TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Iš Dagių dinastijos - į Oksfordą

2009 08 19 0:00
Vilgailę patraukė fizika ir filosofija.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vilgailė Dagytė šį rudenį pradės studijuoti prestižiniame Oksfordo universitete. Vilniaus licėjaus absolventė studijuoti pasirinko Didžiąją Britaniją, nes čia rado ją dominančią specialybę - fiziką ir filosofiją.

Brandos egzaminus išlaikiusi aukščiausiu 100 balų įvertinimu Vilgailė sako net nežinanti, kas yra gabumai. Ar ji, pavyzdžiui, turi gabumų matematikai, o gal tiesiog nuo pat pirmos klasės labai daug dirbo, todėl dabar daugiau moka ir lengviau supranta.

Mergaitė neišskiria ir pralaimėjimų. Dalyvaudavo olimpiadose, nes ten smagu - įdomūs žmonės, gauni uždavinių ir žinai, kad niekas tau netrukdys keturias valandas, ir pats būsi susikaupęs, galėsi vien uždavinius spręsti. O koks skirtumas, ar būsi pirmas, trečias ar penktas?!

Išmintais neišmintais takais

Vilgailė žino, kad Didžiojoje Britanijoje studijos mokamos, tačiau leidžiama imti paskolą. Ji beprocentė - kiek pasiėmei, tiek grąžinsi. Ir turėsi atiduoti tik tada, kai pradėsi uždirbti tam tikrą sumą. Negana to, yra nustatytas procentas, kurį galima atskaičiuoti kiekvieną mėnesį iš algos. Pavyzdžiui, jei jau uždirbi 15 tūkst. svarų per metus, turi pradėti grąžinti paskolą ir kas mėnesį bus atskaičiuojama po devynis procentus. Jei dirbsi ne Didžiojoje Britanijoje, o kitoje šalyje, procentai, taip pat kiek turi uždirbti ir per kiek laiko grąžinti, bus atitinkamai perskaičiuojama, atsižvelgiant į tos šalies ekonomikos lygį.

"Per ketverius metus gausiu ir magistro laipsnį. Trejus metus trunka bakalauro studijos ir vienus - magistro. Viskas labai greitai ir turbūt labai rimtai", - juokėsi pašnekovė.

Ar Didžiojoje Britanijoje pasiliks ir doktorantūros studijoms, Vilgailė dar nežino, tačiau tikrai žino, kad baigusi studijas grįš į Lietuvą.

"O kam ten likti? Lietuva - mano namai. Atlyginimas nėra taip svarbu. Aišku, jo reikia, kad turėtum tai, kas būtina, tačiau kas žino, kaip čia bus po ketverių metų. Ir dabar fizikos srityje kai kas yra - bent jau lazeriai tikrai stiprūs, - kalbėjo abiturientė. - Man patinka gyventi Lietuvoje - graži gamta, draugai, išminti takai. Nenoriu, kad mano vaikai kada nors nemokėtų lietuvių kalbos ir tėvai, broliai, sesė būtų už kelių tūkstančių kilometrų."

Oksforde studijuoti Vilgailei bus smagu dar ir todėl, kad yra trys semestrai ir kiekvienas trunka po aštuonias savaites. Taigi iš tikrųjų Anglijoje būni tik šešis mėnesius. Per kitus - atostogos, t. y. duoda daug darbo: krūvą užduočių, projektų, kuriuos turi padaryti, knygų, kurias reikia perskaityti. Manoma, kad žmogus turi dirbti savarankiškai ir pats įdėti daug darbo. Per savaitę aštuonios valandos bendrų paskaitų ir labai daug mokymosi su asmeniniais dėstytojais. Pavyzdžiui, du trys studentai susitinka su vienu dėstytoju ir aptaria naujausias užduotis, ko jie nesuprato.

Koledžas apgyvendina kaip ir bendrabučiuose, tik kur kas tvarkingesniuose nei Lietuvoje. Gali rinktis tokį bendrabučio stiliaus kambarį su bendra virtuve ir dušu ar nuomotis brangesnį variantą namuke po šešis kambarius su virtuve.

Studijos Oksfordo universitete prasidės spalio pradžioje. Per paskutines moksleiviškas atostogas Vilgailė su draugu informatiku Rimantu Žakausku dar pakeliaus po Lietuvą, dviračiais važinės prie jūros, o vėliau dar laukia kelionė į Austriją.

