TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Iš ekrano - į baikerių istorijos gelmes

2009 04 11 0:00
Žurnalistas motociklą valdo jau beveik 20 metų.
Asmeninio albumo nuotrauka

Nors Lietuvos televizijoje nebeliko visuomenės aktualijų laidos "Redakcija", ten dirbęs žurnalistas Rimas Bružas dykaduoniauti neturi kada. Jis rašo istorinę dokumentinę knygą apie Lietuvos motociklizmo istoriją. O vasaros pabaigoje, kai rankraštį atiduos leidyklai, sūpuos pirmagimį, mat žmona Nomeda pranešė besilaukianti.

Horizonte vis dažniau pasirodant pavasario saulei, gatves užpildo "raiteliai"... bet ne ant baltų, o plieninių žirgų. Pasikinkę vėją, greitį ir kelią, jie lekia ten, kur akys veda. Žurnalistas, prodiuseris ir dokumentinių filmų kūrėjas R.Bružas taip pat priklauso "ratuotų raitelių" kompanijai. Dvirates transporto priemones valdantis nuo paauglystės, jis taip susidomėjo plieniniais žirgais, kad kai nulipa nuo "baiko", sėda rašyti knygos apie Lietuvos motociklizmo istoriją. Ar kas žino, kad pirmieji baikerių klubai pradėjo kurtis prieškario Lietuvoje? Atsakymų į tokius klausimus galima bus paieškoti knygos pirmoje dalyje, apimančioje laikotarpį nuo 1928 iki 1940 metų.

Motociklas brangesnis už karvę.

Prieš keturis mėnesius R.Bružas atsitiktinai rado žmonos senelio jai paliktą medalioną, ant kurio buvo parašyta "1930 m. Tarptautinis motociklistų konkursinis suvažiavimas Kaune" ir įdėta 1928-aisiais daryta motociklininkų grupės nuotrauka. Žurnalistas pradėjo plačiau tuo domėtis. Fotografiją jis išsiuntinėjo draugams ir paklausė, ar jie ką nors žino apie tarpukario Lietuvos "plieninių žirgų raitelius". Taip gimė idėja parašyti šalies motociklizmo istoriją.

R.Bružas pradėjo lankytis Lietuvos centriniame valstybės archyve. Pradėjęs kapstytis tarp gausybės informacijos, archyvuose praleidęs daug valandų, žurnalistas rado nemažai įdomių faktų. "Visiems atrodo, kad motociklizmo istorija prasidėjo atgavus nepriklausomybę. Pasirodo, yra kitaip", - naujienomis dalijasi smalsuolis. Kas galėtų patikėti, kad 1928 metais mūsų šalyje buvo net 400 motociklų? Anot būsimos knygos autoriaus, tai - labai daug. "Išsiaiškinęs tokių įdomių faktų, pradėjau ieškoti entuziastų, kurie galėtų ką nors apie tai žinoti. Atradau. Jie pasidalijo su manimi to laikotarpio nuotraukomis", - apie darbo eigą pasakoja R.Bružas.

Fotografijos teikia labai daug informacijos. Pavyzdžiui, žinant faktą, kad motociklų numeriai iki 1930 metų buvo balti juodame fone, paskui - juodi baltame, galima nustatyti kokios nors neidentifikuotos nuotraukos laikotarpį.

Anuomet dviratė transporto priemonė buvo labai brangi. Kaina siekė apie 1000 litų. "Kaip mėgstama lyginti žemės ūkio kraštuose, karvę galima buvo nusipirkti už 200 litų, - atrastais faktais dalijasi žurnalistas. - Tai buvo brangu, juolab kad nebuvo jokios būtinybės turėti motociklą."

