TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gustina apsupta vabzdžiaėdžių augalų

2015 10 25 6:00
Gustina Leiputė prisipažįsta pamišusi dėl egzotiškų vabzdžiaėdžių augalų, o jos bičiulis šiuo metu turi skorpioną ir du žalčius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Biologės Gustinos Leiputės šaldytuve žiemą rasi ne tik maisto produktų, bet ir ten žiemojančių vabzdžiaėdžių augalų. Kad pamaitintų savo egzotiškus augintinius, mergina neretai apsilanko žvejų ir akvariumų žuvų parduotuvėse bei įsigyja uodų trūklių lervų.

Gustinos namuose tarpsta orchidėjos ir augalai, kurie apipinti mitais bei mistika – per ilgus amžius prisitaikę papildyti savo mitybos racioną įvairiais vabzdžiais. „Domėtis šiais augalais pradėjau prieš ketverius metus, kai apsilankiau Kaune vykusioje augalų parodoje „Žali horizontai“. Tada susižavėjau orchidėjomis, o tarp jų augintojų yra keletas žmonių, kurie užsiima ir vabzdžiaėdžiais augalais“, – prisiminė biologijos mokslus baigusi mergina. Jau nuo mažens Gustinai gamta ir jos kūriniai atrodo kaip stebuklas, todėl nesvarstydama kitų variantų pasirinko studijuoti biologiją.

Gustinos hibridinė saracėnija. /Asmeninio albumo nuotraukos

Atvirkščia maitinimosi grandinė

Merginą labiausiai pakerėjo faktas, jog šie augalai minta kitaip nei įprasta. Esame įpratę, kad gyvūnai ėda žolę, o čia – viskas priešingai: augalas ėda gyvūną. „Prisižiūrėję filmų, kur šie egzotiški augalai ryja vos ne žmones, dažnas įsivaizduoja, kad jie tokie pat plėšrūnai, lyg koks tigras, – nusišypsojo pašnekovė. – Iš tikrųjų tai tiesiog augalai – be jokio kailio ir nagų. Pažiūrėjęs į dažną net nesuprasi, kad jis – vabzdžiaėdis. Tačiau kiti yra gana keistos išvaizdos. Tipiškiausias atstovas būtų jautrusis musėkautas – apie jį žinoma gana daug, ir tuose baisiuose filmuose kaip tik rodomas dvimetrinis musėkautas. Jis atpažįstamas iš išvaizdos. Bet yra tokių augalų, kai žmonės per parodas priėję stebisi: nejaugi šios „žibutės“ irgi yra vabzdžiaėdžiai augalai?“ Pasak Gustinos, šios „žibutės“ yra tuklės, kurios žydi mažais gražiais, dažniausiai melsvais arba violetiniais žiedeliais, ir jų grobuoniškumo nė neįtarsi. Mergina pasakojo, kad tuklių medžioklės instrumentas – jų lapeliai, padengti daugybe mažų, klampių lašelių, kurių plika akimi net neįžvelgsi. Tačiau saulėtą dieną šie lašeliai gražiai laužia šviesą ir spindi vaivorykštės spalvomis. „Tuklių grobis yra mažas – vaisinės muselės, baltasparniai. Daug kas tukles vasaros sezonu augina šiltnamiuose ar virtuvėje ant palangės, kur joms grobio tikrai pakanka“, – aiškino pašnekovė.

Kaip pasakojo G. Leiputė, vabzdžiaėdžių augalų yra daug ir įvairių, jų medžioklės būdai taip pat skiriasi. Vieni, kaip tuklės, gaudo grobį lapais, kiti – tokie kaip asotenis, turi pakitusius lapus, susisukusius į savotišką ąsotėlį, kuriame susikaupia klampaus nektaro, pražudančio pasmaližiauti užklydusį vabzdį. Mergina teigė, kad pirmieji į džiungles užklydę europiečiai aikčiojo išvydę, kaip beždžionės iš tokių „ąsotėlių“ geria vandenį, stebėjosi jų išmone pasidaryti puodelius gėrimui. Iš tiesų primatai tiesiog gerdavo salsvą skystį, kuris susikaupia asotenio gaudyklėje, panašioje į taurę ar puodelį.

Saracėnijos ir heliamforos taip pat vabzdžius medžioja į tūtą susisukusiais lapais. Jie panašūs į pučiamąjį instrumentą, kurio žiotys nukreiptos į dangų ir turi savotišką dangtelį, saugantį, kad į tūtą nepatektų per daug lietaus, mat liedamasis per kraštus gali išplukdyti pakliuvusį grobį.

Hibridines tuklės žiedas - nė neįtarsi, kad ši "žibutė" minta vabzdžiais.