Kol fizika dar negali

"Daug kuo domiuosi ir sunku išskirti, kas labiau patinka, - prisipažino Vilgailė. - Tiesiog taip išėjo, kad pastaruoju metu daugiau dėmesio ir laiko skyriau fizikai. Ja dar aštuntoje klasėje sudomino Gabijos gimnazijos mokytojas Petras Lozda. Tiesiog yra tokių mokytojų, kurie sugeba žaviai pateikti dėstomą dalyką. Man visada patiko matematika, o mokytojas turbūt parodė, kad iš tikrųjų patinka fizika. Ji truputį gal įdomesnė nei matematika. Pritaikyta gyvenimui, gamtai ir taip susisieja su kitais mano pomėgiais."

Vilniaus licėjaus auklėtinė trejus metus nuo dešimtos klasės lankė ir papildomą fizikos mokyklą. Į "Fizikos olimpą" visoje Lietuvoje atrenkama 15-20 moksleivių, devintoje klasėje per fizikų olimpiadas užėmusių prizines vietas. Jiems dėsto Vilniaus universiteto dėstytojai.

"Man visada patiko ir filosofija, - pasakojo abiturientė. - Tik gal ne tiek domėjausi visais filosofais, kiek patiko pats mąstymas, logika, diskutavimas. Licėjaus vienuoliktoje dvyliktoje klasėse jau galėjau pasirinkti filosofiją kaip dėstomą dalyką. Ja sudomino mokytojas Ernestas Šidlauskas ir olimpiadoje pasiūlė dalyvauti. Buvo smagu. O šiemet ir į tarptautinę filosofijos olimpiadą Suomijoje išvažiavau. Iš tikrųjų jose lietuviai niekados nėra gavę medalio. Pernai pelnė pagyrimo raštą. Tiesiog per didelis kalbos barjeras - sunkoka rašyti esė anglų kalba. Kita vertus, Lietuvoje filosofija nedėstoma žemesnėse klasėse ir yra tik pasirenkamas dalykas keliose mokyklose, o kitose šalyse ji privaloma."

Negalėdama pasirinkti tarp fizikos, matematikos ir filosofijos, Vilgailė nudžiugo aptikusi būtent tokią specialybę - fizika ir filosofija. Tikslieji mokslai padės galbūt paprasčiau rasti darbą, kai dar konkrečiai nežino, kuo nori dirbti, o filosofija leis tiesiog įdomiau gyventi, susirasti savo gyvenimo kelią.

"Mokslininkui, tyrinėtojui iš tikrųjų labai svarbios abi sritys, - įsitikinusi Vilgailė. - Filosofija, bent kaip aš įsivaizduoju, yra mąstymo, logikos pagrindas ir neduoda tiesioginių atsakymų. Ji tik nagrinėja, o kai surandami kokie nors sprendimai - pereinama į tiksliuosius mokslus. Pavyzdžiui, dabar nagrinėjamos naujausios fizikos teorijos iš tikrųjų yra mokslo filosofija, nes reikia tiesiog apmąstyti, kaip galėtų koks nors modelis atrodyti. Taip kadaise buvo apmąstomas erdvėlaikis ar stygų teorijos ir visa modernioji fizika. Filosofija atlieka tą nagrinėjimo, modeliavimo vaidmenį, nes fizika dar negali, pavyzdžiui, visų tų lygčių ar dėsnių užrašyti. Kol kas ne itin daug žinau ir dėl to bus dar įdomiau studijuoti."

Nemoki - išmokysime

Fizikos ir filosofijos specialybė buvo visuose keturiuose V.Dagytės pasirinktuose Didžiosios Britanijos universitetuose, tačiau pirmuoju numeriu vilnietė įrašė Oksfordo universitetą. Nors buvo priimta iš esmės į visus, pasitaikė ir tokių nesusipratimų, pavyzdžiui, kad netiko lietuviškas atestatas. Specialus Oksfordo universiteto reikalavimas - laikyti fizikos ir matematikos egzaminus. Juos Lietuvoje organizuoja Britų taryba. Tada abiturientė sulaukė patvirtinimo, kad bus priimta, jei išlaikys nacionalinius brandos egzaminus ne blogesniu kaip 90 balų įvertinimu. V.Dagytės visi keturi egzaminai buvo įvertinti po 100 balų.

Oksfordo universitetas į fizikos ir filosofijos specialybę per visus koledžus priima keliasdešimt žmonių - gal tik 17 proc. norinčiųjų čia studijuoti, t. y. patenka tik vienas iš šešių į pokalbius atvažiavusių žmonių. Dar pernai gruodį į Oksfordo universiteto rengiamus pokalbius dėl priėmimo buvo nuvažiavusi ir V.Dagytė. Moksleiviai iš įvairių šalių kelias dienas apgyvendinami universiteto koledžuose ir per tas keturias penkias dienas pakviečiami į maždaug tiek pat pokalbių.

