TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Interneto humoro virusas užgriebė ir lauko reklamą

2015 03 16 6:00
Viešųjų ryšių specialistas Nerijus Petrauskas yra memų žinovas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuotykiai elektros skydinėje, už laisvę valgyti varškę, Jonas sako "teip", Seimo pirmininkė repuoja "tuti tuti tuti ta" - tokie ir kitokie nuotraukų ir vaizdo memai kyla kaip bangos, nuslūgsta, vėl kyla. Vieni internautai juos kuria, kiti papildo, perkuria. Toks internete it virusas plintantis humoras turi savo įvardijimą ir istoriją.

Anksčiau humoras būdavo perteikiamas per pieštas karikatūras spaudoje, dabar jis plinta internetu kaip sąmojingai papildomos ar perdirbamos nuotraukos, vaizdo įrašai. Daugelis ryškesnių, turinčių paradokso elementų įvykių virsta vaizdiniu humoru. Apie vadinamuosius memus kalbėjomės su šio meno žinovu Nerijumi Petrausku. Paprašytas išsamiau paaiškinti tiems, kurie nelabai žino, kas tai yra, jis sakė: "Tai kokiai nors uždarai vartotojų grupei suprantamas sąmojis, kuris plinta, evoliucionuoja, kinta." Lietuvoje memas dažniau suprantamas kaip tam tikra humoro forma. Dažniausiai tai būna nuotrauka, vaizdo įrašas, užrašas, posakis. O pasaulyje kultūrinis memas žinomas kaip komunikacinis vienetas, jis sklinda, dauginasi, transformuojasi.

Populiarūs Lietuvos ir pasaulio memai.

Subtili kritika

"Galima sakyti, visada buvau interneto gyventojas, - pasakojo viešųjų ryšių specialistas N. Petrauskas. - Pagal profesinę veiklą dažniausiai dirbu su IT technologijomis, dabar esu atsakingas už socialinės medijos projektus." 2008 metais atsirado tinklalapis LOLz.lt. N. Petrauskas priminė, kad tuo metu buvo Seimo rinkimai ir įvykis, kai žinomas televizijos veidas Audrius Siaurusevičius užstrigo elektros skydinėje. Apie tai po socialinius tinklus pasklido memai - nuotraukos su komentarais, užrašais, sąmojingi montažai. Jis su bičiuliu ir tuomečiu kolega Pauliumi Ambrazevičiumi, "Humoro klubo" humoristu, pasvarstė, kad Lietuvoje nėra interneto erdvės, kurioje būtų dedami bei kaupiami memai, ir tokį sukūrė. Dabar svetainėje LOLz.lt siekiama surinkti Lietuvos interneto humoro istoriją - apie ką žmonės kalbėjo, iš ko juokėsi, kokius sąmojus kūrė.

Kaip sakė N. Petrauskas, kai sukuri ką nors tokio, turi ieškoti, domėtis, kelti... Tai virto pomėgiu stebėti, kas vyksta internetinio humoro pasaulyje. Jis ir pats kuria memus. Domina įvairios temos, tikslas - išsakyti subtilią kritiką, sąmojį. Memų kūrėjui malonu, kai jo humoristiniais interneto kūriniais kuo daugiau dalijamasi. Jam patinka, kai kitas žmogus supranta humorą, prie memo turi ką savo pridėti. "Dabar mažiau kuriu, bet daugiau stebiu", - sakė N. Petrauskas. Vieni naujesnių tęstinių jo darbų - "Žurnalistinių štampų fėja" yra skirtas šabloninėms žiniasklaidos antraštėms, kuriose būna tokie žodžiai ir frazės kaip "šurmuliuoja", "pasiutpolkė", "paaiškėjo", "liemenėlei tarė "ne", "seksualumo bomba" ir kiti. Žurnalistai mielai palaikė idėją ir patys siūlė šablonais virtusius žodžius.

