TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ir įsimyli Lietuvą per kalbą

2007 03 24 0:00
Dėstytoja Joana Pribušauskaitė pasakojo apie skirtingus lituanistinių mokyklų poreikius įvairiose šalyse ir žavėjosi svetur gyvenančiais idealistais, siekiančiais išlaikyti lietuvybę.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vilniaus universiteto dėstytoja Joana Pribušauskaitė negalėtų tiksliai pasakyti - šimtai, o gal net tūkstančiai užsieniečių per pastaruosius keliolika metų Lituanistinių studijų katedroje mokėsi lietuvių kalbos

Nors dėstytoja tvirtino, kad būtų per skambu Lituanistinių studijų katedrą vadinti lietuvių kalbos skleidimo pasaulyje centru, čia dirbančios lituanistės nuveikė išties daug. Darbų ciklo "Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas: situacijos tyrimas, metodika ir jos taikymas" autorės Meilutė Ramonienė, Loreta Vilkienė, Joana Pribušauskaitė ir Virginija Stumbrienė šiemet apdovanotos Lietuvos mokslo premija.

Nuo Vilniaus legendos...

1990 metais įkurta Lituanistinių studijų katedra pirmiausia buvo skirta Lietuvos rusams ir lenkams, tačiau netrukus atsirado visai kitoks poreikis. Ėmė atvažiuoti užsieniečių, norinčių išmokti lietuvių kalbos.

"Nuo pirmųjų pamokų griebėmės, ko galėjome. Ir vadovėlių, kurie buvo, ir, pavyzdžiui, legendos apie Vilniaus įkūrimą, - prisiminė LŽ pašnekovė. - Bet žmonės atvažiuoja čia gyventi. Jiems reikia susikalbėti, bendrauti, tiesiog patenkinti savo gyvybinius poreikius. O kaip dėstyti lietuvių kalbą kaip svetimąją - jokios metodikos nebuvo."

Vilniaus universiteto mokslininkėms Ramonienei ir Pribušauskaitei teko ir pačioms du mėnesius mokytis estų kalbos Tartu universitete, kad savo kailiu išmėgintų ten pradėtą taikyti intensyvaus kalbų mokymosi metodą.

Tuo metu visoje Europoje buvo juntamas pakilimas ir susidomėjimas lietuvių kalba. Į Vilniaus universitetą ėmė atvažiuoti grupės studentų baltistų iš Varšuvos. Nemažai universitetų pradėjo kviestis lietuvių kalbos lektorius. 1991 metais Pribušauskaitė buvo pirmoji lietuvių kalbos dėstytoja Budapešto universitete Vengrijoje. Jame tada taip pat pradėtos baltistikos studijos.

Iki megztųjų berečių

1992-aisiais Vilniaus universitete pradėtos rengti lietuvių kalbos vienų akademinių metų studijos užsieniečiams. Du semestrai po 330 valandų.

"Anksčiau buvo mokoma gramatikos sistemos, žodžių, o ne bendravimo. Mes pradėjome kitaip - pirmiausia mokėme bendrauti lietuviškai ir kūrėme metodiką, kaip išmokyti lietuvių kalbos ir kartu - sociokultūros dalykų. Labai svarbu, - įsitikinusi lituanistė, - kad kitataučiai suprastų, jog kai kurie žodžiai lietuvių kalboje gali reikšti ir visai kitus dalykus."

Pribušauskaitė prisiminė vieną pačių pirmųjų kursų studentą. Jis perskaitė laikraštį ir sako viską supratęs, tačiau niekaip negalįs suprasti, ką reiškia "megztosios beretės". Užsieniečiams taip pat nebuvo aišku, ką reiškia tuo metu apyvartoje buvę pinigai talonai.

Lietuvoje - ne tokie lietuviai

Lituanistinių studijų katedra nuo 1990 metų bendradarbiauja su Pedagogų profesinės raidos centro Valstybinės kalbos sektoriumi. Pirmaisiais nepriklausomybės metais reikėjo mokyti lietuviškai labai daug rusų ir lenkų, juos egzaminuoti, ir universiteto lituanistus pradėta kviesti kaip lektorius į mokytojų seminarus. Pašnekovė prisiminė krūvas angliškų ir kitokių knygų, iš kurių atsirinkdavo naujos metodikos dalykus, pati išmėgindavo per paskaitas, o tada eidavo su naujovėmis supažindinti mokytojų. Be to, Lietuvių kalbos studijų katedra rengia valstybinės kalbos testus, sukūrė ir visą testavimo sistemą.