"Filosofijos dėstytojas klausinėjo įvairių dalykų iš tikrųjų labiau iš moralinės filosofijos, ką reikėtų daryti ir kodėl susiklosčius tam tikroms sudėtingoms aplinkybėms, - prisiminė Vilgailė. - Taip turbūt tikrinama, kaip mąstai, kokia tavo logika, ar sugebi iš karto spręsti problemas, koks tavo požiūris į įvairius dalykus, ką esi skaitęs. Fizikos ir matematikos dėstytojai duoda uždavinių, kuriuos turi vietoje išspręsti. Labai smagu buvo viename koledže. Duotus uždavinius labai greitai išsprendžiau, o dėstytojas sako: "Taip neįdomu. Duosiu tai, ko nemoki. Ar diferencijuoti moki?" Atsakiau, kad ne - tai universiteto kursas. "Nieko, - sako. - Tuoj išmokysime." Tikriausiai žiūri, ar greitai sugebi mokytis."

Arogantiški anglai

Iš Lietuvos į Oksfordo universitetą buvo nuvažiavę penki abiturientai. Įstojo du. Iš viso ten studijuoja aštuoni lietuviai. Trys - bakalauro studijų antrakursiai, kiti - doktorantai. Kembridžo universitete, kaip pasakojo Vilgailė, lietuvių kur kas daugiau - dvidešimt ar trisdešimt studentų. Gal ten ir lengviau įstoti, be to, universitetas labiau orientuotas ne į humanitarinius mokslus, stipriausias, ko gero, gamtos mokslais.

"Tie anglai kartais būna arogantiški, - pastebėjo abiturientė. - Pavyzdžiui, nepriima į ekonomiką, nes, sako, pas mus, Lietuvoje, nėra ekonomikos ir jos nemoko mokykloje. Viena mergaitė buvo laimėjusi pirmą vietą ekonomikos olimpiadoje Lietuvoje, tačiau jai, pasižiūrėję į užduotis, pasakė, kad tai ne olimpiada. Sunkiau įstoti į socialinius ar humanitarinius mokslus, nes jie tiesiog nusprendžia, kad nemoki kalbos ir iš tavęs nieko nebus."

Vis dėlto pačiai Vilgailei buvo smagu Oksforde, nes jai pirmiausia labai patinka bendrauti su dėstytojais. Kiekvienas - įdomi asmenybė. Pradedi bendrauti, ir atsiskleidžia. Tokie pat originalūs kaip Vilniaus licėjaus mokytojai ir bendrauja labai žmogiškai - jauti, kad įdomu ir jiems rūpi.

Ne moksliukai

"Man labai keista, kai licėjininkus vadina moksliukais, nes taip toli gražu nėra, - sakė abiturientė. - Arba aš ne taip įsivaizduoju, kas yra moksliukas: eina, nešinas krūva knygų, neištraukdamas nosies iš jų, ir daugiau nieko nemato. Toks licėjaus moksleivio įsivaizdavimas yra visiškai neteisingas. Licėjuje visi groja, vaidina, šoka, piešia ar kokius tik nori papildomus būrelius lanko. Visai taip pat ir Oksforde. Susipažinau su įvairiais žmonėmis. Bendrame koledžo laisvalaikio kambaryje visi susitinka, bendrauja, žaidžia, ir matai, kad yra kaip tik ne moksliukai. Gal ir protingi, labai daug žinantys, bet - originalūs."

Bent jau Vilniaus licėjuje taip yra - visi visus pažįsta. Pasak Vilgailės, licėjininkai labai socialūs, aktyvūs ir kai išeini į miestą - čia licėjininkas, ten licėjininkas, nežinai vardo, bet žinai - licėjaus auklėtinis.

Vilgailė mėgsta žiūrėti filmus, skaityti grožinę literatūrą, važinėti dviračiu, žaisti tinklinį. Be fizikos ir filosofijos, ją dar žavi muzika. Baigė muzikos mokyklą. Skambina pianinu. Anksčiau mėgo piešti, bet dabar piešimą apleido.

Spėjo Vilgailė ir truputį pakeliauti. Mėnesį gyveno su mama Suomijoje. Prieš septynerius metus mama buvo nusivežusi ir į Ameriką. Su kanklių ansambliu važiavo į Prancūziją. Neseniai buvo Graikijoje.

