TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Grybautės meistro krepšys pilnas kiekvieną dieną

2006 09 23 0:00
Gabrielė ir Jonas Svirneliai tik grybauja atskirai, o valo grybus kartu ir savo nuotykius vienas kitam pasakoja. Ši dzūkų šeima gražiai sutaria. Šįsyk seneliams talkina anūkas Laimis.
Asmeninio albumo nuotrauka

Dzūko Jono Svirnelio gebėjimas rasti miško gėrybių net ten, kur niekas neranda, stebina ir daug ko mačiusius jo kaimynus

Baravykų ir voveraičių derlius šalies miškuose jau baigiasi - šie grybai ypač neatsparūs šalnoms. Tačiau grybautojų Dzūkijos giriose nė kiek nemažėja: prasideda žaliuokių (žalsvųjų ir juosvažalių baltikų) metas. Šiuos lengvai pažįstamus, gražius ir skanius grybus mėgsta daugelis.

Bet Jonas Svirnelis iš girioje prie Skroblaus upelio stūksančio Kapiniškių kaimo (Varėnos r.) jau galės pailsėti, mat garsusis Dzūkijoje grybautojas pripažįsta tik baravykus ir voveraites. "Tegul miesto žmonės renka ką nori, o man ir tikrų grybų užteks", - ranka moja dzūkas.

Konkurentus apgauna

Svirnelio gabumai rasti grybų stebina ne tik miesto žmones, bet ir prityrusius šiame darbe dzūkus. "Man nėra negrybingų metų ar dienų, aš visada savo normą parsinešu", - pasakojo grybavimo meistras. Ir šiųmetės sausros dienomis, kai daugelis miesto grybautojų į miškus net kojos nekėlė, Svirnelis kasdien pririnkdavo keletą kilogramų. O kai po ilgos sausros pagaliau kaip reikiant palijo ir baravykai pasipylė kaip kareiviai, pastarąsias tris savaites nėra dienos, kas Svirnelis neparsineštų iš girios 12-15, dažnai ir daugiau kilogramų grybų. Praėjusio savaitgalio pavakarę, kai lankiau šį seniai pažįstamą dzūką, grybautės meistro pirkios verandoje pūpsojo du dideli krepšiai baravykų. "Apie 20 kilogramų. Dukrai pririnkau - iš Vilniaus atvažiavo", - didžiavosi Jonas.

Konkurentų jis nebijo, nebent kaimynę Birutę Bilinskienę pamatęs girioje apsuka nemažą lankstą, mat toji dzūkė irgi moka grybų rasti. O miestiečiai grybautojai Svirneliui buvę nebuvę. "Tegul jų nors šimtas, du šimtai pimpinėja ten, kur būnu aš - einu paskui ir savo grybus randu", - tikina Svirnelis.

Kartais, kai būna gerai nusiteikęs, Svirnelis tuos miesčionis apmulkina: užlėkęs ant vieno kalnelio parėkauja, nuskubėjęs ant kito - taip pat, ir žmonėms atrodo, kad geriau traukti šalin, nes čia daug grybautojų. Jei vaikus Jonas pamato - katino balsu pakniaukia ar kitus gyvūnus pamėgdžioja, ir greitai miške lieka vienas.

Nusipjovęs baravyką ar voveraitę, tą vietą Svirnelis ne tik įsidėmi, bet ir kruopščiai uždangsto samanomis. "Ar aš kvailas, kad rodyčiau, kur baravykas auga?" - stebisi jis. Pagal seną gerų grybautojų tradiciją Jonas visada grybauja vienas - atskirai ir nuo žmonos Gabrielės. "Tai kad mūsų tėtis labai greitas", - šypsosi duktė Danguolė. Net anūkai vos spėja paskui senelį, kuriam 68 metai.

Kaip daugelio dzūkų, Svirnelių darbymetis prasideda balandį, kai pradeda dygti bobausiai ir briedžiukai, ir baigiasi vėlai rudenį. Labiausiai laukia voveraičių. Baigiantis pavasariui viso Kapiniškių kaimo žmonės paryčiais dar su tamsa renkasi miške ir prožektoriais pasišviesdami lenktyniauja: kas pirmas ras voveraitę? Dažniausiai jos pasirodo birželio pradžioje.

Vasarą abu Svirneliai kasdien keliasi trečią valandą ryto ir pusę ketvirtos jau miške. Tiesa, Gabrielė grybų randa perpus mažiau negu Jonas. Grįžta iš miško abu apie vienuoliktą ryto, miegoti susirengia aštuntą vakaro.

Kasdien - dvidešimt kilometrų

Klausiu meistro, gal kokią stebuklingą maldą sukalbąs ar užkalbėjimą žinąs, kad taip sekasi? Juk ko tik nebūna. Svirnelis gudriai šypsosi. "Nemoku jokių burtų, tik turiu gerus akinius". Greičiausiai ir vėl juokauja.

"Tėtis turi nepaprastai gerą atmintį - nepamiršta, po kuria pušimi kokį grybą radęs, ir kitąsyk ten eina. Puikiai orientuojasi miške, prieš pensiją čia dirbo eiguliu. Be to, daug girios apeina - kasdien po 20-30 kilometrų", - išduoda Svirnelio paslaptis duktė Danguolė.

Kiek surimtėjęs, meistras pradeda mokyti: "Pamatysi mažą baltą samanytę - sustok: greičiausiai joje baravykai pūpso. Ir kadagyno gerai neapžiūrėjęs nepalik". Daugelis tingi po jais palandžioti, o jis kiekvieną kadagį miške iščiupinėja.

