TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Improvizuotas A.Bružo gyvenimas

2013 10 05 6:00
A.Bružas vadina save patriotu. "Jaučiu prieraišumą Lietuvos žemei, man čia patinka", - teigia jis. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Prisikalbinti duoti interviu TV auditorijai gerai pažįstamą aktorių Audrių Bružą sunku, bet įmanoma. Po poros mėnesių skambučių „Lietuvos žinių“ žurnalistas sėdi ir plepa su šiuo vyruku. Apie improvizaciją, televiziją ir būdą, kaip susirasti gražią merginą.

- 2002-2004 metais LRT televizija, tuometė LTV, rodė improvizacijų šou „Pagauk kampą“, kuriame su Ramūnu Rudoku, Arūnu Sakalausku, Andriumi Žebrausku, Dalia Michelevičiūte ir Rimante Valiukaite ekspromtu kūrei miniatiūrinius spektaklius. Projektas sulaukė fenomenalaus žalio jaunimėlio susidomėjimo…

- Tai, ką žiūrovai matė per „Pagauk kampą“, jau penkerius metus egzistuoja kaip improvizacijų teatras „Kitas kampas“ (be Audriaus, jam priklauso aktoriai A.Žebrauskas, Kirilas Glušajevas, Mantas Vaitiekūnas, Martynas Nedzinskas, Balys Latėnas, klavišininkai Dmitrijus Golovanovas ir Andrius Kulikauskas - aut.). Susibūrusi jaunesnių aktorių komanda. Galbūt yra kokių nors sąsajų su paauglyste, bet aš jas pavadinčiau kūrybiniu smalsumu ir liepsnele. Mums svarbiausia – profesionalumas. Norime kūrybiškai tobulėti, nestovėti vienoje vietoje. Jei kalbame apie LRT televizijos rodytą laidą, mes - stipriai pasikeitę, kūrybiškai užaugę. Tai buvo geri laikai, gavau daug patirties. Buvau įmestas į šaltą vandenį. Tai užgrūdino.

- Kuo tau patinka improvizacijos žanras?

- Nes jis netikėtas – viskas vyksta ekspromtu. Improvizuodami scenoje gauname daug adrenalino ir azarto, žadinančio greitą reakciją. Tai – gyva ir labai įdomu. Niekada nežinai, kas bus, nežinai, kaip išsisuksi iš situacijos. „Kitas kampas“ yra žaidimų aikštelė. Kiekvienas turi savo ego, tačiau čia jis tirpsta – tu susilieji su kūrybiniu ansambliu. Didelė kūrybinė jėga.

- Improvizuoji realiame gyvenime?

- Gyvenime kartais apmąstau veiksmų planą, o kartais improvizuoju – elgiuosi spontaniškai ir žiūriu, kas bus. Labai praverčia patirtis, kurią gaunu scenoje. Improvizuoti reiškia būti čia ir dabar. Improvizacija scenoje moko mane mėgautis šia akimirka, džiaugtis gyvenimu, moko matyti tai, kas vyksta aplinkui, būti smalsiam, priimti paprastus dalykus, kurie yra gyvenimo džiaugsmas, moko nesigraužti dėl praeities.

- 2011 metais trečiojo sezono neįpusėjęs TV3 parodijų šou „Dar pažiūrėsim…“, kur vaidinai su R.Valiukaite, Ramūnu Cicėnu ir Giedriumi Savicku, buvo išmestas iš programų tinklelio – spalio 25-ąją pasirodė paskutinė laida. Projektas pervadintas „Mano laida“ ir gruodžio 8 dieną išplaukė į BTV vandenis, tačiau po kelių mėnesių mirė. Kodėl taip keistai dingo viena nedaugelio laidų, patikusių piktiesiems interneto komentatoriams?

- Dvejų metų magija. „Pagauk kampą“ egzistavo dvejus metus, „Dar pažiūrėsim…“ – šiek tiek ilgiau. Yra daug niuansų. Televizijoje – kita dinamika nei teatre. Nori nenori kūrybinis užtaisas, nešamas TV laidos, išsisemia kaip šulinys. Be to, Lietuvoje labai maža rinka, maži prodiuserinių kompanijų biudžetai, nėra redaktorių darbą atliekančių žmonių.

"Kiekvienas televizijos fabriko gaminys žmonėms ką nors suteikia, - sako A.Bružas. - Vieni žiūrėdami laidą verkia, kiti stebėdami tą patį projektą juokiasi."

- „Facebook“ puslapis „Dar pažiūrėsim!“ surinkęs įspūdingą kiekį „Like’ų“ – daugiau nei 158 tūkstančiai. Kodėl į tai neatsižvelgia komercinių kanalų vadovybės?

- Nežinau. Paradoksas. Bet į tai nesigilinu – nesidomiu vidine TV politika, neišmanau šios srities. Man neįdomūs skaičiai – man buvo įdomus pats kūrybinis procesas, potencialas. Dirbome negailėdami savęs, įdėjome savo širdis. Tačiau televizijos tikslas – parduoti reklamą. Tiek „Pagauk kampą“, tiek „Dar pažiūrėsim…“ neturėjo aukštų reitingų, bet šiuos projektus žinojo visa Lietuva – nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių.

- Jei Lietuvoje būtų įvesta diktatūra ir cenzūra, kokias laidas tavo „Dar pažiūrėsim…“ personažas politikas Bružgalvis iš karto išmestų iš programų tinklelių?

