TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Imunitetas: iš didelio rašto - į kraštą

2010 10 04 0:00
Lietuvos imunologų draugijos pirmininko pavaduotojas dr. M.Mauricas neigia ne vieną niekuo nepagrįstą, bet visuomenėje paplitusį požiūrį.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kiekvienas įsivaizduojame žinąs, kodėl nusilpo organizmo imunitetas ir kaip jį stiprinti. Tačiau Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro Imunologijos departamento vadovas dr. Mykolas MAURICAS į klausimą, kaip pagelbėti imunitetui, atsako neįtikimai paprastai: gyventi savo galva.

- Pradėkime nuo to, ar mūsų supratimas apie imunitetą yra teisingas?

- Dažnai jis iš tiesų nepagrįstas. Imunologija taip sparčiai tobulėja, kad suprasti visumą net ir mokslininkams gana sudėtinga. Žmonės žinių dažniausiai semiasi iš populiarių, o kartais tendencingų šaltinių, neįžvelgia paslėpto noro įpiršti tam tikrą papildą, stimuliatorių ar vaistą. Derėtų labai atsargiai teigti, jog imunitetas nusilpo. Reikia tyrimų, kurie parodytų, kad žmogui iš tikrųjų trūksta tam tikrų imuniteto sudedamųjų dalių - molekulių ar ląstelių grupių - arba kad jos yra neveiklios.

Iš imuniteto komponentų - antikūnų - sukurta daugybė diagnostinių sistemų. Kaip tik jie turi išskirtinę savybę atpažinti patogenų molekules ar jų dalis. Ši savybė laidžia antikūnus naudoti diagnozuojant tam tikrus virusus ar jų komponentus. Paprastai tariant, imuniteto nusilpimą rodo dažnas sergamumas peršalimo ligomis.

Daugeliui imponuoja teiginys, kad kažin koks produktas stiprina imunitetą, nors įrodymų, jog dėl jo vartojimo padaugėja su imuniniu atsaku susijusių molekulių ar ląstelių, nepateikiama. Tačiau reikia pasakyti, kad kasmet į rinką patenka ir mokslu bei moderniais

tyrimais pagrįstų produktų, stimuliuojančių imunitetą. Pavyzdžiui, naudojant aukštąsias technologijas iš ląstelių gaminamų antikūnų ir citokinų sukurti vaistai vartojami hepatitui gydyti. Interferono, interleukino ir kitų citokinų grupės preparatai taikomi kovojant su virusinėmis ligomis ar vėžiu. Galima išvardyti šimtus vaistų ar maisto papildų, kurių komponentai - imuninę sistemą veikiančios molekulės ar ląstelės.

- Medikai gūžčioja pečiais, kodėl taip gausėja vėžiu sergančių pacientų, kelia įvairiausias prielaidas. Ar tai sietina su imunitetu?

- Tam tikros imuniteto grandys kartais trukdo pasveikti ar skatina vėžio plitimą, tačiau lyginti sergamumą onkologinėmis ligomis nėra paprasta. Prieš šimtą metų žmonės irgi mirdavo nuo vėžio, bet tuomet sakydavo, kad mirė nuo gumbo. Tada paprasčiausiai liga nebuvo identifikuota, aprašyta, o dabar įmanoma aptikti net nedideles jos užuomazgas. Kai kurių formų vėžio vystymasis siejamas su virusais, bet reikia mokėti juos atpažinti, - prieš keletą dešimtmečių to negalėjome padaryti. Žmonių sąmonėje tiesiog įsišaknijo mąstymas: kiek dabar daug nelaimių. Į šią kategoriją patenka ir ligos. Nors, aišku, niekas nepaneigs, kad civilizacija, aplinka, įvairūs teršalai turi įtakos vėžiui atsirasti ir plisti.

Norint kaltinti reikia rimtų įrodymų

- Kaip vertinate teiginius, esą farmacijos kompanijos pačios sugalvoja ligą, o paskui kuria vaistus jai gydyti?

