TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

H.Žukauskas nemėgsta ryšėti kaklaraiščio

2009 02 07 0:00
Architektas H.Žukauskas teigė, kad tikrų draugų nėra daug.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Politikas gali ir nebūti, bet jeigu esi architektas ir dar mokantis piešti draugiškus šaržus, tikrai rasi ką veikti. Tokių minčių kilo pasikalbėjus su Henriku Žukausku, nusprendusiu gyventi kitaip. Sužinojau, kad pasitraukus iš politikos išmokstama ir pamokų: sumažėja bičiulių būrys, todėl tai - gera proga įvertinti, kurie draugai tikri, o kurie buvo tik tariami.

Nors skambindama telefonu ir tardamasi dėl interviu H.Žukauskui sakiau, kad apie politiką nešnekėsime, norėjosi šia tema užduoti keletą klausimų. Vis dėlto ne apie politiką, o apie patirtį, įgytą būnant politiku.

Pastarąsias dvi kadencijas H.Žukauskas buvo Seimo narys, vienu metu - aplinkos ministras. Tačiau pastarąjį kartą į Seimą jis net nekandidatavo. Apskritai pasitraukė iš politikos. Kodėl? "Noras arba būna, arba ne. Jei jo nėra, pradedi mąstyti, ar verta ten lįsti dar kartą. Skaičiuojant kadencijas, Česlovo Juršėno aplenkti vis tiek nepavyks (šis Seime jau penktą kadenciją - aut.), tad toks motyvas atkrenta, - šypsojosi pašnekovas. - Regis, šį kartą buvo labai daug norinčiųjų tapti Seimo nariais, gal 13 ar 14 į vieną vietą." H.Žukausko teigimu, buvo matyti, kaip žmonės trokšta patekti į Seimą. Todėl tam, kuris ten jau buvo ir žino, ką reiškia būti parlamentaru, geriau pasitraukti ir užleisti vietą kitiems.

Architektas - it konjakas

Anot H.Žukausko, po aštuonerių metų pradedi suvokti: jei visą laiką būsi tame pačiame vežime, prarasi profesinę kvalifikaciją ir apskritai mažai kam būsi įdomus. Kol jis buvo politikas, kolegos architektai klausdavo, ar negaila prarandamų metų. Tada H.Žukauskas pasakydavo mėgstamą posakį: "Geras architektas yra it konjakas - kuo ilgiau stovi, tuo geresnis." Pašnekovo nuomone, tame yra logikos: patyręs, pagyvenęs architektas neeksperimentuoja ir viską padaro kaip reikia. Pajuokavau, kad H.Žukausko architektūrinis konjakas - aštuonerius metus išlaikytas. "Taip", - nusišypsojo pašnekovas.

Smalsavau: kokie nauji vėjai ėmė pūsti H.Žukausko gyvenime, kai jis pasitraukė iš politikos? "Vis dar mėginu atsigauti ir įkvėpti laisvės oro", - ramiai kvėpuodamas sakė jis. Kiekvieną rytą darbą pradeda kaip įpratęs - pusę aštuonių ryto. Nors turbūt galėtų ilgiau pamiegoti. Jam gera vaikščioti gatvėmis ir žiūrėti žmonėms į akis. "Žinau, kad niekas nieko man nebeburbuliuos: "Buvai išrinktas. Esi Seimo narys. Sėdi prie lovio." Smagu, nes niekas nebealsuoja į nugarą", - teigė dabar architektu ir dėstytoju dirbantis H.Žukauskas.

Vakarais susikibę už parankių su žmona Ona eina į miestą. Net papasakojo, kur driekiasi vaikštynių maršrutas - Vilniaus centre ir senamiestyje.

Humoristiniai portretai

H.Žukausko gyvenime yra vienas dalykas, kuris nesikeičia - jis daugelį metų piešia draugiškus šaržus. Pomėgio neatsisakė ir būdamas politikas, net parodas Seime ir Vilniaus Gedimino technikos universitete buvo surengęs. "Daug draugiškų šaržų esu pripiešęs", - patikino pašnekovas. Kai H.Žukauskas buvo Vyriausybės narys, nupiešė Algirdo Šemetos draugišką šaržą. "Dabar tas piešinys įgijo tam tikrą prasmę, mat A.Šemeta šiuo metu - finansų ministras", - šyptelėjo pašnekovas. H.Žukauskas ir Seime rasdavo laiko pamiklinti ranką piešdamas. "Ne visi posėdžiai įdomūs. O popieriaus po ranka visada būdavo", - prisipažino buvęs Seimo narys. Vėliau piešinius parodydavo tiems, kuriuos šaržuodavo. Nupiešė ir Č.Juršėno draugišką šaržą, įrėmino bei padovanojo per šio gimtadienį.

Atsargiai - moterys!

