TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gyvenimo saulėlydį sušildė trečioji žmona

2015 12 25 7:00
Eldaras Riazanovas ir Emma Abaidullina su jos sūnumi iš pirmos santuokos Olegu.

Neseniai anapilin iškeliavęs kino režisierius Eldaras Riazanovas mirtį pasitiko kaip išsigelbėjimą nuo ilgamečių kančių. Šalia jo visą laiką buvo mylinti moteris Emma Abaidulina – trečioji kūrėjo žmona, be kurios jis neįsivaizdavo savo buvimo šiame pasaulyje.

„Jeigu ne Emma, nebūtų verta gyventi“, – jau sunkiai sirgdamas pastaruosius penkerius metus tvirtino E. Riazanovas. Palaidojęs savo antrąją žmoną Niną Skujbiną, mirusią nuo vėžio, Rusijos kino grandas buvo palūžęs: atrodė, jog ateityje laukia tik senatvė, ligos, paskutinius gyvenimo metus teks nugyventi vienatvėje ir liūdesyje. Bet laimei, jis sutiko Emmą. „Matyt Dievas man mielaširdingas, jeigu padovanojo paskutinę meilę“, – sakė režisierius.

Su šia moterimi E. Riazanovas buvo pažįstamas seniai, nuo 1987 metų: tarptautiniame kino festivalyje Maskvoje ji ėmė iš režisieriaus interviu. Vėliau jie draugavo. Kūrėjas laimingai gyveno su žmona Nina, o žurnalistė Emma buvo du kartus ištekėjusi. Tačiau likimas galų gale juos suvedė.

„Našlio elgesys amoralus“

„Iki Ninos mirties mes su Emma buvome tiesiog pažįstami. Šiaip kartais susikirsdavo keliai. Jau vėliau mūsų santykius pavadinau „flirtu koridoriuje“, – prisiminė E. Riazanovas. – Ji man buvo simpatiška, aš jai, matyt, taip pat. Bet niekas iš mano draugų nesitikėjo, kad iškrėsiu tokį akibrokštą. Nė metai nepraėjo nuo Ninos mirties, o aš susiradau kitą! Kaip gi taip? O buvusios meilės atminimas? Ištikimybė? Sielvartas?“

Toks našlio elgesys daugeliui atrodė amoralus. Ir net buvo abejojama, ar tikrai jis taip stipriai mylėjo mirusią žmoną, kaip sakė? Tačiau psichologai turi paaiškinimą: jeigu vyras gyveno sėkmingoje santuokoje, yra pasąmonės lygiu įsitikinęs, kad ir kita santuoka bus tokia pat laiminga. Ir atvirkščiai: jei ryšys buvo nesėkmingas, lydimas kančių, tai antrą kartą į civilinės santuokos skyrių vyro niekas nenusitemps. Tačiau kai kino grandas pristatinėjo savo naująją mylimąją draugams, abu jaudinosi. „Aš pasakiau jai: „Nesibaidyk, niekam neleisiu tavęs skriausti“. Bet be reikalo jaudinausi.“

E. Riazanovo draugams Emma padarė teigiamą įspūdį ir visiems patiko. Malonaus charakterio, mielai bendraujanti, išsilavinusi. Emma stengėsi atpratinti Eldarą nuo jo mėgiamų kalėjimo žargonu dainuojamų dainų ir vedėsi jį į konservatorijos koncertus, nes gerai išmanė klasikinę muziką. Ražisierius buvo labai patenkntas. Likimas jam po netekties skausmo padovanojo dar vieną džiaugsmą. 1995 metais jie susituokė. E. Riazanovas norėjo, kad liudininku jų vestuvėse būtų jo bičiulis Vasilijus Katanianas, tačiau jis atsisakė: dvi Eldaro ankstesnės santuokos, kuriose jis buvo liudininkas, baigėsi skausmingai. Paliudyti sutiko aktorius Aleksandras Širvindtas. Vėliau, švęsdamas savo trečiosios santuokos metines, režisierius pakėlė tostą: „Surinkau jus namuose, kuriuos mes sukūrėme, surinkome ir „sujaukinome“ kartu su Nina. O dabar šie namai keičiasi, nes turi naują šeimininkę. Gyvenimas tęsiasi. Man neįtikėtinai pasisekė! Nes toje situacijoje, kurioje buvau atsidūręs, maniau, kad viskas baigta. Nieko panašaus! Todėl siūlau pirmą tostą už Ninos atminimą. O paskui mes išgersime už šiandieną. Ne mums dar viskas „iš priekio“, kaip sakydavo Eizenšteinas. Esu laimingas su Emma. Aš ją labai myliu ir tikiuosi, kad mudviem bus gera ir šilta kartu dar daug metų, jei leis Dievas.“

Gražino iš ano pasaulio

Trečioji žmona lyg ir perėmė estafetės lazdelę iš antrosios. Net jo posūnis iš santuokos su Nina Nikolajus Skujbinas džiaugėsi, kad patėvis rado žmogų, su kuriuo jautėsi laimingas. Tokiame amžiuje vyrui jau sunku gyventi vienam. O Emma rūpinosi juo lyg mažu vaiku. Akylai sekė valgymo rėžimą, ragino laiku lankytis pas gydytojus, o ir darbe padėdavo taip pat, kaip jos pirmtakė. Emma tapo E. Riazanovo angelu sargu. Tai buvo graži vėlyva dviejų buvusių vienišų žmonių meilė. „Kiekvieną šio gyvenimo dieną aš atrandu didelį, talentingą, patikimą ir širdingą žmogų. Vyrą!“ – kalbėjo E. Abaidulina. Ji tapo jo ginklaneše ir mūza. Kiek eilių jai paskyrė E. Riazanovas! O ji rūpinosi, kovojo už mylimąjį, kai ligos viena po kitos ėmė ant jo griūti. Vėl ir vėl ji traukdavo savo vyrą iš anapus. O režisierius kovojo, kad galėtų praleisti su mylima žmona dar vieną dieną ir parašyti jai dar vieną meilės eilėraštį.

„Mano mielas, nepakartojamas draugas“

„Mes su ja kaip arkliai, kurie deda galvas vienas kitam ant sprando. Jeigu ne Emma, neturėčiau jėgų gyventi, o ir nevertėtų, – sakė didis vyras. – Gyvenime visada ieškai kažkokios prasmės. O aš toks žmogus, kuris gali ilgai būti niūrus. Laimei, šalia yra garbinga širdis, nuostabi moteris, mano mielas, nepakartojamas draugas. Kad ir kur mane buvo nubloškęs likimas, Emma visada buvo šalia – važinėjo su manimi visur. Ir todėl, kad mudu dviese, mes dar gyvi. Aš pamažu kurstu. Vis labiau ir labiau. Greitai būsiu visiškas „kurtinys“. O Emma sako: „Nieko, prasiveršime.“ Ir aš jai atsakau: „Mes neturime kitos išeities.“

Parengė Goda AMBRAZAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"