TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

H. Murakami – japonų literatūros atstumtasis

2016 10 08 6:00
Tikimasi, kad šiųmetinė Nobelio literatūros premija atiteks japonų rašytojui Haruki Murakami. globovision.com nuotrauka

Jau netrukus, spalio 13-ąją, bus skelbiamas šiųmetis Nobelio literatūros premijos laureatas. Kaip visada netrūksta ginčų ir spėlionių – kas gi bus apdovanotas. Tikimasi, kad ši premija atiteks Lietuvoje ypač mėgstamam japonų rašytojui Haruki Murakami.

Autorius ne kartą buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai. Paklaustas, ar šiais metais tikisi prizo, jis nuo atsakymo mikliai išsisuko: „Geriau nespekuliuosiu šia tema. Rizikinga. Tiesiog nežinau!“

Tiesa, tarp pretendentų į šį apdovanojimą taip pat yra Sirijos poetas Adonis, romanų rašytojas iš Kenijos Ngugi wa Thiong'o ir keli garsūs amerikiečių rašytojai, kaip Donas DeLillo, Philipas Rothas ir Joyce Carol Oates.

H. Murakami bumas

Lietuvos vertėjai pastarąjį dešimtmetį vadina H. Murakami bumu: iš 48 šį dešimtmetį išleistų japonų grožinės literatūros kūrinių net trečdalį sudaro šio autoriaus knygos.

Pasaulyje pripažinto H. Murakami kūriniai išversti į daugiau kaip 50 kalbų. Milijoniniai tiražai, bestselerių sąrašai...

Rašytojas ir vertėjas yra gavęs įžymųjį Kafkos prizą už savo romaną „Kafka pakrantėje“.

Britų dienraštis „The Guardian“ daugybę literatūros apdovanojimų pelniusį H. Murakami pavadino vienu didingiausių dabarties literatūros pasaulio rašytojų.

Haruki Murakami studijuodamas Tokijuje sutiko savo žmoną Joko.haruki-murakami.com nuotrauka

Žinomas autorius ilgą laiką klajojo po pasaulį, gyveno Graikijoje, Italijoje, JAV, o dabar sugrįžo į tėvynę Japoniją.

Šešiasdešimt septynerių Kijoto mieste gimęs rašytojas savo krašte jaučiasi ne itin įvertintas. In patria natus non est propheta vocatus? (Savo krašte pranašu nebūsi?) „Japonų literatūros pasaulyje esu atstumtasis“, – įsitikinęs H. Murakami. Kažin ar jis teisus.

Pats Haruki pasakytų: „O kas, po galais, yra teisinga? Nepasakytum? Atvirai sakant, man nelabai aišku, kas yra teisinga. Kas yra neteisinga – suprantu. Bet kas yra teisinga?“ („Mylimoji Sputnik“).

Fikcijų pasaulyje

„Keisti dalykai nutinka šiame pasaulyje. Nežinai kodėl, bet jie vyksta“, – stebėjosi H. Murakami.

Ši mintis galėtų būti rašytojo gyvenimo šūkiu, tinkamu visoms išgalvotoms fikcijoms. Tačiau šitaip jis kalba apie savo kūrinį „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“.

Perkamiausios 2013-ųjų knygos Japonijoje fabula neįtikimai mistinė: vaikinas, atsidūręs ties savižudybės riba, įgauna galių – mato kitų žmonių auras. „Kodėl jam taip nutiko, aš nežinau, – svarstė rašytojas. Tiesiog taip jau yra.“

Visų svarbiausia – bespalvio tapusio, sandėrį su mirtimi sudariusio žmogaus būsena. „Iš pat pradžių regėjau tik jaunuolio, vardu Cukuru Tadzakis, akyse atsispindinčio riboto pasaulio vaizdą. Tačiau matyti, kaip tas vaizdas kasdien pamažu keičiasi ir kaip tampa vis gilesnis bei platesnis, man buvo be galo įdomu, tam tikra prasme netgi jaudrino sielą“, – apie savo knygą yra kalbėjęs H. Murakami.

Pasak autoriaus, turinys visada privalo būti apgaubtas paslapties šydo. „Kad skaitytojai nenusiviltų, – viename interviu sakė jis. – Geriausiai, kad tekste užkoduota paslaptis išvis neatsiskleistų.“

Stokoja tradicinės japonų dvasios

Apibūdindami H. Murakami rašymo stilių kritikai nevengia tokių palyginimų kaip „okultinis detektyvas“, „psichodelinis trileris“, „anarchoreliginė fantastika“ ir kt. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama labai skirtingai, priskiriama prie fantastinių, alegorinių, mitologinių, antiutopijos romanų.

