TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Į gimtinę parviliojo meilė

2014 10 31 6:00
Aivaras Žydelis siekti savo svajonių išsipildymo grįžo į Lietuvą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Aštuonerius metus Airijoje gyvenęs Aivaras Žydelis neslepia, kad grįžti į Lietuvą jį paskatino meilė. Ne tik merginai, bet ir gimtinei. "Matau, kaip čia skleidžiasi nauja kūrybingo jaunimo karta. Noriu būti šio proceso dalis", - sakė Aivaras.

Pernai gegužę Aivaras suvis grįžo namo. "Baigiau mokslus ir nusprendžiau - grįžtu. Dar galėjau siekti garso režisūros magistro laipsnio, bet pamaniau, kad aštuonerių metų Airijoje man jau gana", - šypsodamasis aiškino jaunas vyras. Į svečią šalį jis išvyko siekdamas praplėsti akiratį, kaip pats sako, norėjo išlipti iš savo smėlio dėžės ir pasidairyti, kas vyksta kitose pasaulio vietose. Baigęs mokyklą pusmetį darbavosi Rusijoje, vėliau susikrovė lagaminą ir patraukė į Dubliną, ten jau buvo įsikūręs jo bičiulis. Atvykęs Aivaras iškart gavo darbą.

Krizė - geras dalykas

"Jeigu ne ekonomikos krizė, gal ir nebūčiau studijavęs mėgstamos specialybės - garso režisūros. Kai Airiją užklupo finansinės problemos, mane atleido iš paskiausios darbovietės, mat buvau vėliausiai samdytas žmogus, todėl pirmas ir netekau pareigų. Tai buvo geras spyris į užpakalį - pagaliau galėjau daryti tai, ką norėjau - mokytis. Baigiau skaitmeninės kūrybinės medijos studijas viename Airijos koledžų, o paskui stojau mokytis garso režisūros. Studijuoti buvo be galo įdomu, mums dėstė ne akademizmo apsėsti dėstytojai, o dirbantys savo sričių profesionalai", - tikino vaikinas. Jis džiaugiasi, kad bendramoksliai buvo kūrybingi ir pilni entuziazmo, todėl studijos jam buvo vien malonumas, o ne teorinių žinių kalimas.

Baigęs vidurinę mokyklą Lietuvoje Aivaras bandė studijuoti informacines technologijas, ši sritis jį visada traukė ir žavėjo. Tačiau pasimokęs keletą mėnesių suprato, kad jis - ne tas žmogus, kuris galėtų ištisą dieną palinkęs sėdėti prie kompiuterio. Jaunuolį domino egzistenciniai klausimai, savojo gyvenimo kelio paieška. Pasiblaškęs Aivaras priėmė sprendimą vykti pasižvalgyti galimybių į užsienį. Airijoje jam iš karto pasisekė - lietuvis po trijų dienų gavo darbą nedidelėje šeimos įmonėje, kuri specializavosi gurmaniškų lašišų produktų tiekimu. Vėliau dirbo statybose, įvairius kitus darbus, apkeliavo visą Airiją.

Pabodusius ir nebedėvimus drabužius mielai įsigis kiti žmonės.

Netrumpai gyvendamas Airijoje Aivaras ryšio su Lietuva neprarado, jo žodžiais tariant, į gimtinę kasmet pargindavo atšiaurūs Airijos orai. "Esu šilumos vaikis, man reikia vasaros, o Airijoje tikros vasaros nebūna. Per tuos aštuonerius metus beveik visas vasaras, kiek tik leido galimybės, leidau Lietuvoje - grįždavau dviem ar trim mėnesiams. Ilgainiui, kaip ir dauguma išvykusių svetur lietuvių, pajutau, kad nebegaliu be gimtinės, noriu namo, nepritampu ten, vien gerovės neužtenka", - prisipažino pašnekovas.

Mergina laukė

Aivaras prisipažino, kad pastaruosius šešerius metus Lietuvoje turėjo draugę, kuri jo laukė. Šypsodamasis pašnekovas neslėpė, kad Austėja tikrai nusipelnė medalio - puoselėti meilę per atstumą labai nelengva. Su mylimąja Aivaras susipažino antrą vasarą, kai iš emigracijos grįžo namo į gimtąją Varėną, jiedu - kraštiečiai. "Austėją jau baigiantis mano atostogoms sutikau mokyklos stadione. Ji dar mokėsi gimnazijoje. Nuo to laiko stengdavausi kuo dažniau grįžti į gimtinę. Iš pradžių nebuvo itin sunku atlaikyti išsiskyrimą su mylimu žmogumi, bet ilgainiui pajutau, kad nebegaliu būti taip toli nuo Austėjos. Nesimaivydamas galiu sakyti, kad namo parvedė meilė. Ne tik Austėjai, Lietuvai - taip pat", - teigė Aivaras.