- (Mąsto.) Nežinau – prigavai mane. Kalbu su tavimi kaip Audrius Bružas, o ne kaip Bružgalvis. Televizija nėra blogas dalykas. Ji – stiprus visuomenės formavimo įrankis, bet aš tam pernelyg neteikiu reikšmės. Žmogus turi teisę rinktis, ką žiūrėti. Aišku, kai kurie turi TV priklausomybę. Bet kiti priklausomi nuo alkoholio, tabako ar nuolatinio bambėjimo.

Kiekvienas televizijos fabriko gaminys žmonėms ką nors suteikia. Vieni žiūrėdami laidą verkia, kiti stebėdami tą patį projektą juokiasi. Fabrikas gamina gerų gaminių. Kai kurie jo produktai man nereikalingi, bet jų reikia kitiems. Pasirinkimo klausimas. Retai žiūriu lietuvišką televiziją.

- Nuo 2011 metų vedei „Lietuvos ryto televizijos“ žaidimą „Gongo gangas“, tačiau šį sezoną jos neliko. Kodėl?

- Tai buvo puiki pramoginė laida be pašaipų ir skalbiamų apatinių. Geras, paprastas formatas. Man buvo ne gėda ją vesti. Kodėl jos neliko?.. Reikia skambinti programų direkcijai ir klausti. (Šypsosi.) Aš pats dėl to nesuku galvos.

- 2009-aisiais „Lietuvos ryto televizijos“ eteryje vedei realybės šou „Iššūkis – mis Lietuva“, kuriame varžėsi merginos, pretenduojančios į gražiausios šalies mažulės titulą. Sutikai daug kvailų panelių?

- Ne, sutikau normalių merginų. Tarp jų ir jas vertinusios komisijos galima dėti lygybės ženklą. Jeigu susijaudinusi pretendentė į gražiausios Lietuvos merginos titulą pasako kokią nors nesąmonę, juk tai – normalu... Žmogus pirmą kartą scenoje, o jaudulys daro savo. Tikrai negalima sakyti, kad gražios merginos - kvailos. Tai – neteisingas stereotipas.

„Iššūkis – mis Lietuva“ man buvo didelis iššūkis. Gavau patirties. Iš pradžių sunkiai sekėsi suregzti sakinį, pirmosios filmavimo dienos buvo sudėtingos.

- Rugsėjo 6-ąją BTV paskelbė, kad tu prisidėjai prie „Dviračio šou“ komandos. Kol kas pasirodei tik vienoje laidoje. Tavo komentaras.

- Aš stipriai abejoju, ar dalyvausiu „Dviračio šou“. „Dviratininkai“, kaip ir aš, užsivertę darbais, ir mes kartu kol kas neišgryninę mano rubrikos.

- Štai teiginys: dauguma komercinių laidų orientuota į neišprususią provinciją. Patvirtink arba paneik.

- Taip ir yra. Televizija pataikauja liaudžiai. Nemanau, kad tai – gerai. Nenorėčiau sakyti, kokia yra tauta – išprususi ar ne. Neturiu tokios statistikos.

Labai svarbu tai, kokias vertybes formuoja TV. Tačiau eteryje daug šiukšlių, šiuolaikinė lietuviška televizija kiršina žiūrovus: „Tie – geri, o tie – blogi.“ Jokių argumentų – viskas paviršutiniška. Be abejo, žurnalistai kartais sudrumsčia vandenį ir į paviršių ištraukia gerų temų. Tik kyla klausimas: ar išsprendžiamos jų keltos problemos? Antra vertus, spręsti jas – ne žiniasklaidos darbas.

- Tu – aktorius, tautai pažįstamas kaip komiškų vaidmenų atlikėjas. Tai reiškia, kad tavęs, ko gero, niekada nepakvies vaidinti Hamleto. Tau dėl to neapmaudu?

- Visiškai neapmaudu. Užsiimu man patinkančia veikla. Aš nesakralizuoju teatro – ne. Jame pilna kūrybinių šiukšlių ir nėra tiek daug kūrybinių deimantų, kaip kartais manoma ar sakoma.

- Laikai save menininku?

- Nemąstau apie tai. Aš vaidinu, o žiūrovai gauna geros energijos. Tai – svarbiausia kiekvienam kūrėjui. Yra kūrėjų, kurie vaizduoja, kad jiems nereikia auditorijos dėmesio. Aš tokiu neapsimetu.

Menininkas yra įvairiausiomis išraiškos priemonėmis kuriantis žmogus. Jo kūrybą pripažįsta arba ne. Bet tai – jau kiti dalykai. Yra tam tikri rėmai ir tam tikros normos, bet man menininkas yra ir kompiuterio dizainą sukūręs žmogus.

- 2006 metais rugpjūčio 7-18 dienomis dalyvavai ekspedicijoje „Misija Sibiras“, kuri keliavo į Komijos sritį. Esi patriotas?

- Esu patriotas. Jaučiu prieraišumą Lietuvos žemei, man čia patinka. Reikia mylėti šalį, kurioje gyveni. Tai turėtų būti elementaru.

Iš emigracijos temos pučiamas burbulas. Koks skirtumas?.. Dabar visi puls rėkti, bet tu taip ir parašyk: koks skirtumas? Žmonės visais laikais emigravo. Svarbu ne tai, kur gyvena žmogus, o tai, kaip jis gyvena.

- Tavo žmona – žiauriai graži atlikėja Šorena Džaniašvili. Patark paprastam vyrukui, kaip „nukabinti“ tokią dailią merginą?

- Kas ieško, tas randa. Kas beldžia, tam bus atidaryta. Vadovaujuosi šiais principais. Jeigu nori turėti gražią merginą, reikia jos ieškoti atviromis akimis. (Šypsosi.)

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"