, gruziniškai, angliškai ir rusiškai.

Klausiamas, kaip sekėsi Lietuvoje adaptuotis, S. Amirgulašvilis sakė: "Nebuvo sunku, nes atvykau jaunas, būdamas 20 metų. Vis dėlto buvau ir likau gruzinas. Šito iš manęs neįmanoma išmušti. Kaulai, kraujas ir smegenys yra gruzino." Tęsdamas kalbą jis užsiminė, kad gruzinai ir lietuviai turi daug bendro. Kas sieja? "Meilė ir pagarba savo tėvynei. Religijos ir šeimos tradicijų puoselėjimas. Tarpusavio santykių orumas, - vardijo S. Amirgulašvilis. - Lietuviai ir gruzinai turi mentalinių panašumų." Tiesa, Sergo pripažino, kad jo tautiečiai emocionalesni. O lietuviai ne visada supranta, kaip galima taip jaudintis, mosikuoti rankomis, karštai ir aistringai kalbėti. "Jie reaguoja ramiau. Jei kas ne taip, dažniau praleidžia pro ausis negu gruzinai", - teigė pašnekovas.

Gruzijos peizažas - Sergo Amirgulašvilis pasiilgsta kalnų. / Užsienio spaudos nuotrauka

Kėlėsi su šeimomis

S. Amirgulašvilis yra Lietuvos gruzinų kultūros draugijos "Iberija" pirmininko pavaduotojas. Organizacija, įkurta 1989 metais, vienija per tris dešimtis tautiečių. Gruzinai susirenka kartu švęsti įvairių švenčių. Palaiko ryšius ir kasdieniame gyvenime. "Per 2011 metų surašymą Lietuvoje 372 žmonės pasakė, kad yra gruzinai, - klausiamas, kiek iš viso jo tautiečių gyvena mūsų šalyje, atsakė S. Amirgulašvilis. - Tačiau gali būti keturi ar penki šimtai. Kai kurių per surašymą gal nebuvo namie, kitiems Lietuva yra laikina gyvenamoji vieta, dar kiti studijuoja ar atvykę verslo reikalais."

Jis pasakojo, kad tuomet, kai Gruzijoje kildavo sunkumų, iš šios Kaukazo šalies į Lietuvą vis persikeldavo nemažai mišrių gruzinų ir lietuvių šeimų. Todėl per pastaruosius kelis dešimtmečius mūsų krašte S. Amirgulašvilio tautiečių atsirado daugiau. Šiuo metu gruzinų gyvena Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje... Lietuvos sostinėje veikia gruziniškas restoranas "Tiflisi", jo šeimininkas - S. Amirgulašvilio tautietis. Čia taip pat, kai turi laiko, ateina susitikti gruzinai. Jiems svarbi bičiulystė ir asmeniniai ryšiai.

Kalnų dvasia

Pasak pašnekovo, jo tautiečiai vyną tradiciškai gurkšnoja per šventes, o kasdien dažniausiai geria mineralinį vandenį. S. Amirgulašvilis ir gyvendamas Lietuvoje pirmenybę teikia gruziniškiems patiekalams. Pabandė mūsiškių - šaltibarščių, didžkukulių, bulvinių blynų, bet nesusižavėjo. Nepatiko nei jam, nei giminaičiams, kartkartėmis atvykstantiems iš Gruzijos paviešėti mūsų krašte.

S. Amirgulašvilis į tėvynę važiuoja kasmet. Gruzijoje gyvena jo tėvai, du broliai, sesuo su šeimomis, kiti giminaičiai, bičiuliai. Gimtinėje gruzino siela džiūgauja. Nors prie Lietuvos lygumų S. Amirgulašvilis jau šiek tiek priprato, jam vis tiek trūksta kalnų. Ir saulės per mažai. "Kai atvažiuoju į Gruziją, lankausi gimtajame kaime, kurį supa aukšti kalnai. Toks grožis! Nežinau, kodėl anksčiau to nevertinau. O juk užaugau tokioje gražioje vietoje, - emocionaliai pasakojo S. Amirgulašvilis. - Kalnai - tai didžiulė dvasinė jėga! Juos sukūrė gamta. Lietuvių turistai važiuoja kopti į kalnus. Ant pečių užsimeta kuprines ir lipa. Jiems nereikia viešbučių, patogumų. Nori pajusti kalnų dvasią."

Sergo Amirgulašvilis Lietuvoje gyvena beveik tris dešimtis metų. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vežimų srautas didėja

S. Amirgulašvilio verslas - jis vadovauja tarptautinei krovinių vežimo kompanijai - susijęs su tėvyne. Prekės keliauja tarp Kaukazo ir Baltijos šalių. Verslininkas teigė, jog kroviniai gabenami keturis su puse tūkstančio kilometrų per Turkiją, o ne Rusiją, nes vežti per šią šalį būtų komplikuota dėl nepalankių įstatymų, nesaugumo ir bendros tarptautinės situacijos. "Kelias per Rusiją būtų trumpesnis, bet važiuojant per Europą kyla mažiau problemų. Apskritai verslas nelengvas - tolimi maršrutai, sudėtingas reljefas per kalnus ir perėjas, - kalbėjo jis. - Tačiau gyventi galima. Prekių apyvarta ir srautas tarp mūsų šalių po truputį didėja. Vežame vyną, mineralinį vandenį, riešutus, pramonės ir buities prekes... Lietuviai keliauja į Gruziją dėl verslo reikalų, siekia parduoti ten savo produkciją. O gruzinų verslininkai atvyksta į Lietuvą. Mes padedame ir vieniems, ir kitiems susitarti tarpusavyje, norime, kad jie bendrautų, megztų ir palaikytų ryšius. Apskritai šiandien Gruzijos ir Lietuvos santykiai - kultūriniai, politiniai, verslo - labai artimi ir draugiški. Tik gaila, kad tarp mūsų šalių toks didelis atstumas."

Karas ir diplomatija

Pasak S. Amirgulašvilio, Gruzijos ir Rusijos santykiai tebėra įtempti, nors dabar ir nešaudoma. Diplomatiniai ryšiai nutraukti. Tokia padėtis trunka nuo šių šalių karinio konflikto 2008 metais. Dėl to S. Amirgulašviliui skauda širdį. "Tai vyko ir anksčiau, ne tik 2008-aisiais, galima sakyti, nuo tada, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga. Kai Gruzija nusprendė orientuotis į europietiškas vertybes, prasidėjo problemos su Rusija", - sakė S. Amirgulašvilis.

Gruzinas išgyvena ir dėl dabartinės Ukrainos situacijos, dėl to, kad Rusija aneksavo Krymą ir toliau kelia įtampą rytinėje šalies dalyje. Jo manymu, šie įvykiai panašūs į Gruzijos. "Mano gimtinėje buvo pirma serija, dabar Ukrainoje - antra, ten krizė pateko į aklavietę. Manau, Rusija gali nesustoti. Tokiu atveju kada nors problemų atsirastų ir pas mus, Lietuvoje", - nuogąstavo S. Amirgulašvilis. Jo įsitikinimu, kaimynės šalys turėtų ne kariauti, o diplomatiškai tartis. "Politika yra tam, kad nebūtų prieita prie karinių konfliktų, - svarstė gruzinas. - Politikai turi ieškoti bendros kalbos. Jeigu jie bus priešiški, nieko gero nepasieks."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"