Lietuvoje irgi auga

Ant Gustinos namų palangių – tiek egzotiški šiltųjų kraštų, tiek lietuviški vabzdžiaėdžiai augalai. Biologė pasakojo, kad Lietuvoje auga septynių rūšių augalai, kurie minta vabzdžiais. „Paprastoji tuklė Lietuvoje itin reta. O rudenį jos nepastebėtų net patyręs specialistas – ji jau numetė vasarinius lapus, susisuko į žiemojimo pumpurą, net šliaužiodamas keliais jos nepastebėsi. Yra mūsų krašte trijų rūšių saulašarių, mėgstantieji spanguoliauti jų tikrai yra matę. Tai visai paprasti augalėliai, nežinodamas neįtarsi, kad jie minta sugautais vabzdžius.Turime Lietuvoje ir tris skendenių rūšis. Tai vandeniniai vabzdžiaėdžiai augalai, jie minta smulkiais gyviais, plaukiojančiais vandenyje: dafnijomis, ciklopais – mažyčiais vėžiagyviais“, – vardijo pašnekovė.

G. Leiputė prisipažino, kad dauguma jos auginamų augalų yra tropiniai, mat lietuviški, žiemą laikomi šiltame kambaryje greitai sunyksta. Pasak biologės, atėjus rudeniui ir mažėjant saulės, augalas susirengia miegoti, o kai šilta, jam užmigti nepavyksta, tad jis ima skursti. Tačiau išeitis yra: kiekvienuose namuose yra vieta, kur visą laiką laikosi 3–5 laipsnių šilumos temperatūra. Tai – šaldytuvas. Tokia temperatūra – ideali žiemos miegu užmigusiems augalams, todėl patartina juos žiemos sezonui padėti į šaldytuvą ir palikti ramybėje.

Jautrusis musėkautas - pagavusios grobį jo žiotys užsitrenkia per dalį sekundės.

Prekybos centruose galima nusipirkti vazonėliuose augančių asotenių. Šie augalai labai gražiai atrodo, bet reikia nepamiršti, kad jie gali užaugti iki septynių metų ilgio. „Viena mano draugė augino tokį asotenį, vasarą jį išnešdavo į balkoną. Ten jam užteko saulės, ventiliacijos, jis pats prisigaudydavo maisto. Po keleto metų, norėdama rudenį jį parnešti į kambarį, suprato, kad nepavyks – asotenio lianos taip išsikerojo, kad įsitvirtino jau kaimynės balkono grotelėse“, – bičiulei kilusią problemą prisiminė Gustina. Todėl ji visada pataria pirmiausia pasidomėti, kokį augalą įsigyjame, ir įvertinti galimybes, ar jam tarpti šeimininkas galės užtikrinti tinkamas sąlygas. Pavyzdžiui, tropinės saulašarės užauga iki pusės metro aukščio, išleidžia savotiškus ragus ant ilgo stiebo, kuris ima svirti. Tokiam augintiniui reikia pakankamai vietos, nes nusviręs jis aplink save paskleidžia lipnų skystį, kuriuo gaudo vabzdžius.

Mažoji heliamfora. /Redos Tomingas nuotrauka

Du vienminčiai

Namuose auginamus vabzdžiaėdžius augalus Gustina pataria papildomai maitinti vabzdžiais, nes nebūdami lauke jie patys maisto negali pasigauti. „Musėkautai ir saracėnijos daug geriau auga ir gražiau žydi, jeigu jie gauna ne tik vandens, bet ir vabzdžių. Čia kaip auginant pomidorus: jei nepakanka trąšų, pomidorai bus nugeibę, nebrandins vaisių ar nesunoks iki raudonumo. Tačiau vabzdžiaėdžiams augalams trąšos yra tabu – jų negalima tręšti kaip kitų augalų. Reikia tiesiog pašerti vabzdžiais, ir jie klestės“, – aiškino mergina. Ji nuolat dalyvauja įvairiose augalų parodose ir skleidžia žinias apie šiuos daug kam egzotiškai atrodančius augalus.

Gustinos draugui Adui jo merginos pomėgis auginti šiuos neįprastus augalus atrodo savaime suprantamas. „Pasakysiu paprastai: aš taip pat domiuosi gana keistais dalykais. Pamenu, mama sielvartaudama kalbėjo: tu niekada nesusirasi normalios panelės. Taip ir buvo, kol nesutikau Gustinos. Mes abu savaip nenormalūs, todėl puikiai suprantame vienas kitą. Aš auginu visokius egzotinius gyvius, šiuo metu turiu vieną skorpioną ir du žalčius. Jiems Gustina davė vardus, nes iki tol buvo bevardžiai. Puikiai suprantu jos pamišimą dėl vabzdžiaėdžių augalų, nes pats esu toks pats. Mudu – puiki pakvaišėlių pora“, – šmaikščiai kalbėjo Adas ir patikino, kad jam be galo įdomu klausytis nesibaigiančių Gustinos pasakojimų apie savo augintinius, o pats taip pat gali jai viską pasakoti apie savo pomėgį.

Tropinės saulašarės.
Tuklė.
Tuklės auga ir ant pemzos gabalo.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"