TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gyvenimo rudenį - į universitetą

2013 11 16 6:00
Trečiojo amžiaus universiteto projektų vadovės ir studentės M.Jakimavičienės teigimu, studijuoti čia veržiasi net pensinio amžiaus nesulaukę žmonės. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas būriui pagyvenusių žmonių suteikia neįkainojamą naudą puoselėti dvasinę sveikatą ir gerą savijautą, keliaujant į aktyvią senatvę. Tuo įsitikinusi jo lankytoja ir projektų vadovė Monika Jakimavičienė, savo energiją skirianti kolegoms senjorams.

Iki 65-erių dirbusi "valdišką" darbą ponia Monika prieš vienuolika metų dėl šeimos aplinkybių turėjo jį palikti. Aktyvi ir energinga moteris, atsitiesusi po užklupusių negandų, kai reikėjo slaugyti, vėliau laidoti sutuoktinį, sėdėti rankas sudėjusi linkusi. "Bočių" bendrijoje, vienijančioje garbaus amžiaus sulaukusius žmones, ji ėmėsi rengti projektus. "Mano santykiai su Trečiojo amžiaus universitetu (TAU) prasidėjo ne paskaitų lankymu, o kaip tik projektų rengimu, - prisiminė moteris. - Kurį laiką padirbėjus su "Bočių" bendrija pasidarė nebeįdomu tenkintis tik jų veikla, nutariau, kad senjorus iš universiteto ir "Bočių" būtų galima suvienyti. TAU klausytojai labiau linkę į mokslo, meno, pažinimo sritis, todėl man jų veikla pasirodė įdomi."

Senjorai savanoriai

Prieš penkerius metus M.Jakimavičienė savo paslaugas pasiūlė TAU Sveikatos fakulteto dekanei Birutei Gaigalienei. Nors planuotas bendradarbiavimas tada neįvyko, moteris pradėjo lankyti senjorų universiteto organizuojamas paskaitas. Prisipažino jau seniai žinojusi, kad yra toks universitetas, tačiau dėl gausios veiklos, šeimai skiriamo laiko vis neprisiruošdavo pasidomėti studijomis. Ponią Moniką sudomino istorijos ir politologijos paskaitų kursas, Sveikatos fakulteto organizuojami užsiėmimai "Sveikatinimas per šokį", Turizmo fakulteto vedamos teminės ekskursijos, skirtos įvairiems Lietuvos regionams, Vilniaus kraštui geriau pažinti. "Kaip pavaizduota mūsų ženkle (ištiesta duoti ranka), universitetas ir jo lankytojai visapusiškai tiesia vienas kitam nuoširdumo ir dvasingumo ranką. Einame ten ne tik ko nors išmokti, bet ir bendrauti, patys duoti kitiems tai, ką sugebame. Visi esame savanoriai, ne tik mokomės, bet ir neatlygintinai darome įvairius darbus", - pasakojo M.Jakimavičienė.

Pasak pašnekovės, pastaraisiais metais TAU gerokai "atjaunėjo" - paskaitų lankyti veržiasi dar net pensinio amžiaus nesulaukę žmonės. Labai energingai dirba senjorų universiteto rektoratas - kviečia savanorius dėstytojus, kurie nemokamai garbaus amžiaus piliečiams veda paskaitas, seminarus. Susidomėjusiam ir panorusiam tapti TAU studentu ponia Monika aiškino: "Nors amžiaus cenzo universitete tarsi ir nėra, paprastai studijuoti ateina bent jau 55-erių sulaukę žmonės. Šiais metais ypač daug norinčiųjų veržėsi į Užsienio kalbų fakultetą, ten yra daugybė anglų ir vokiečių kalbas ketinančių studijuoti senjorų grupių. Ateina ir darbą praradusių priešpensinio amžiaus žmonių, kuriems sudėtinga susirasti darbą, sunku dvasiškai. Studijos TAU tokiems žmonėms - puiki išeitis. Užpildžius anketą ir nurodžius, kokius fakultetus norėtum lankyti, reikia taip pat nurodyti, kuo pats gali prisidėti prie universiteto veiklos. Mes ateiname ne tik imti, bet ir duoti."

Anot M.Jakimavičienės, senjorai juokaudami skaičiuoja, kad vadinamasis trečiasis amžius trunka iki 80, vėliau prasideda ketvirtasis amžius, jis taip pat nėra kliūtis smalsiam žmogui semtis žinių ir aktyviai gyventi. Lankydamas keleto fakultetų užsiėmimus, senjoras visą savaitę turi daug prasmingos veiklos.