N. Petrauskas prisiminė, kad jam labai patiko dalyvauti "varškės" judėjime. "Ne tik socialiniame tinkle "Facebook". Mes ėjome ir į mitingą dėl varškės. Dauguma, bet ne visi suprato, jog tai buvo socialiai švelni kritika. Esmė tokia, kad straipsnis apie visai nereikšmingą įvykį pasirodė didelio dienraščio pirmame puslapyje, - kalbėjo jis. - Nepykdami ir nekaltindami žurnalistų ir redakcijos, "varškės" judėjimo dalyviai su humoru parodė situacijos absurdiškumą." Tada, beveik prieš ketverius metus, vilniečiai susirinko į komišką protesto akciją „Už laisvę valgyti varškę“. Tokia buvo humoristinė reakcija į publikaciją, kad „Anties“ koncerto metu vilnietei rašytojai Zitai Čepaitei neleista įsinešti grūdėtos varškės pakelio. Tuo metu buvo prikurta įvairių memų varškės tema.

Humoristų taikinyje - politikai

N. Petrausko teigimu, memų personažais dažniausiai tampa politikai, pramogų pasaulio žmonės, sportininkai. Temos gali būti nutikimai per politines diskusijas, televizijos laidų akibrokštai, netikėtumai per koncertus ir taip toliau. Politinio humoro memų daugiau pasirodo rinkimų laikotarpiais. Ne išimtis ir šių metų savivaldybių tarybų bei merų rinkimai. Pasak N. Petrausko, buvo memų bangų - ypač prieš antrąjį turą. Tarkime, partijos "Tvarkos ir teisingumas" asmenukės stiliaus plakatai išprovokavo montažų kūrybą. N. Petrausko nuomone, tokiu būdu partija gavo daugiau dėmesio, todėl dėl to neturėtų liūdėti. N. Petrauskas dar išskyrė kandidatų į sostinės mero postą Artūro Zuoko ir Remigijaus Šimašiaus nufilmuotą interviu "Žinių" radijui, kai vaizdo iškarpa buvo panaudota memams kurti. Atsirado ir fotografinių šių politinių varžovų memų. Kaip pastebėjo N. Petrauskas, per šią rinkiminę kampaniją dažnai būdavo panaudojama lauko reklama. Pavyzdžiui, ant stendų klijuojami lipdukai. Arba lauko reklamos fone nufotografuojama kas nors juokinga.

Politikai memų personažais tampa ir netikėtai ar juokingai pasireiškę. Tada internautai nepraleidžia progos pasišaipyti. Į jų taikinį ne kartą papuolė Irena Vėsaitė, Loreta Graužinienė, Algirdas Butkevičius ir kiti. Beje, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė memų heroje tampa rečiau. N. Petrausko manymu, galbūt todėl, kad šalies vadovė nesuteikia turinio kurti apie ją interneto humorą. "Nėra didelių klaidų, netikslių žingsnių, kad visuomenė labai norėtų ją kritikuoti internete", - sakė jis.

Tačiau iš kitų šalių vadovų, sakykime, Baracko Obamos, Angelos Merkel, Francoiso Hollande'o internautai dažnai šaiposi. Daug memų pastaruoju metu kuriama apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kliūna ir šios šalies premjerui Dmitrijui Medvedevui. Interneto humoristų taikiniu tampa ir Didžiosios Britanijos karalienė Elžbietos II, tiksliau, jos kostiumėliai ir skrybėlės.

"Teip"

Pasak N. Petrausko, memo gyvenimas paprastai būna trumpas, kol įvykis išblėsta ar jį užgožia kitas intriguojantis atsitikimas, bet yra ir legendinių, ilgiau gyvuojančių pavyzdžių. Pasaulyje mėgstami "Grumpy cat" memai, virtę net verslu. Vis labiau populiarėja vaizdo įrašai. N. Petrausko nuomone, taip yra todėl, kad daug žmonių turi mobiliuosius telefonus ar planšetes, o su šia modernia technika paprasta ką nors nufilmuoti, po to sumontuoti. "Judančių vaizdų, trumpų vaizdo klipų vis daugėja", - sakė jis.