- Tokiems teiginiams reikia įrodymų. Abstraktūs samprotavimai, kad farmacijos kompanijų iniciatyva "paleidžiamos" tam tikros ligos, virusai ar kitoks užkratas, platinami per internetą, fantastinę literatūrą, modernius filmus. Neva kažin koks garsus mokslininkas turi žinių, kad kažkas kažkur "išbarstė" virusą, tarsi kokias kruopas. Tokia nepagrįsta informacija neigiamai veikia visuomenę. Aišku, bakteriologinis karas - įmanomas, bet valstybės yra pasirašiusios sutartis dėl bioterorizmo tramdymo priemonių. Nelabai tikiu, kad kas nors gali "pabarstyti" virusų, - juk jie ilgai neišgyvena ore, o veiksmingą technologiją sukurti labai sudėtinga. Jei šie kėslai būtų įgyvendinti, būtų padaryta neįsivaizduojama žala gyvybei, jos neišsaugotų ir tokių veiksmų autoriai.

Žmonėms kelia nerimą vien pranešimai apie naujų "baisių" virusų atradimą. Kartais tokie teiginiai yra klaidinantys. Gąsdinimus vadinamuoju kiaulių gripu taip pat pavadinčiau perdėtais. Tačiau į viešumą paskleista informacija plinta vis didėjančia jėga, panašiai kaip akmuo, paridentas nuo kalno, o ypač kai ji tendencingai palaikoma primenant apie "sparčiai artėjančią antrąją kiaulių gripo bangą".

Aiškinantis ligų grėsmes reikėtų daugiau atvirumo, išankstinės informacijos, mokslininkų ir praktikų diskusijų, atsižvelgti ir į tai, kaip situaciją vertina kitų šalių specialistai. Vienai mažai valstybei protestuoti ir sakyti, kad mes labai sirgsime ar nesirgsime gripu, kai, tarkime, latviai teigs kitaip, visiškai neišmintinga. Tad vadovaujamės Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sprendimais. Kas darė įtaką PSO dėl kiaulių gripo - kitas klausimas. Remdamiesi įtarumo teorija galėtume manyti, kad tai rūpėjo vakcinas ar vaistus gaminančioms kompanijoms.

- Kodėl klostosi situacija, kai žmonės nebepasitiki nei sveikatos politikais, nei gydytojais infektologais, sieja juos su farmacininkų interesais. Imunologija vadinama teoriniu skiepų gamybos pagrindu. Ką manote apie vakcinavimo naudą, senus ir naujus skiepus? Kiek žmogui galima jų įšvirkšti ir kaip tai veikia imunitetą?

- Diskutuoja ir mokslininkai. Yra manančiųjų, kad vakcinos kenkia, ypač kai skiepijama vienu kartu nuo daug ligų. Tvirtinama, jog tai labiausiai atsiliepia vaikams - gali sukelti autoimuninių ligų, alergijų ir kitokių sutrikimų. Tačiau kaltinimai turi būti tvirtai pagrįsti, o įrodyti, kad kaltininkas tikrai vakcina, nėra paprasta. Reikėtų išsamesnių stebėjimų po skiepų, tyrimų, parodančių, kiek laiko išlieka imunitetas. Juk kalbama, kad kai kurios vakcinos veikia vos metus kitus.

Dažniausiai girdime bendrų kaltinimų dėl skiepų, ir tai tampa labai patrauklu. Patogiau manyti, jog neverta skiepyti vaiko - galbūt jį apsaugosime namie, o keliautojui svarstyti, kam dar mokėti papildomus pinigus. Bet liga yra blogiau negu menama vakcinos žala, tad rekomenduojama verčiau skiepytis.

Prieš skiepijimą pravartu įvertinti imunitetą - esminių apsaugos molekulių ir ląstelių kiekį. Tada tikintis geresnio efektyvumo būtų galima individualizuoti skiepijimo schemas. Mat jei imunitetas nusilpęs, tikėtina, kad vakcinos poveikis bus mažesnis.

Skiepai nutraukė sunkių, pavojingų ligų plitimą, bet šiandien kuriamos naujos, vadinamosios terapinės vakcinos galbūt net menkina klasikinių skiepų reikšmę. Žmonės gali manyti: "Aha, štai jau kiša vakcinas prieš rūkymą ar retai pasitaikančias ligas." Tačiau būtina pasakyti, kad skiepai irgi tobulėja, tampa saugesni. Anksčiau vakcinos gamintos iš susilpnintų mikroorganizmų, milijonai jų būdavo suleidžiama, o dabar identifikuojama, kokios būtent mikrobo molekulės atsakingos už imuniteto susidarymą. Jos klonuojamos ir naudojamos skiepams. Kuriamos ir vadinamosios neinjekcinės - purškiamos ar valgomos - vakcinos. Kai kurios jau bandomos su gyvūnais, atliekami klinikiniai tyrimai. Tikėtina, kad, pavyzdžiui, įpurškiama gripo vakcina, atkartojanti užsikrėtimo ligos sukėlėju būdą, bus veiksmingesnė.