Mylimosios vykti gyventi į Airiją vaikinas nė nekalbino - ji mokėsi mokykloje, vėliau studijavo aukštojoje. Pasak Aivaro, kadangi Austėja nebuvo linkusi kelti sparnų svetur, buvo stiprus stimulas jam grįžti. Kaip sakė pašnekovas, daugelis jo bičiulių, gyvenusių Airijoje, po kurio laiko irgi grįžo, o bendraudamas su ten dar likusiais draugais jaučia, kad pasakojimai apie Lietuvą jiems kelia nostalgiją, dažną lanko mintys grįžti namo.

Parvežė "Blusų" festivalį

"Blusų festivalyje" aptiksi ne tik sendaikčių, bet ir puikių rankdarbių.

Aivaro tikinimu, Airijoje jam labiausiai trūko lietuviškos gamtos. Dzūkijos miškuose augusį lietuvį nelabai žavėjo atšiauri ir akmenuota šalis. Nors Airija savitai graži ir įspūdinga, ten įleisti šaknų pašnekovas nenorėjo. "Visa Jungtinė Karalystė - labai urbanistinė šalis. Reikia tokį gyvenimo stilių mėgti. Čia jautiesi kaip skalbimo mašinos būgne - tave įmetė ir visą laiką suka. Pažįstu vaikiną, kuris gyvena Londone ir mėgaujasi tokiu megapolio tempu, tačiau mane ilgainiui tai ėmė varginti', - aiškino Aivaras.

Kasmet grįždamas namo A. Žydelis sakė matęs, kaip vis gražėja Lietuva, užaugo jaunų, iniciatyvių, plataus akiračio žmonių karta, kurianti ir dirbanti taip, kaip jam patinka. Kaip teigė vaikinas, Lietuva dabar išgyvena savotišką pavasarį - jaunuomenė itin spalvinga, kūrybinga, entuziastingai kurianti savo ir gimtinės ateitį. "Nenorėjau pražiopsoti tokios galimybės, noriu būti šio proceso dalis", - pabrėžė pašnekovas.

Pastaruosius trejus metus Aivaras ir dar keli bendraminčiai, grįžę iš emigracijos, vasarą Dzūkijoje rengia "Blusų festivalį" - renginį, kur ne tik prekiaujama sendaikčiais, bet ir susirenka ekologinio mąstymo vienijamų žmonių. Esą dar gyvenant Airijoje jo bičiulė Rūta šį festivalį susapnavo. "Romantizuota istorija būtų tokia: vieną rytą Rūta nusileido iš trečio mūsų namo, kuriame tada gyvenome gražia kompanija, aukšto į pirmą ir prisipažino sapnavusi, kad rengiame sendaikčių festivalį. Pradėjome su ja planuoti, kad tai būtų galima padaryti realybėje, ir taip atsirado "Blusų festivalio" koncepcija", - prisiminė Aivaras.

Airijoje ir visoje Jungtinėje Karalystėje itin populiarūs Car Boot Sale (liet. "bagažinių turgūs"). Į juos susirenka ne tik žmonės, kurie parduoda senus, pabodusius, nebenaudojamus daiktus, bet ir menininkai, amatininkai, tiesiog istorija bei aplinkosauga besidomintys žmonės. Planuodami tokį renginį Lietuvoje, organizatoriai pritaikė Airijoje įgytą patirtį. Aivaras sakė, kad jam ypač malonu, jog "Blusų festivalis" rengiamas jo gimtojoje Dzūkijoje. Renginys vyksta jo vaikystės geriausio draugo tėvo sodyboje, kur yra didelis obelų sodas, pakanka vietos visiems dalyviams.

Savo prekes "Blusų festivalio" dalyviai pateikia itin originaliai.

Svajonės pildosi

Grįžęs į Lietuvą A. Žydelis puoselėja idėją įkurti nuosavą garso įrašų studiją. Dar Airijoje lietuvis organizavo mūsų atlikėjų koncertus, mokydamasis garso režisieriaus specialybės planavo kada nors turėsęs savo studiją. "Visada žinojau, kad grįžęs į Lietuvą noriu užsiimti muzikos įrašais, prodiusavimu. Vieną dieną Airijoje po koncerto sėdėjome aludėje su Leonu Somovu ir Jazzu, kalbėjomės apie tokias perspektyvas. Leo papasakojo, kad vien garso įrašais Lietuvoje užsiimti gan problemiška, reikia viso "paketo" - muzikos vaizdo klipų, prodiusavimo. Dabar kaip tik kūrimosi stadija - įrašų studija jau turi patalpas, po truputį judame pirmyn", - aiškino Aivaras.

Pasak vaikino, Airijoje jis mokėsi ir vaizdo meno, filmavimo. Ši patirtis pravertė ieškant darbo Lietuvoje - Aivaras dabar yra vieno TV kanalo operatorius. Darbas jam labai patinka, tačiau svajonės apie garso įrašų studiją neatsisako ir stengiasi, kad ji kuo greičiau virstų realybe. Aivaras tiki, kad viskas klostysis gerai - Lietuvoje daugybė jaunų, gabių, perspektyvių atlikėjų, kurie ilgainiui tikrai taps jo klientais.

Šiuo metu Aivaras sakė esantis itin laimingas - gyvena su mylima mergina, dirba patinkamą darbą, steigia išsvajotą įrašų studiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"