TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gydytojo klouno vaistas - šypsena

2013 08 09 6:00
Ligoniukams nuotaiką praskaidrina gydytojų klounų apsilankymai. Organizatorių nuotrauka

Aktorius Algirdas Urbonas bent du tris kartus per savaitę užsimovęs raudoną klouno nosį su kolegomis gydytojais klounais traukia į sostinės Santariškių vaikų ligoninę šypsenomis gydyti mažųjų pacientų. Dvejus metus šitaip "daktaraudamas" jis jaučiasi gyvenantis prasmingai.

"Vienas pažįstamas prieš porą metų papasakojo apie šį projektą, kai savanoriai žmonės vyksta į ligonines teikti gerų emocijų ligos patale gulintiems vaikams, taip padėdami jiems sveikti. Mane tai sudomino, perėjau specialius mokymus - ir štai aš jau beveik dveji metai esu gydytojas klounas Bronsonas, neturintis medicininio išsilavinimo", - nuotaikingai pasakojo Keistuolių teatre ir "Atviro rato" teatro laboratorijoje vaidinantis aktorius, kuris savo rytmečius skiria negalios kamuojamiems vaikams ir seneliams.

Liūdesį keičia šypsena

Pasak Algirdo, raudonomis nosimis pasipuošusių "daktarų" tikslas - suteikti ligoninėje dienas leidžiantiems vaikams kuo daugiau teigiamų emocijų, jų tuo metu patiriamą baimę ar liūdesį pakeisti nors į nedrąsią šypseną. "Ligoninės aplinka, žinia, slegia, taigi bandome juos prablaškyti, praskaidrinti kasdienę rutiną. Ypač to reikia tiems vaikams, kurie ten praleidžia ilgesnį laiką, - pasakojo aktorius. - Su kolegomis sakome, kad einame pas "sveikąją vaiko dalį". Dažnai net nepastebi, kas kuo serga. Žinai, į kokį ligoninės skyrių reikia eiti, ko jame negalima daryti, pavyzdžiui, dūkti su vaikais, kuriems skirtas lovos režimas. Atvykęs tiesiog bandai suteikti jiems teigiamų emocijų."

Algirdas prisipažino, kad lankydamasis ligoninėje iš sergančių vaikų ir jų tėvų sulaukia kuo įvairiausių reakcijų. Labai dažnai penkiolikmečiai ar šešiolikmečiai, išvydę atvykusį į jų palatą klouną gana šiurkščiai pareiškia: "Eikite iš čia lauk, čia nėra mažų vaikų." Pasak aktoriaus, tokios situacijos jam labiausiai patinka. "Man asmeniškai paauglių publika, kurią reikia "pralaužti", yra labai maloni ir įdomi. Tu jiems leidi pabūti tais piktais vaikiščiais, kurie nenori tavęs, leidi pykti. Kai po penkių šešių minučių išeini iš tokių pikčiurnų palatos, jie jau būna išlieję neigiamas emocijas, atsivėrę ir pralinksmėję, užsižaidę su tuo nepageidautu lankytoju raudona nosimi. Tai ir yra svarbiausia, toks ir yra mano, kaip gydytojo klouno, tikslas", - patikino A.Urbonas.

Rytais A.Urbonas būna gydytojas klounas, vakarais - Keistuolių teatro ir "Atviro rato" teatro laboratorijos aktorius./Romo Jurgaičio nuotrauka

Kad ūgis neišgąsdintų

Lankydamasis mažų vaikų palatose aktorius pasakojo "susimažinantis", kad gulintis lovytėje mažylis neišsigąstų nepažįstamo didelio dėdės. "Mano ūgis yra 186 cm, dėviu klouno raudoną nosį - jeigu įvirsčiau stačias į palatą pas mažą vaiką, jis tikrai išsigąstų. Todėl įeinu toks mažas mažas - atsitūpęs, o pradėjęs bendrauti su vaiku žiūriu, kiek galiu atsitiesti, laisviau judėti, kad mažyliui būtu jauku ir nebaisu", - apie savo darbą pasakojo Algirdas.

Pasak aktoriaus, atvykus pas sergančius vaikus jokiu būdu negalima šturmu "imti publikos", reikia elgtis taip, kad mažieji norėtų su tuo atvykusiu keistuoliu bendrauti, leistų įeiti į jų erdvę. "Atėjęs visada pabeldžiu į duris, pasisveikinu, mandagiai paklausiu: "Labą dieną, esu klounas Bronsonas, labai norėčiau pas jus užeiti, ar galiu?" Jeigu išgirstu "ne", neturiu teisės įeiti, nesvarbu, kas taip pasakė - vaikas ar vienas iš tėvelių. "Ne" yra "ne", ir jis privalo būti gerbiamas. Labai gerai, kad vaikas ligoninėje gali kam nors pasakyti "ne", nes paprastai gydytojams ir tėvams to sakyti jam negalima", - su šypsena pasakojo A.Urbonas.