"Sukaupėme labai daug medžiagos. Rengiami vadovėliai studentams, bet vieno tokio - apibendrinamo, į kurį galėtume sudėti visą metodiką, dar neparengėme, - pasakojo Pribušauskaitė. - Labai daug darbų - tiesiog nespėjame visko padaryti. Atrodo, kad tai, ką jau žinome, nepabėgs. Darome tai, ką dabar reikia padaryti. Turime parašyti metodikos vadovėlius mokytojams, kurie moko lietuvių kalbos suaugusiuosius. Kitas dalykas - užsienio lituanistinės mokyklos. Jau daug metų bendradarbiaujame su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu. Teikiame metodinę pagalbą, skaitome paskaitas kitose šalyse dirbantiems mokytojams lituanistams."

Dėstytoja pasakojo apie skirtingus lituanistinių mokyklų poreikius įvairiose šalyse ir žavėjosi svetur gyvenančiais idealistais, siekiančiais išlaikyti lietuvybę. Kita vertus, matydama daug naujosios bangos emigrantų, lituanistė apgailestavo, kodėl jie Lietuvoje nėra tokie lietuviai, kokie yra svetimose šalyse: stovyklose kas rytą kelia vėliavą ir vos ne su ašaromis akyse gieda Lietuvos himną, o vakare - "Kur bėga Šešupė".

Kalba yra žmogus

Vilniaus universiteto mokslininkėms teko parengti ir lietuvių kalbos mokėjimo lygių turinio aprašus. Europos Sąjungoje nuo aštunto praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigos buvo rengiami Bendrieji Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo metmenys, kurie padėtų visur vienodai suprasti kalbų mokėjimo lygius. Tuose Metmenyse išskiriami šeši lygiai: nuo žemiausių A1 ir A2 iki aukščiausių C1 ir C2, apimančių ne tik kalbos dalykus, bet kartu ir patį žmogaus išsilavinimą.

"Mat kalba yra žmogus, - įsitikinusi pašnekovė. - Iš esmės su žmogumi susijusi kultūros sritis. Kalbos gebėjimus lemia ir asmenybė, tad kai kalbame apie aukštesnius lygius, negalime jų apibūdinti vien gramatikos ir kalbos terminais. Svarbu, ką žmogus gali daryti, kurti ta kalba."

Lituanisčių trejų metų darbas - žemesnio savarankiško kalbos vartojimo lygio B1 kalbos turinio aprašas - buvo keturioliktas Europoje. B2 lygio kalbos turinio aprašas - jau antras, po anglų kalbos. Parengtas ir A2 lygio aprašas. Šie trys lygiai būtų populiariausi. A1 lygio aprašas baigiamas, o aukščiausių lygių aprašai turbūt išvis nebus rengiami, nes juos sunku ir aprašyti: daug kas priklauso nuo paties žmogaus - kalbos vartotojo.

Lietuviški burtažodžiai

"Mums svarbu, kad lietuvių kalbą būtų malonu ir įdomu mokytis, kad ją mokydamiesi žmonės kuo daugiau sužinotų apie Lietuvą ir ją pamiltų, - sakė Pribušauskaitė. - Jie čia atvažiuoja jau su vienokiais ar kitokiais teigiamais jausmais, bet juk žinote, kaip sunku mokytis kalbų, ir dažnai ta realybė žmones šiek tiek nuvilia. Mūsų tikslas yra draugauti, konsultuoti, padėti, kad jie tikrai pamiltų mūsų šalį. Taip ir yra."

Dėstytoja prisiminė neseniai prieš skaitymo užduotį apie keliones po Lietuvą paklaususi studentų, ką reikėtų daryti, kad daugiau turistų atvažiuotų į mūsų šalį. Jie atsakė, kad nebereikia daugiau turistų - jiems čia labai gerai ir visko yra užtektinai.

Į kursus atvažiuoja įvairiausio amžiaus žmonių - nuo ką tik baigusių gimnaziją aštuoniolikmečių, kuriuos studijuoti į Lietuvą atsiunčia lietuvių kilmės seneliai, iki septyniasdešimtmečių ir vyresnių. Toks buvo vienas amerikietis. Sumanė mokytis lietuvių kalbos, nes žmona kilusi iš Lietuvos.