Sužinome, bet neišmanome

- Vis dažniau perspėjama dėl vadinamosios vaistligės, sukeltos per gausaus ar nebūtino vaistų vartojimo. Kaip ji veikia imunitetą?

- Iš esmės vaistai yra tam tikrų gyvybinių procesų blokatoriai. Dėl jų vartojimo ypač nukenčia imuniteto ląstelės. Reikia tirti ne tik skiepų, bet ir vaistų ilgalaikį poveikį, ypač - pagal aukštąsias technologijas sukurtų baltyminių molekulių, galinčių išbalansuoti imunitetą. Patobulinimai, lemiantys patogesnį preparatų vartojimą, turi savų niuansų. Tarkim, modernių lėto veikimo injekcijoms vartojamų medikamentų vaistų nepageidaujamas poveikis yra imunogeniškumas.

Tad mąstymas, vos tik kas - išgersiu vaistų, tikrai blogas. Žmonės drausminami išrašant receptus, bet jei kas nors įsitikinęs, kad tų vaistų būtinai reikia, matyt, jų ir gaus. Esama ir kito kraštutinumo: gydytis tik gamtinėmis priemonėmis. Jos gerai, bet žmogus gali neįvertinti grėsmės, o vėliau medikai nebespės išgelbėti gyvybės. Nuostata nevartoti antibiotikų nėra logiška - juk esant gausiam užkratui imunitetas nepajėgs su juo susidoroti. Dėl gydymo pasirinkimo nereikėtų spręsti pačiam, verčiau pasitikėti gydytoju.

- Dabar siekiama, kad pacientas aktyviai dalyvautų gydymo procese, taigi domėtųsi ir vaistais. Tačiau tokiu atveju dažnai paskęstame informacijos sraute.

- Pritariu jums. Problema ta, kad vis daugiau sužinome, bet neturime išsamesnio išmanymo. Anksčiau mediko patarimas buvo šventas, dabar gydymo srityje atsirado per daug verslumo, reklamos įtakos. Homeopatai bando įpiršti savo metodus, nors sunku suvokti, kad pasveikti padės šulinio vandenyje esantis veikliosios medžiagos lašas. Be homeopato įtaigos - tai neįmanoma. Kita vertus, ir žalos iš tokio gydymo nėra. Jei padėjo homeopatija, tikėtina, kad nebuvo

didelės ligos, paveikė įtaiga ar savitaiga.

Žinoma, būtų puiku, jei galėtume išsikalbėti su gydytoju, turinčiu patirties, nepasiduodančiu farmacijos kompanijų painioms instrukcijoms, ypač apie brangių preparatų vartojimą. Pasakymas: "Žinau naują gerą vaistą" man kelia įtarimą, nes nauja dažnai yra primiršta sena - sena veiklioji medžiaga, tik naujais marškinėliais.

- Prisiminkime teiginį, jog gerėjant gyvenimo sąlygoms ir higienai imunitetas nebeturi su kuo kovoti. Išnyko vienos ligos, bet atsiranda kitų. Kur tai nuves?

- Dabartinė aplinka išties per sterili. Yra žmonių, norinčių, kad viskas būtų valoma, plaunama, naudojama gausybė dezinfektantų, filtruojamas oras. Kiti jau vengia kaimo, nes esą trukdo kvapai, mikrobai, nešvara. Tačiau toks žmogus gali greičiau susirgti. Mažiau sterili aplinka daro spaudimą imunitetui, jis visą laiką dirginamas mikrobų, palaikomas jo tonusas. Todėl ir atsirado ideologija: kurkime imunitetą stimuliuojančius papildus, dėkime į juos mikrobų dalelių - taip sumodeliuosime aplinką, kokia buvo prieš 20-50 metų, kai kaimo vaikai augo neva sveiki. Bet nedera užmiršti, kad nešvara yra ir stimuliacija, ir šiltinės ar kitų ligų grėsmė.

