TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ir mažiems artistams sunku palikti sceną

2015 01 31 6:00
Ingos Briazkalovaitės dukra seka mamos pėdomis ir retkarčiais pasirodo Klaipėdos muzikinio teatro spektakliuose. Giedrės Šiušienės nuotrauka

Vasarį uostamiestyje prasideda edukacinė programa „Šokio talentų dirbtuvės“. Nemokamus keturių mėnesių kūrybinius užsiėmimus rengia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kartu su Inga Briazkalovaite. Choreografė, balerina, šokių mokyklos „Coda“ įkūrėja ir vadovė vaikus susipažindins su profesionaliu scenos menu, skirtingais šokių stiliais ir jų sinteze.

Idėja rengti dirbtuves I. Briazkalovaitei kilo praėjusiais metais, kai viena „Codos“ moksleivė atsidūrė „London Children's Ballet“ („Londono vaikų baleto“) projekto atrankoje. Iš 660 vaikų pasirinkti 50, tarp jų pateko ir lietuvė. Projektas remiamas savivaldybės, čia kviečiami garsūs choreografai, o iš dešimties spektaklių vienas yra labdaringas, dar vienas – skirtas rėmėjams, tad bilietas kainuoja 100 svarų. „Nuvykau į aštuntą spektaklį ir buvau nustebinta, kad bilietai – iššluoti, salėje nebuvo nė vienos tuščios vietos. Britų projekto iniciatorė, tokia kaip aš dabar, papasakojo, kad viskas prasidėjo prieš dvidešimt sezonų, nuo mažų dalykų – kelių vaikų“, - prisiminė Inga.

Projekto nauda vaikams – akivaizdi. Jie auga kaip profesionalai, susipažįsta su scena iš arti, įvertina šokėjo profesiją, kai kurie nusprendžia patys siekti šios karjeros. „Mano ryžtas buvo didžiulis, - šyptelėjo klaipėdietė. – Mus, lietuvius, sunku įtikinti nauda ir sėkme. Net pačios sistemos skiriasi – kolektyvai Lietuvoje baiminasi paleisti savo geriausius šokėjus. Žinau, kaip tai sunku. Pora mano mergaičių jau studijuoja baleto mokyklose. Kai iš tavo mažo kolektyvo išeina didelis talentas, turi suprasti, kad išleidai jį ne kitur kaip į didelę sceną.“

Atrankos griežtos

„Šokio talentų dirbtuvių“ užsiėmimai vyksta šeštadieniais, kad nė vienas projekto šokėjų neturėtų palikti savo kolektyvo ar aukoti jo repeticijų laiko. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet vėl bus statoma „Pelenė“. „Kostiumai - nauji, gražūs, jie kabo ir laukia vaikų. Kadangi pagrindą po kojomis taip sunkiai pasistatėme, nusprendėme vėl naudotis šia baze. Mano noras – nelaukti dvidešimt metų, kol galėsime pasikviesti žinomą choreografą“, - sakė balerina, kuriai talkino fotografė Vaiva Jokužienė, šokėjas Ričardas Jankevičius.

Šokėja įsitikinusi, kad akrobatika, šokio dramaturgija, emocinė įtaiga neturėtų būti svetima šokėjams, šou triukai – solistams. /Stepono Urbono nuotrauka

Kadangi šokėjų daug, ateityje I. Briazkalovaitė statytų spektaklį, kuriame būtų daug personažų, galbūt kai kurie – kalbantys. Kaip pažymi pašnekovė, siekiama kokybės. Kuriamas ne pasirodymas mokyklos aktų salėje, o spektaklis valstybinio teatro scenoje, tad ir atranka griežta.

„Šokėjus atrenkame pagal gabumus. Vis juokauju, kad tai – kaip daugybos lentelė matematikoje. Klasikoje taip pat reikia atitikti kriterijus: lankstumo, šuoliukų, špagato... Talentas yra tas, kuris atsiskleidžia scenoje ir padaro didžiausią pažangą“, - vardijo Inga ir pridūrė, kad šiemet paraiškas pateikė ir trys Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijos Baleto skyriaus mokinės.

Jeigu šokėjai – molis, iš kurio gabumų reikia suformuoti talentą, vadinasi, ir mokytojos vaidmuo čia itin reikšmingas. „Iš tikrųjų dirbome daug: reikia ir suderinti laiką, ir parinkti prieinamą choreografiją. Mokytojas turi sudominti, galiausiai – pastatyti tai, ką malonu žiūrėti, - šypsojosi Inga. – Manome, kad bus paprastas vaikiškas spektaklis. Išėjo – sceninis kūrinys, kuris paliko stiprų įspūdį. Nubraukė visą nuovargį.“

Baletas su triukais

Praėjusiais metais viena šokėjų sakė klausanti Sergejaus Prokofjevo muzikos namie, ruošdama pamokas. „Buvo matyti jų įkvėpimas – nueina pas butaforininkus, žvalgosi po visus užkampius. Sakome, kai netenki, supranti, kaip tau tai svarbu. Projektas baigėsi, ir tapo nejauku. Paskutinė diena, vasara, o niekas nenorėjo namo. Vėl grįžo šiemet“, - pasakojo Inga.