Ar kas nors įsižeisdavo dėl humoristinių portretų? Pasak H.Žukausko, dažniausiai pykdavo moterys. Kodėl? Jos nori matyti save gražias. Todėl moterims nepatinka, kai būna šaržuojamos. Pašnekovas paaiškino, kad gražiame piešinyje neatsiskleis portretuojamojo charakteris. "Šaržuojant išryškinami tam tikri žmogaus bruožai", - teigė jis.

H.Žukausko pieštą ir įrėmintą draugišką šaržą gimimo dienos proga dovanų gavo ir politikė Kazimiera Prunskienė. "Man susidarė įspūdis, kad ji nebuvo labai laiminga, - pastebėjo pašnekovas. - Todėl sakau: su moterimis reikia elgtis labai atsargiai."

Klausiamas, kokių humoristinių portretų nupiešė pastaraisiais mėnesiais, H.Žukauskas nusijuokė: "Dabar nėra ko šaržuoti, visi savi."

Draugystės išbandymai

Na, dėl draugiško šaržo joks žmogus tikriausiai ilgai nepyks ir bendrauti nesiliaus. Tačiau ar politikų bičiulystė apskritai gali būti tvari? "Tą dalyką pajutau dar tada, kai buvau Kauno vicemeras: kai esi valdžioje, turi labai daug draugų. Kai pasitrauki, tave visi užmiršta, - nelinksmus dalykus pasakojo H.Žukauskas. - Kai tą patiri, išmoksti gerą pamoką." Būdamas politikas, jis išmoko bendrauti tik tiek, kiek reikia. Jis nebeturi iliuzijų dėl tokios draugystės, kuri baigiasi, kai nebeužimi tam tikro posto. "Žmonės tikrinami dviem būdais - pinigais ir valdžia", - patikino pašnekovas.

Todėl dabar H.Žukauskas nenusimena, jei paskambinus tiems, su kuriais dirbo Seime, šie neatsiliepia.

Kadaise, kai H.Žukauskas vadovavo savo įkurtam kanalui "Kaunas Plius TV", pagelbėjo vienam tuo metu be darbo likusiam bičiuliui - žiniasklaidos profesionalui pasiūlė vietą viename televizijos padalinyje. Dabar jiedu darbuojasi skirtingose srityse ir toliau bendrauja. H.Žukauskas teigė, kad visi tikri draugai buvo ir liko, bet jų nėra daug.

Darbas komandoje

Kitados, kai sovietiniais laikais buvo leidžiamas humoro žurnalas "Šluota". Ten buvo spausdinamos ir H.Žukausko karikatūros. "Mokiausi meno mokykloje, paskui studijavau architektūrą. Piešti karikatūras buvo greitas ir efektyvus būdas užsidirbti pinigų", - pasakojo pašnekovas.

Kodėl meno mokykloje į tapybą gilinęsis H.Žukauskas pasirinko architekto profesiją? "Dailininkas užsidaro ir kuria vienas, niekas neturi trukdyti. Būdamas vienas, architektas beveik nieko nepadarys. Tik tol, kol ką nors sukuria vaizduotėje. Paskui idėjoms įgyvendinti reikia kolektyvo. Aš galiu dirbti tik komandoje. Kai buvau politikoje, irgi tą sakiau", - tvirtino pašnekovas.

Ir parduotuvėje, ir degalinėje

Šiandienėje Lietuvoje vargiai įmanoma būti apolitiškam. H.Žukauskas tikriausiai skaito laikraščius, per televizorių žiūri žinių laidas. Su kuo nors diskutuoja. "Net kai eini į parduotuvę pirkti duonos - ir ten susiduri su politika, - mano mintį tęsė pašnekovas. - Ir kai piliesi benzino. Ne tik dėl kainos, bet ir todėl, kad gali jo piltis vienos ar kitos kompanijos degalinėje. Be to, kai skaitau, klausau ar žiūriu, matau ne fasadinę politikos pusę, kurią mato visi - perteiktą žurnalistų, o vidinę - visus niuansus."

Po atviru dangumi

H.Žukauskas kostiumą vilki dažnai, tačiau sakė, kad kaklaraištį ryšėjo tik tada, kai buvo aplinkos ministras. Labiausia jam patinkantis drabužis - megztinis. Dar džinsai. "Geriausia - laisva apranga", - paaiškino.

Žukauskų šeima mėgsta keliauti. Kartą visi aštuoni - vyras, žmona, dukra, sūnus ir anūkai - susėdo į automobilį ir važiavo per Europą: nuo Vilniaus iki Barselonos, tada per Alpes atgal. Savo akimis pamatė įdomių dalykų. "Tarkime, Provanse žemė tikrai tokia rusva kaip impresionistų paveiksluose, - pasakojo pašnekovas. - Per kelionę miegodavome po atviru dangumi miegmaišiuose šalia automobilio. San Tropeze sugulėme, kai jau buvo tamsu; rytą nubudome, apsidairėme - pasirodo, gulime ant jūros kranto."

Beje, H.Žukausko dukra Ieva - architektė, įkūrusi projektavimo bendrovę. Sūnus Henrikas - pastorius, Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"