Dėstytoja minėjo vieną gana egzotišką kursų grupę: italas, ispanas, malajietis, kanadietis ir ukrainietė. Vieniems lietuvių kalba - pomėgis. Kitiems tiesiog patinka Lietuvoje. Pašnekovė prisiminė tokį suomį, kuris imdavo mėnesio atostogas ir atvažiuodavo į dviejų savaičių kursus, o kitas dvi savaites su žmona ilsėdavosi Lietuvoje.

Smarkiai daugėja "Erasmus" programos studentų. Jie galėtų išsiversti Lietuvoje ir su anglų kalba, bet jiems taip smagu išmokti nors kelias frazes lietuviškai - tų burtažodžių, pasak pašnekovės, ir pažiūrėti, kaip jie veikia.

Į meilės miestą

Gražiausiu dalyku lituanistė vadino atsiradusį savotišką klubą. Net tie, kurie mokėsi prieš dešimt ar daugiau metų, kai tik atvažiuoja į Vilnių, būtinai užsuka į universitetą. Atveda ir vaikus parodyti, nes daug porų per kursus susipažino ir susituokė.

Dėstytoja prisiminė vieną tokią porą: suomį ir japonę. Dabar jie atvažiuoja į Vilnių kaip į savo meilės miestą. Pernai atsivežė jau ir du vaikus.

O ir pati lituanistė, kai važiuoja į kitas šalis, pirmiausia pergalvoja, gal kam nors iš buvusių studentų parašyti ir nuvykus susitikti, nes jau beveik visuose Europos miestuose yra tokių, kurie mokėsi lietuvių kalbos Vilniaus universitete.

Sibiro mokytoja

Pribušauskaitė gimė Sibire, Baturino gyvenvietėje Tomsko srityje tremtinių šeimoje. Ją vienuolikos mėnesių tėvai parsivežė į Lietuvą, o vyresnės seserys gerai atsimena Sibirą. Klausiamos, kaip jos, tada dar pradinių klasių moksleivės, išmoko rusiškai, niekaip negalėjo paaiškinti. Tiesiog pradėjo kalbėti su mokytoja ir per porą mėnesių viską suprato, ką ši nori pasakyti.

"Vadinasi, buvo tikrai labai gera mokytoja - natūraliausiu komunikaciniu būdu išmokė vaikus to, ko reikia", - sakė pašnekovė.

Ji prisiminė vyriausios sesers, taip pat studijavusios lietuvių kalbą, pasakojimą, kaip kadaise, perskaičiusi vieną Žemaitės apsakymą, apsiverkė - taip buvo graudu, kad pusės teksto nesuprato.

"Labai susiaurėja kalbos raiška, kai nėra kitos jos vartojimo sferos, - kalbėjo dėstytoja. - Ir naujieji mūsų emigrantai gali neblogai buitiniu lygiu lietuviškai bendrauti namie, tačiau juk visuomeninėje sferoje jiems visai nereikia lietuvių kalbos."

Iš Pasvalio molio

Pribušauskaitė kalbėti mokėsi jau Lietuvoje, Pasvalio rajone. Tremtinių šeima grįžo į mamos gimtinę ir save lituanistė vadina Pasvalio molio žmogumi, nesibaidančiu arti sunkią vagą.

Po studijų Vilniaus universitete ji buvo paskirta dirbti į tuometinį Šiaulių pedagoginį institutą, tačiau dirbo neilgai. 1983 metais buvo išmesta, nes per tėvo laidotuves bažnyčioje meldėsi. Paskui, suprantama, įsidarbinti buvo sunku. Dirbo vienur, kitur, o vėliau ją, šiek tiek apgaudami sovietų valdžią, į "Minties" leidyklą priėmė Romualdas Ozolas ir Antanas Rybelis. Leidykloje dirbo, kol 1990 metais įsikūrė Lituanistinių studijų katedra ir ją pakvietė katedros vedėja Ramonienė, kilusi iš to paties krašto.

Trumpai

Lietuvos mokslo premijos laureatė Joana Pribušauskaitė gimė Sibire. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, "Minties" leidykloje, nuo 1990 metų - Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"