Dinastija

Vilgailės sesuo ir du broliai taip pat baigė Vilniaus licėjų. Vyriausiai Girstautei dvidešimt devyneri metai, studijuoja medicinos doktorantūrą Olandijoje. Bakalauro studijas baigė Lietuvoje, o magistro - Suomijoje ir Norvegijoje. Ten pradėjo ir doktorantūrą.

Dvidešimt penkerių metų Eigminas pernai baigė programų sistemų magistro studijas Italijoje ir dabar dirba Lietuvoje. Dvidešimt vienerių metų Sirvydas studijuoja finansų ir draudimo matematiką Vilniaus universitete. Neseniai pagal ERASMUS programą pusę metų mokėsi Beiruto universitete Libane.

Matematikos ir informatikos instituto darbuotojų Valentinos ir Viktoro Dagių šeimoje - penki vaikai ir visi pavadinti triskiemeniais senoviniais lietuvių vardais. Jauniausiam Tolmantui neseniai suėjo penkiolika metų. Šiemet Gabijos gimnazijoje baigė aštuonias klases ir į devintą klasę tikriausiai eis Mykolo Biržiškos gimnazijoje. Vilniaus licėjuje mokytis pritrūko truputį taškų, tačiau gali būti, kad kitais metais vėl pamėgins, nes kartais ir aukštesnėse klasėse atsiranda vietų.

"Mama turbūt labai daug visko daro, kad galėčiau išvardyti, kas ji yra, - apie Lietuvos mokslo premijos laureatę prof. V.Dagienę sakė duktė. - Dirba Matematikos ir informatikos institute Informatikos metodologijos skyriaus vadove. Dar dėsto Vilniaus universitete. Rašo knygas, mokslinius straipsnius, dirba su olimpiadininkais. Pavyzdžiui, dabar yra Bulgarijoje tarptautinėje olimpiadoje su informatikų komanda. Anksčiau važiuodavo kaip vadovė, o dabar yra tarptautinių informatikos olimpiadų komiteto narė."

Šeima gyvena trijų kambarių bute ir, pasak Vilgailės, draugiškai sutaria. Vietos užtenka visiems. Juo labiau dabar, kai vyresnieji jau gyvena atskirai. O šiaip kambarius pasiskirstę pagal amžių.

"Mokėčiau - būtų smagu"

"Labai nesmagu, kai būni paskutinis ir ko nors nemoki. Nebūtinai turi būti pirmas. Tikrai ne, bet ir ne paskutinis. Tarkim, neturiu gabumų, tada įrodysiu, kad galiu dirbti, galiu pati išmokti, o tie, kurie gabūs, galbūt tingės, ir aš netyčia juos pasivysiu. Jei grojant kokį nors kūrinį trenkia per pirštus, sako, kad ritmo nejauti, išmoksi pagrojęs daug kartų", - juokėsi Vilgailė.

Ji džiaugiasi, kad nemetė muzikos mokyklos. Turbūt visada turi baigti, ką pradėjusi. Nors reikėjo labai daug darbo ir užsispyrimo, išmoko diriguoti ir groti pianinu iš natų.

"Būdavo, atsikeli rytą, nueini į mokyklą, grįžti namo, pavalgai, eini į muzikos mokyklą, sėdi prie namų darbų ir erzini kaimynus grodamas dešimtą valandą vakaro. Vėl atsikeli, darai namų darbus, eini į mokyklą - ir taip be galo, - prisiminė mergaitė. - Muzikos mokykloje nelabai mėgau groti pianinu, nes sakė, kad klausos neturiu ir ritmo nejaučiu. Natūralu, kad kas nors nepasiseka, kuo nors nusivili. Aš neteikiu tam per daug reikšmės, ir tiek. Eilėraštį reikia parašyti, neparašai, mokytojas sako, kad blogas. Nepadeklamuoji gerai, gauni penkis. Niekada nesisekė deklamuoti. Vėliau licėjuje išmokau. Taip ir dėl grojimo. Kartais pagalvodavau: o kodėl aš nemoku?! Man patinka groti. Mokėčiau, tai būtų smagu. Dabar pati susirandu patinkamus kūrinius ir groju sau."

Iš Oksfordo universiteto jau atsiuntė sąrašą literatūros, kurią rekomenduojama perskaityti. Daugiausia filosofijos, kelios fizikos ir matematikos knygos. Visos, aišku, anglų kalba ir nelabai yra jų Lietuvoje. Teko ieškotis internete ir spausdintis. Vilgailė pripažįsta, kad kol kas sunkoka skaityti angliškai - vis dėlto moksliniai terminai, bet užtat geriau dabar paskaitys, bent jau žodyną praplės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"