Auditorijos suoluose - senjorai studentai.

Aktyvi močiutė

Ponia Monika pasakojo, kad dvi jos dukros ir trys jau suaugę anūkai nuoširdžiai palaiko močiutės veiklą ir studijas TAU. Ketvirtoji, mažiausioji, anūkėlė penkiametė Eisvilė, pasak močiutės, yra geriausia jos draugė ir pašnekovė. Anot moters, išaugę iš močiutės globos vyresni anūkai dabar tapo jos bičiuliais, patys studijuoja, dažnai kreipiasi į ją patarimo. "Mažoji lanko darželį, jai ten daug smagios veiklos. Tačiau savaitgaliais, vasarą mudvi visada kartu, - nuoširdžiai kalbėjo pašnekovė. - Štai ir senjorų universiteto Druskininkuose organizuotame sveikatingumo seminare taip pat abi buvome. Važiavome vasarą pailsėti į Šventąją, vėliau buvome mano tėviškėje Ignalinos rajone. Mudviem kartu labai smagu."

Vyresnieji šeimos nariai nevengia kreiptis į mamą ir močiutę pagalbos. Kiek sugeba, ji visada mielai padeda - paredaguoja kokį tekstą studentui anūkui arba tiesiog pataria gyvenimo klausimais. Moteris tikino, kad šeimai jai niekada nepritrūksta laiko, nebūna taip, kad prašoma nepadėtų.

Su kolegomis iš kitų senjorų universitetų, M.Jakimavičienės teigimu, vilniečiai nuolat bendrauja. Šiais metais jie buvo nuvykę pas kolegas į Italiją, sėmėsi patirties. Tačiau dažniausiai bendrauja ne tiesiogiai, o internetu. Universiteto interneto puslapyje galima rasti medžiagos apie kitus senjorų universitetus tiek užsienyje, tiek kituose Lietuvos miestuose.

Mažoji anūkėlė Eilina - močiutės Monikos saulės spindulėlis. /Asmeninio albumo nuotrauka

Knygas stumia internetas

Nors ponia Monika prisipažino labai mėgstanti skaityti, dėl aktyvios veiklos TAU daug laiko jai atima darbas prie kompiuterio, naršymas internete, medžiagos rinkimas rengiamiems projektams. Kai lieka laisva valandėlė, ji renkasi dvasinio pobūdžio knygas, žurnalus. "Laiko knygoms tikrai lieka nedaug. Na, kad ir anūkai vis paprašo ką nors numegzti. Kam nors iš šeimos prireikia kojinių, pirštinių, mažiukei - sijonėlio. Tai ir mezgu", - šyptelėjo moteris.

Pašnekovė sakė, kad pastaruoju metu labai susidomėjo dvasiniu tobulėjimu, lanko kursus Arkikatedros bendruomenėje, gilinasi į Šventojo Rašto ir tikėjimo tiesas. Augusi ir gyvenusi griežtoje ateistinėje santvarkoje, ji prisipažino tik gyvenimo kelyje rudeniop radusi dvasingumo teikiamą šviesą.

M.Jakimavičienė nenorėjo pritarti teiginiui, kad vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje yra lyg ir aktyvaus gyvenimo užribyje. Pasak moters, viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus ir jo poreikių. "Daug pagyvenusių žmonių sutinku per įvairiuse renginius. Gal kiek mažiau jų teatruose, tačiau tai kita - finansinė - problema. Kai gauna kvietimų, senjorai mielai lankosi spektakliuose. Kad vyresni žmonės nesilanko, tarkime, kavinėse, suprantama. Dažnam atrodo, kad tai tiesiog pinigų švaistymas, juk taip buvome auklėjami - reikia taupyti. Pati mėgstu pasikviesti draugių puodelio kavos į kavinę, mums įdomu paskanauti kinų ar kokio kito egzotiško maisto", - tikino pašnekovė.

Optimizmo iš garbaus amžiaus ponios gali pasisemti perpus jaunesni žmonės - ji nedejuoja, kad ko nors negali, o sprendžia iškilusią problemą. Šmaikštavo, esą kai sudilo kojos sąnarys, pasikeitė jį ir vėl toliau eina... Sudils kitas - pasikeis ir jį. Moters įsitikinimu, reikia tiesiog turėti vidinį troškimą, norą ką nors pamatyti, išgirsti, nueiti, užuot sėdint prie lango melancholiškai žvelgti, kaip krinta lapai ar sniegas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"