Ne tik vaikams

Pasak Algirdo, Lietuvoje gydytojų klounų socialinis projektas vykdomas jau trečius metus, šiuo metu jame dirba šešiolika savanorių, lankančių sergančius vaikus. Didesnė pusė jų - aktorystės mokslus krimtę žmonės, yra ir nesimokiusių teatro meno, tačiau turinčių mėgėjų sceninės patirties. "Kol kas specializuojamės dirbti su vaikais, tačiau kai atsiranda galimybė apsilankyti kitur, tarkime, senelių namuose ar net įkalinimo vietose, neatsisakome tokių vizitų. Tiesiog žiūrime, ką galime jiems pasiūlyti. Geriatrija yra sritis, reikalaujanti specialaus pasirengimo, todėl į senelių namus kol kas vykstame epizodiškai, neturime tam parengtų žmonių. Tikiu, kad ateityje ji taip pat bus įtraukta į šį socialinį projektą, pasaulyje tokių pavyzdžių jau yra. Pamažu išmoksime ir mes", - į prasmingos jaunų žmonių veiklos tęstinumą žvelgė A.Urbonas.

Lankyti ligoniukų gydytojai klounai vyksta poromis. Apsilankymas Santariškių vaikų ligoninėje paprastai trunka apie tris valandas, kiekvienoje palatoje raudonnosiai daktarai praleidžia apie penketą minučių - vizitas neturi nuvarginti sergančių vaikų, o suteikti jiems progą nusišypsoti ir pasisemti teigiamų emocijų. Algirdas sakė, kad iki šiol visi gydytojai klounai dirbo savanoriais, neatlygintinai, tačiau projekto rengėjai susidūrė su problema: kiekvieną savanorį reikia mokyti, o žmonių kaita buvo gana didelė. "Dabar turime subūrę komandą, su kuria esame pasiryžę tobulėti ir plėtoti šį projektą toliau - imtis geriatrijos, kitų pažeidžiamų žmonių grupių. Gauname nedidelį simbolinį atlygį, o tai leidžia išlaikyti suburtą profesionalų komandą ilgą laiką, nebėra tokios didelės žmonių kaitos", - pasakojo dvejus metus projekte dalyvaujantis Algirdas.

Gydytoju klounu Bronsonu tapęs aktorius A.Urbonas ligoninės koridoriuose tyko mažųjų pacientų./Organizatorių nuotrauka

Kaukė išlaisvina gerumą

Sergantiems vaikams savo laiką skiriantis aktorius samprotavo: kaip ir kiekviena kaukė, raudona gydytojo klouno nosis ir paslepia, ir išlaisvina ją dėvintį žmogų. "Nors ta kaukė maža - tik nosis, tačiau ją užsimovęs ne pasislepi po ja, o dar labiau atsiveri aplinkai, labiau būni pačiu savimi, tuo, kuris paprastai tūno giliai viduje, vaiku, atviru aplinkai. Paradoksas, tačiau užsimovęs raudoną nosytę nusimeti nuo savęs labai daug per gyvenimą priaugusių nereikalingų šarvų, iškeli į paviršių savo esmę, nebemeluoji sau. Būnant su vaiku neįmanoma meluoti, susikurti išankstinio charakterio. Kaskart ieškai būdo, kaip su juo bendrauti, ir, laimė, dažniausiai randi", - kalbėjo A.Urbonas.

Vyras pasakojo, kad pastaruoju metu gydytojai klounai lanko ir naujagimių palatas. Pasak jo, apsilankymai jose yra skirti kūdikių tėveliams, bet reaguoja ir vos į pasaulį atėję mažyliai. "Ateidamas į naujagimio pasaulį pasitelki muziką. Esame labai dėkingi šio skyriaus personalui, kad leidžia mums ten lankytis. Aš šitą skyrių labai mėgstu, ten visada būna gera. Medikai pastebi, kaip kūdikiai pasikeičia mums apsilankant - reaguoja į muziką, ryškias spalvas. Tai nuostabu", - prisipažino aktorius.

Aktorius prasitarė, kad tokią jo veiklą labai palaiko šeima ir artimieji, tačiau pasitaiko žmonių, kurie nesupranta, kodėl jaunas vyras savo laiką neatlygintinai aukoja sergantiems vaikams linksminti. "Paprastai tokiems ir nebandau aiškinti, ką aš veikiu ligoninėse, vis tiek nesupras. Man pačiam atrodo, kad aktoriui nėra geresnės veiklos, nei ryte pažaisti su vaikais, juos pralinksminti, o vakare vaidinti teatre. Taip nugyventa diena man yra prasminga", - šyptelėjo Algirdas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"