Anot jos, kuriama daug modernaus meno, savitų interpretacijų ir vis kalbama, kad Klaipėdoje nėra klasikos. Tačiau mokykla „Coda“ atstovauja ne tik klasikai. Apie ją pasakodama I. Briazkalovaitė sakė, kad akrobatika, šokio dramaturgija, emocinė įtaiga neturėtų būti svetima šokėjams, šou triukai – solistams. Šių laikų žiūrovą, suprantantį šokį, reikia nuolat stebinti netikėtais sprendimais, sukeliančiais „wow“ reakciją.

Vis dėlto ar akademikai pirštu baksnoja į mokyklą, kad paliktų baletą tokį, koks yra, „nesupramogintą“? „O taip, gauname pylos, dažniausiai – nuo vyresnės kartos žmonių, - nusijuokė šokėja. – Pasaulis eina į priekį. Balerinos iš didžiųjų teatrų šoka tango, šiuolaikinį šokį, mažai reikalingi siauros profesijos žmonės. Bandau atsilaikyti šioje srityje, nes mergaitės, anksti gavusios tinkamus duomenis, vėliau bus sportiškesnės nei kitos balerinos. Ir Pelenė gavo daug pakėlimų – šokėjui, žiūrovui tai įdomiau nei penkta pozicija aštuonis taktus.“

Inga Briazkalovaitė keturis mėnesius mokys įvairių stilių šokėjus, kurie pavasarį šoks „Pelenę“. /Asmeninio albumo nuotrauka

Klaipėda kuria savo mokyklą

Tenka nugirsti, kaip kritikuojamas klaipėdiečių teatras, taip pat jį mažai tyrinėja teatrologai. Paklausta, kaip tokia situacija atrodo iš vidinės perspektyvos, I. Briazkalovaitė atsiduso – niekada nežinai, kas gaus Auksinį scenos kryžių. „Mes šokame, kuriame, kartais atrodo – šis spektaklis nerealus, o niekas jo neįvertina. Taip, Klaipėdoje, jei neini į teatrą, kitos srities nėra, o Vilniuje dar turi kur ir su kuo save realizuoti. Tačiau, kaip per vienus teatro apdovanojimus sakė aktorius Rolandas Kazlas, kiekvienas gausime savo kryžių, anksčiau ar vėliau“, - svarstė sostinėje užaugusi šokėja ir pridūrė, kad kaip Juozo Miltinio teatras sutraukdavo visą Lietuvą, taip ir klaipėdiškiai bus savo krašto patriotai.

Po baleto mokyklos Inga dar baigė mechanikos inžinerijos studijas Klaipėdos universitete. Ne paslaptis, kad balerinų karjeros trunka tik porą dešimtmečių. Įgydama antrą profesiją, svarstydama apie magistro laipsnį, įkurdama studiją tarsi taip apsidraudė? „Iš tiesų, ne. Dariau tai, kas man patiko. Baleto mokykloje mūsų nespaudė prie tiksliųjų mokslų, nes buvome pavargę vaikai, o universitete tikrai reikėjo mokytis. „Coda“ vėlgi atsirado staiga, savaime. Atsisuki atgal ir išsigąsti, kiek daug padaryta“, - teigė ji.

Anot balerinos, kiekvienam artistui sunkiausia – nulipti nuo scenos. Aktoriai gali ilgai vaidinti, o sena šokėja niekam nebereikalinga. Būtent dėl to Klaipėdos teatre ir vaidinama, ir dainuojama.

Laisvas laikas Ingai – ir prabanga, ir retenybė. /Vaivos Jokužienės nuotrauka

Šoka ir dukra

I. Briazkalovaitė su šokiu ir scena susipažino netikėtai. Vaikystėje sostinėje lankė įvairiausius būrelius - nuo kanklių iki lengvosios atletikos. „Žiemą, sningant su mama ėjome pro Mokytojų namus ir pamatėme skelbimą, kad ten šokamas baletas. Olga Tamašauskienė buvo mano pirmoji mokytoja. Ji ir nusiuntė į baleto mokyklą, nors niekada nemaniau, kad visą gyvenimą šoksiu“, - prisiminė Inga.

Balerinos dukrai – penkeri. Kaip pasakojo mama, ši šoka nuo pat mažumės: darželyje, „Codoje“, kartais spektakliuose atlieka mažuosius vaidmenis. „Nežinau, ar linkiu jai savo karjeros, - nusijuokė Inga. – Kūno sudėjimu nesu permatoma balerina, valganti vien obuolius. Ir čia daugiau tinka sportinio tipo šokiai. Tik dar nežinau, ar dukrytė gerai skaičiuos, nors su saldainiais daro gerus matematinius veiksmus.“

Iš repeticijų, spektaklių Inga grįžta dešimtą valandą vakaro. Laisvas laikas jai – ir prabanga, ir retenybė. „Šios kartos problema – vakare visi eina pramogauti, savaitgaliais veda vaikus į spektaklius, o tu štai šoki. Stengiesi laiką atpirkti per atostogas, pabūti su šeima. Tiesą sakant, jei ne mano vyras ir mūsų tėvai, nebūčiau galėjusi pradėti šio projekto“, - svarstė muzikinio teatro balerina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"