Kaip pasakojo N. Petrauskas, interneto humoristų taikiniais tampa ir nežinomi, bet kokių nors aplinkybių išgarsinti žmonės. Lietuvoje turbūt daugelis atsimena Joną, televizijos laidoje į visus klausimus atsakantį "Teip." Šios istorijos pagrindu buvo prikurta memų. Vienas naujesnių personažų - vaikinas, dažnai baudžiamas už kelių eismo pažeidimus, bet nesijaučiantis dėl to kaltas. Atsiranda ir socialinių tinklų "žvaigždžių", tokių kaip Monika Šalčiūtė, kuriais susidomi memų kūrėjai. Kaip kurie socialiniuose tinkluose populiarūs žmonės patys kuria memus. Vienas tokių pavyzdžių - Mykolas Kleck. Mėgstamas ir "Facebook" puslapis "Geležinė lapė", kuriame galima rasti įdomių humoro pavyzdžių.

Sėkme N. Petrauskas laiko, kai pasirodo daug perdirbinių, tai yra, kai memas patiria kuo didesnę evoliuciją. Lietuviškų pradinių populiarių memų, iš kurių atsirado variacijų, gali būti daugiau kaip keletas šimtų. Mūsų šalyje išlikusi ir demotyvacijos forma, tik mutavusi, kaip teigė žinovas. Pasaulyje surenkami populiariausi metų memai, jų būna daug, todėl yra skirstomi į tam tikras kategorijas.

Nuo užgauliojimų iki socialinės paramos

Memai gali turėti ir kitokių tikslų. N. Petrauskas kalbėjo: "Tai gali būti savotiškas lengvos socialinės kritikos būdas. Man patinka karikatūriškumas. Nepalaikau tų, kurie memus naudoja užgauliojimui, įžeidimui. Ir juodas humoras yra juokingas, bet reikia mokėti juokauti, suprasti, kada ir kokiai auditorijai skiriama." Jis pastebėjo, kad internete juokaujančių žmonių sąmoningumas didėja, o patyčių būna vis mažiau. Lietuvos interneto kultūra, žinovo teigimu, beveik nesiskiria nuo kitų, į Vakarus esančių šalių, mat virtuali erdvė visiems pasiekiama. Tiesiog kiekvienas šalis turi "vidinio sąmojo", kurį supranta vietos gyventojai, nes žino kontekstą. Taigi interneto humoras turi ir lokalumo, ir globalumo.

Dar kalbant apie užgauliojimus, N. Petrauskas prisiminė atvejį, kai nusifilmavęs su lazda šokantis stambus vaikinas, iš kurio vaizdo medžiagos internautai pradėjo kurti memus, neatlaikė užplūdusios dėmesio bangos, labai išgyveno ir turėjo kreiptis į psichologą. Tokių atvejų, kai sąmojai virsdavo patyčiomis - ne vienas. O neseniai nutiko jau kitokia istorija. Internete buvo patalpintas nuotraukų diptikas apkūnaus vyriškio, kuris šoko klube, bet vėliau, kai aplinkiniai atkreipė į jį dėmesį, susigėdo ir nustojo. Vyriškio pradėta ieškoti. Kai vaizdai plačiai paplito virtualioje erdvėje, tai virto akcija. Drovus šokėjas buvo gana greitai rastas. Šiam žmogui ryškiausios planetos žvaigždės, tokios, kaip Moby, Pharrellas Williamsas ir Andrew W.K pasiūlė surengti išskirtinį vakarėlį. Tokiais būdais interneto bendruomenė aktyviai įsitraukia į kovą prieš patyčias.

***

"Vikipedijoje" rašoma, kad memas (angl. "meme") – kultūrinės informacijos vienetas, vieno proto perduodamas kitam. Tokią sąvoką 1976 metais sukūrė evoliucijos biologas Richardas Dawkinsas. Jis yra sakęs: "Memų pavyzdžiai yra melodijos, lengvai pagaunamos frazės, drabužių mados, būdas žiesti puodus". Memas, kuris dauginasi kaip kultūrinės evoliucijos ir difuzijos vienetas, daugeliu atžvilgių analogiškas genui (genetinės informacijos vienetui). Dažnai memai dauginasi kaip daugiau ar mažiau susikooperavusios grupės ar rinkiniai, vadinami memų kompleksais. Šalininkai teigia, kad memai vystosi natūralios atrankos būdu, panašiu į gyvybės evoliuciją. Pavyzdžiui, kai viena idėja išnyksta, kita išlieka, sklinda ir mutuoja modifikuojama žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"