Nors Svirnelis kartojo, kad "mokslo čia jokio nėra", vis dėlto prisipažino sėkmę tam turįs jau nuo mažens, "gal ir nuo Dzievo". Dar vaikas būdamas rasdavęs grybų daugiau už kitus bendraamžius. Sykį su kaimo vyrais susiginčijęs, jog rasiąs grybų ten, kur, kaip kitiems atrodė, jų tikrai nėra. Neilgai jų akyse pavaikščiojęs, prikrovė pilną krepšį.

"O sykį sėdėjome keliese ir buteliuką gėrėm. Po kiek laiko sakau: "Vyrai, po manim grybas dygsta". Tie ėmė šaipytis, aš atsistojau, ir žiūrim: tikrai baravyko kepurėlė toje vietoje jau kyšo, o anksčiau jos čia nebuvo, negi aš sėsčiau ant grybo", - pasakojo Svirnelis.

Anot jo, baravykas išdygsta labai greitai, per kelias valandas. Bet jeigu pamatysi jį mažą ir tikėsies kitą dieną rasti didesnį - be reikalo: liks toks pat mažas, mat "nužiūrėtas". Tiktai voveraitės žmogaus akių nebijo.

Grybų liekanas pasėja

Mikologams (grybų specialistams) kai kurie Svirnelio įsitikinimai galbūt atrodytų juokingi. Antai sukirmijusius baravykus (kad jie sukirmiję, Svirnelis kažkokiu būdu atskiria dar iš tolo) jis sumindo: "Kad sporos pasisėtų". Kotų liekanas po grybų valymo taip pat išneša į mišką ir išbarsto.

Beje, ir spanguolių sėklas po to, kai žmona šias uogas perleidžia per trintuvę, Jonas pasėja savo pelkutėje netoli namų. "Užtat šiemet gal 200 kilogramų šių uogų prisirinksime", - planuoja Gabrielė ir Jonas Svirneliai.

Darbštūs dzūkai neslepia, kad už grybus neblogai uždirba. Už kilogramą voveraičių ir baravykų grybų supirkėjai šią vasarą mokėjo po 10 litų, tad sezono metą nėra dienos, jog Svirneliai neparduotų miško gėrybių bent už šimtą litų. Per vasarą ne vienas tūkstantis susidaro, ir ilgas žiemos dienas tampa lengviau išgyventi. Jomis Svirnelis pina krepšius, riša šluotas, meistrauja sodyboje - jis geras stalius.

Skirtingai negu daugelis, Svirneliai nelabai vertina televiziją - knyga įdomiau. "Jonas mėgsta pasakas, o aš negaliu užmigti, jei bent pusvalandį meilės romano nepaskaitau", - prisipažino Svirnelienė.

Moteris pasakojo neseniai radusi baravykų darželį: septyni baravykai "šoko" apie aštuntąjį ratelio vidury. Kitą dieną išvydusi didžiulį baravyką, "kaip va ta kėdė". Nusprendusi neimti, nes pintinėje kitiems nebeliks vietos.

Bijo tik erkių ir laumių

Valgyti grybų Svirneliai nemėgsta, nebent kai namų šeimininkė pakepa rudmėsių pagal savąjį receptą. Ragavau ir galiu patikinti: tikrai skanu. Ar pasakytų moteris šį receptą "Lietuvos žinių" skaitytojams? "Mielai, - sakė Svirnelienė. - Išplakti kiaušinių, sumaišyti su jais žalias rudmėses, išvolioti miltuose ir - į keptuvę. Druskos, prieskonių pagal skonį. Valgydami neatskirsite, jog tai ne karbonadas".

O erkių ar nebaisu? Išgirdęs šį klausimą sodybos šeimininkas apsiniaukia. "Bijau, - prisipažįsta. - Aš alergiškas visokių gyvių įkandimams, jei širšė ar bitė įgelia - man beveik mirtis. Laimė, gavau gerų purškalų - apsipurškiu prieš eidamas į girią ir štai jau dveji metai nė viena erkė neprisisiurbia".

Varėnoje per varžybas kasmet renkamas grybų karalius. Ar Jonui niekada nesinorėjo šio garbingo titulo? "Žinau aš tuos jų konkursus, - numojo ranka žmogus, - reikalingam žmogui krepšį grybų po krūmu pakiša".

Prisikalbėjome ligi soties, kilsiu namo. "Palauk, aš tau dar kokį savo nuotykį papasakosiu", - stabdo svetingas dzūkas.

"Sykį grįžau iš žvejybos sutemus. Beržynėlyje ant Paukštikalnio sustojau ir užsirūkiau. Žiūriu - atsirado prieš mane boba. Na, manau, manoji prisistatė, gausiu barti, jog susivėlinau! Ale ne: šitos bobos viena koja, viena ranka ir vienas papas. Stebuklas!

"Kodėl tu tokia?" - paklausiau, o ji kad užsimos ta viena ranka ir - pokšt per mano cigaretę. Paskui išnyko. Vos gyvas iš baimės namo parėjau. Kitą dieną nuėjome ten su žmona ir kaimynu, tas išmatavo: cigaretė guli už dešimties metrų nuo tos vietos, kur stovėjau. Koks žmogus taip toli galėtų numesti? Be abejo, tai buvo laumė".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"