Kita vertus, pagal imunologijos dėsnius dirginimas vyksta visada. Yra teorijų, sakančių, kad jei žmogus serga viena lėtine liga, nesusirgs

kita. Tarkime, tyrimai rodo, jog alergiški žmonės rečiau serga kai kurių rūšių vėžiu. Panašiai kalbama apie tuberkuliozę: jei sergi ja, nesirgsi vėžiu arba kitus negalavimus bus lengviau įveikti. Esant lėtinei ligai atsiranda imuninių ląstelių įtampa, tad jos greičiau atpažįsta kitos ligos sukėlėją. Skiepai taip pat yra imuniteto dirgiklis. Vadinamieji imunostimuliatoriai - iš mikroorganizmų sienelių išskirti sacharidai - veikia panašiu principu kaip "dalinė nešvara", dirgina organizmą. Bet būtų pravartu žinoti, ar juose yra tų veikliųjų medžiagų, apie kurias skelbiama, ir ar jų kiekis atitinka tai, kas parašyta etiketėje. Dabar šie dalykai paliekami farmacijos kompanijų kompetencijai, tačiau pernelyg laisva prekyba sudaro pagrindą elgtis nesąžiningai. Kontrolės institucijos verčiau tikrintų cheminę papildų sudėtį, o ne tai, ar tinkama pakuotės etiketė.

Siekis - imuniteto korekcija

- Tinkama mityba, grūdinimasis - šie organizmo stiprinimo būdai žinomi tarsi abėcėlė. O kokia jūsų nuomonė dėl tokių priemonių kaip vitaminas C, omega-3 rūgštys, probiotikai? Ar jos veiksmingos?

- Tiek pat, kiek ir maistas. Visi medžiagų apykaitos elementai yra reikalingi, bet vienai ar kitai medžiagai kartais per daug teikiama reikšmės. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų taip buvo dėl vitamino C. Čia vėlgi turėtų lemti sveikatos specialisto išvada: trūksta medžiagos ar ne.

- Tad kaip vis dėlto stiprinti imunitetą?

- Rimtas klausimas. Tiesiog reikia gyventi, įsiklausyti į kūno poreikius. Gyventi savo galva, o jei susergi, kreiptis į gydytoją.

Dabar gausu patarimų dėl mitybos. Kaip imunologas sakau, kad egzotiško maisto vartojimas dirgina, kelia alergiją, nes mūsų fiziologija pripratusi prie tam tikros teritorijos. Valgėme daugiau mėsos ir nieko neatsitiko, išgyvenome šimtmečius. Tačiau mums, šiaurės krašto gyventojams, sunkiau sekasi toleruoti ananasus. Nuostata, kad reikia rinktis, ką valgyti, žmonėms jau įkalbėta. Bet tas ieškojimas nuveda labai daug kur: į begalinį maisto ribojimą, jo selekcionavimą, nesaikingą papildų vartojimą, o bendrauti su gamta, judėti pamirštama.

- Papasakokite apie imuniteto korekciją, dabar itin svarbią temą imunologams.

- Tai susiję su aukštosiomis technologijomis. Per tam tikrus klonus reikia identifikuoti ląsteles, jas auginti, o paskui grąžinti į organizmą. Rezultatai tebėra klinikinių tyrimų fazės. Naujos technologijos intensyviai plėtojamos Europoje ir JAV, bandoma taikyti laimėjimus didelei grupei žmonių. Pavyzdžiui, siekiama sukurti dirbtinę odą, kuri praverstų esant nudegimams. Mums, imunologams, rūpi tam tikrų organizmo ląstelių grupių koregavimas, jų apmokymas, kad užpultų tam tikrą patogeną - mikroorganizmą, virusą ar vėžio pažeistą audinį, kovotų su juo ir sunaikintų. Tai graži siekiamybė, tačiau reikia labai sudėtingų tyrimų, kurie patvirtintų, ar ir gyvame organizme vyksta taip, kaip in vitro, ar visas tas mąstymas, technologijos gali būti pritaikyti žmonėms. Tyrimai labai brangūs, prieinami tik itin galingoms kompanijoms. Mes Lietuvoje turime šios srities specialistų ir žinių. Netolimoje ateityje tikimės sukurti laboratoriją, kad ir mūsų krašte būtų galima įdiegti ląstelių auginimo technologijas, o paskui jas taikyti audiniams atkurti - vadinamajai regeneracinei medicinai. Imunologų vaidmuo šioje medicinos srityje svarbus tuo, kad gydymui naudojamos ląstelės nebūtų atpažįstamos kaip svetimos ir atmetamos.

Citatos

Nuostata nevartoti antibiotikų nėra logiška - juk esant gausiam užkratui imunitetas nepajėgs su juo susidoroti.

Prieš šimtą metų žmonės irgi mirdavo nuo vėžio, bet tuomet sakydavo, kad mirė nuo gumbo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"