Iš tikrųjų japonų saugomų vertybių, tautos dvasios, tradicijų autoriaus tekstuose mažai. H. Murakami – provakarietiškų pažiūrų rašytojas.

Jau vaikystėje būsimasis literatas žavėjosi vakarietiška kultūra, ypač muzika ir literatūra. Dėl to gerokai skyrėsi nuo kitų japonų rašytojų.

Japonijos kritikai jį kaltina harmoningo tautinio stiliaus išdavyste, o Vakarų atstovai skeptiškai vertina bandymą pataikauti pasaulio pamėgtai populiariajai kultūrai. Nepaisydamas sklindančių įvairių kalbų, rašytojas vienas pirmųjų savo šalyje pradėjo kalbėti apie šiuolaikines Japonijos jaunimo aktualijas, subkultūros rūšis. Prieštaringai vertinamas japonas atpažįstamas kaip romanų „Avies medžioklė“, (1982 ) „Norvegų giria“, (1987) „Dansu, Dansu, Dansu“ (2009 ) autorius.

H. Murakami žadina pasaulį

H. Murakami studijavo dramą Vasedos universitete Tokijuje ir ten sutiko savo žmoną Joko. Jo pirmasis darbas buvo įrašų studijoje. Prieš baigdamas studijas jis atidarė kavinę-džiazo barą „Peter Cat“ Kokubundžyje. Neatsitiktinai daugelio jo knygų pavadinimai susiję su muzika, muzikalumu. Kūriniuose esama džiazo, intelektinių, vienatvės, misticizmo motyvų.

Autorius nevengia kalbėti apie skirtingas dimensijas arba paralelinius pasaulius. H. Murakami sukurtoje ypatingoje erdvėje tarsi sustoja laikas ir atsiveria kitas matmuo.

Kartais sapnai sujungia abi realybes. Tačiau H. Murakami prisipažįsta neatsimenantis nė vieno savo sapno: „Kalbėdamasis su žymiu Japonijos terapeutu užsiminiau, jog aš niekada nesapnuoju. Tuomet jis man atsakė, kad tai turi prasmę. Norėjau paklausti – kokią, tačiau specialistas labai skubėjo. Laukiau kada vėl jį sutiksiu, deja, sužinojau, jog žmogaus nebėra tarp gyvųjų.“

H. Murakami žadina pasaulį. Keisčiausia antgamtiška viešpatija gali būti lengvai prieinama, nes autorius geba meistriškai sujungti šias realybes. Atsidūręs japono knygų realybėje turi gerai pasukti galvą – jų herojus miega ar yra atsibudęs.

Kai kurie skaitytojai sapnų ir mistinių istorijų intarpuose įžvelgia žmogaus sielos tamsybę, kiti gaudyte gaudo kiekvieną aforizmą, iš romano veikėjų lūpų nuskambėjusią filosofinių apmąstymų frazę.

Mįslingos tikrovės pasaulis

Dažniausiai į lietuvių kalbą verčiamų ir daugiausia skaitomų knygų, unikalaus stiliaus autorius sukuria įtampos kupinas scenas, intriguojančius siužetus. Tačiau įtraukia ne veiksmas, o vyksmas, herojų tarpusavio pokalbiai ir diskusijos, skatinančios įdomių pamąstymų.

H. Murakami istorijos tarsi paralelinių veikėjų odisėja. Nesusaistyti realybės pasakojimai siurrealiu lygmeniu įgyja bendrą prasmę, verčiančią suvokti, kam ir kokius vaidmenis skyrė likimas.

Gyva legenda sako bandantis apie save galvoti kaip apie amatininką: „Stengiuosi būti meistru. Rašau sakinius: nuoširdžius, elegantiškus ir stiprius.“

H. Murakami vadinamas ir japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo noveles itin pamėgo kino kūrėjai.

Juolab kad jis rašo ne vien grožinės literatūros kūrinius. Knygoje „Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“ rašytojas atskleidžia savo aistrą maratonams. Joje pasakojamos istorijos apie žmones, nukentėjusius nuo dujų atakos Tokijo metro.

Ką naujo H. Murakami atranda savyje kaip rašytojas? „Jei atvirai, tai neturiu ką atsakyti, – liūdnai šypsojosi. – Kai buvau jaunas, Scottas Fitzgeraldas buvo mano idealas. Tačiau jis mirė sulaukęs vos keturiasdešimties. Patiko Trumanas Capote – jis išėjo penkiasdešimties. Man jau per šešiasdešimt. Nežinau, kas manęs laukia ateityje, todėl nemodeliuoju jokių scenarijų. Kas bus, kai man sukaks 80 metų, apie ką rašysiu? Galbūt ir toliau bėgiosiu maratonus kaip bėgiojęs ir tęsiu rašymą. Niekas nežino.“

Parengė Evelina JOTEIKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"