Nors motociklai kainavo daug, jie paplito Lietuvoje: buvo Veliuonoje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose. Prie populiarėjimo smarkiai prisidėjo ir Lietuvos aviatoriai, kuriems tai buvo itin patogi transporto priemonė. Kadangi Vilnius tada buvo atplėštas nuo Lietuvos (iki 1939 metų užimtas lenkų), greitai nusigauti į aerodromą buvo problema: mašina - brangu, motociklu - pigiau ir greičiau. O 1928 metų birželio 11 dieną įkurtas pirmasis Lietuvos motociklininkų klubas. "Jau tada jis turėjo savo įstatus, archyvą, tarybą, emblemą", - pasakoja pašnekovas. Deja, 1940-aisiais visi klubai uždaryti, o didžioji dalis motociklų nacionalizuoti.

Dingo iš po kojų

Kai paauglystėje pats R.Bružas pajuto aistrą keliui ir motociklams, tėvai naujo motociklo jam nepirko - atvežė seną ir pasakė: "Jei nesusiremontuosi, vadinasi, nelabai nori važinėtis." Norėjo, tad per žiemą susitvarkė. "Nuo to laiko ant motociklo praėjo pusė mano gyvenimo", - šypsosi žurnalistas.

Iki sėsdamas ant tikros dviratės transporto priemonės, vyras išmėgino motorinį dviratį "Ryga" ir mopedą "Delta". O sulaukęs 16 metų pradėjo važinėti motociklu "Jawa 350". Tuo metu vyravo stereotipas, kad motociklas - lygu mirtis. Tačiau R.Bružo tėvai ramiai reagavo į tokį sūnaus pomėgį arba nerimo nerodė, "nes žinojo, kad priešintis beviltiška."

"Sakoma, baikeriai skirstomi į dvi grupes: tie, kurie griuvo, ir tie, kurie dar ne", - juokauja vyras. Jo manymu, visi važinėjantieji yra nors vieną kartą kritę: vieni sėkmingiau, kiti ne taip. Tad tokio "nuotykio" neišvengė ir pašnekovas. "Esu porą kartų "normaliai" plojęsis, bet be rimtų pasekmių", - prisimena jis. Pirmą kartą šiek tiek sutrenkė koją. Antrąjį taip pat nebuvo didesnių traumų: "Prieš porą metų balandžio mėnesį rytą važiavau į darbą, o grįžtant buvo šiek tiek pašalę, ir posūkyje motociklas "dingo" iš po kojų." Išsisukti be rimtų sveikatos sutrikdymų pavyko, nes važiavo saugiu greičiu. "Tačiau ne kartą esu matęs skaudžių nelaimių. Prieš dvejus metus mano akyse bičiulis patyrė didelę avariją - motociklas vertėsi, bet baigėsi palyginti sėkmingai", - ne itin linksmą nutikimą prisimena R.Bružas.

Žmonės šneka, kad baikeriai sukelia daugumą avarijų keliuose, bet žurnalisto patirtis rodo, jog neretai kalti būna ir kiti eismo dalyviai. Jo manymu, automobilių vairuotojai dažnai nežiūri, kas važiuoja priešais juos ar šalia. Žinoma, pasitaiko tokių "kelių erelių", kurie tyčia trikdo normalų eismą. Būtent dėl šių visuomenėje formuojasi neigiamas baikerio įvaizdis.

"Ereliai" dažnai gatvėmis ir keliais skraido "britvomis" - žiedinių lenktynių sportiniais motociklais. Pašnekovo nuomone, šie pramuštgalviai yra pavojingi kitiems vairuotojams ir pėstiesiems. "Jei nori užsimušti, tai važiuok į autostradą ir rėžkis į medį. Nebūtina kelti grėsmės kitiems", - griežtą požiūrį dėsto žurnalistas.

Jis pats yra išbandęs įvairių tipų motociklus. Pasirinko labiausiai patikusį - "čioperį" - masyvų, didelio darbinio tūrio ir neretai perdirbtą motociklą.

Į rėmus neįsprausi

Pašnekovo teiraujuosi, kas yra baikeris. "Į šį klausimą atsakyti mėgina daug žmonių, bet to niekada nedaro patys baikeriai, - šypteli jis. Pašnekovas aiškina, kad kapstant giliau būtų galima spėti, jog tai - tam tikra laisvės filosofija. Baikeriui svarbiausia - kelias. Taip pat jo neatpažinsi pagal kokius nors išorinius požymius ar motociklo markę. "Viskas galvoje", - šypsosi žurnalistas. Dar tarp baikerių egzistuoja tam tikra tatuiruočių subkultūra, bet tai - kiekvieno asmeninis reikalas. Tatuiruotę turi ir R.Bružas. "Manau, tai gerąja prasme "pavažiavę" žmonės, ieškantys laisvės kelyje, greityje, gryname ore, vertinantys draugystę", - apibrėžimą bando nusakyti vyras. - Žinoma, esame gana "tiesūs" ir mūsų "nepastumsi." Vis dėlto sunku nusakyti, kas yra baikeriai, nes, pasak pašnekovo, šių žmonių įsprausti į rėmus neįmanoma. Todėl jis su draugais įkūrė klubą pavadinimu "No club bikers" ("ne klubas" - angl.). R.Bružas teigia, kad tai daugiau idėja nei klubas, nes nėra nei įstatų, nei hierarchijos.

Baikerių gyvenimo būdas dažnam asocijuojasi su besaikiu alkoholio vartojimu ir netramdomu greičiu. "Iš tikrųjų mūsų gyvenimo būdas ne toks, kaip piešia sensacijų besivaikanti žiniasklaida, - griauna stereotipus žurnalistas. - Mes nesame gyvybės priešai, nes kaip niekas kitas suprantame, ką ji reiškia." Jis siūlo visiems, kurie taip teigia, apsilankyti įvairiuose baikerių susibūrimuose. R.Bružo teigimu, ten dažnai geriamas nealkoholinis alus. "Kiekvienas turime šeimas, vaikų ir apie tai galvojame. Jei koks bėdžius skandalų kūrėjas tyčia nufotografuoja kokį nors "pacaną" ant "mopedo" su alaus buteliu rankoje ir iš to padaro išvadas, man labai gaila tokio žmogaus", - komentuoja vyras. Dauguma jo draugų baikerių iš viso negeria jokių alkoholinių gėrimų, yra abstinentai. "Svarbiau važiuoti", - tikslą atskleidžia R.Bružas.

Šeima pagausės

Plieninių žirgų sezonas prasideda pirmąjį gegužės, o baigiasi - pirmą spalio savaitgalį. Tuo metu galima išvysti daugiausia motociklų. Tačiau R.Bružas savo "baiką" užkuria ir anksčiau - viską lemia oro sąlygos. Prieš penkerius metus vyras važiavo sausio 13-ąją. "Buvo du laipsniai šalčio, bet nesnigo, kelias nebuvo slidus. Šiltai apsirengę praeiviai gana keistai į mane žiūrėjo", - prisimena baikeris.

Kai išsiruošia į žygį su draugais ir šeimomis, ant motociklų kartu su vyrais kartais sėda ir moterys, bet dažniau į sutartą vietą atkeliauja automobiliais. "Kompanijoje būna ir vaikų, tad automobiliu atvykti patogiau", - paaiškina pašnekovas. Jo žmona Nomeda artimiausiu metu kartu keliauti negalės, nes, kaip sako R.Bružas, jie yra "nėšti". Vis dėlto moteris sutuoktiniui nedraudžia keliauti su draugais. "Tai būtų žmogaus norų ribojimas. O mes esame suaugę žmonės ir turime savų aistrų", - laisvės filosofija vadovaujasi vyras.

R.Bružas atskleidžia, kad pirmagimis dienos šviesą turėtų išvysti vasaros pabaigoje. "Dabar esame laimingi dėl to vieno vaiko, kurį turėsime, o paskui bus matyti", - toli į ateitį nežiūri būsimas tėvelis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"