TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Iš ko niekada nesijuokia V.Cololo

2014 04 19 6:00
"Esame pavydūs, todėl eteryje norime matyti pavydą ir pyktį. Reikia rodyti ir negatyvių dalykų, kad žiūrovai susimąstytų apie tai, kaip gyvename",- įsitikinęs V.Cololo. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Humoristas, vienas TV3 infošou ,,Žvaigždžių dešimtukas“ vedėjų, konkurso „Chorų karai“ komisijos narys Vitalijus Cololo įsitikinęs, kad patys esame savo gyvenimo statybininkai. Jei galėtų, vyras dalį eterio skirtų eksperimentiniams TV projektams. Be to, linksmuolis prisipažins, kaip neteko keturiasdešimt penkių kilogramų.

- Nesimatėme riebius metus. Kas blogo įvyko per tą laiką?

- Blogo? Negaliu pasakyti, nes nemėgstu prisiminti blogų dalykų – aš juos gesinu, nustumiu tolyn. Nori ar nenori, tave gyvenime lydi blogis, gėris – taip pat. Žmogus pastebi tai, ką nori pastebėti. Jeigu nori gyventi blogai, taip ir gyvensi. Jei nori gyventi linksmai, gyvensi linksmybėmis. Patys esame savo gyvenimo statybininkai. Mums duotas likimas, bet tarsi iš lego kaladėlių turime pasistatyti savo gyvenimą.

Tikiu horoskopais. Juos autoriai galėtų rašyti teigiamus, kad turėtume tikslą gerai praleisti dieną. Atsikeliu ryte, perskaitau savo horoskopą ir džiaugiuosi, kai jis geras. Einu į kiemą, įkvepiu oro, klausausi, kaip čiulba koks nors paukštis. Šypsausi, o tada ir paniuręs tautietis šypsosi man. Šypsena nieko nekainuoja. Dovanoti ją žmonėms yra puiku. Tai užkrečia.

- Su „Naujųjų pupyčių“ lydere Oksana Pikul ir atlikėja Dileta Meškaite vedi TV3 ,,Žvaigždžių dešimtuką“. Tau pačiam įdomus tariamų žvaigždžių gyvenimas?

- Ką nori išgirsti? Man labai įdomu, nes trečdalio garsenybių, apie kurias pasakojame, nepažįstu. Tiesa, mano kolegės pažįsta jas visas. Yra dviejų rūšių įžymybių: tos, kurias išrinko žmonės, ir tos, kurios mano tokios esančios.

Nesu kaimo vaikis. Nesirengiu pigiais drabužiais – jie kainuoja brangiau nei žvaigždžių, kurios vaikšto į visokius vakarėlius, rūbai. Kai kurie žvaigždūnai yra žinomi dėl to, jog jie dieną šukuojasi ir rengiasi, kad vakare nueitų į prabangų renginį ir pakeltų šampano taurę. Aš išsiskiriu ne išvaizda ar elgesiu, o savo darbais. Kai kurie vadina mane žvaigžde, bet aš toks nesijaučiu. Retai dalyvauju vakarėliuose – geriau jau su „Išjunk šviesą“ lyderiu Valdu Burniu nuvažiuosiu pažvejoti ir išgerti alaus.

Vitalijus nevaikšo į vakarėlius, nes ten renkasi norintieji pasirodyti, nusifotografuoti ir išgerti vyno.

- Esi TV3 „Chorų karų“ komisijos narys. Tau netrūksta kompetencijos komentuoti pasirodymus?

- Netrūksta. Juk esu pedagogas (1994-aisiais Šiaulių universitete pašnekovas įgijo pradinių klasių mokytojo diplomą - aut.), dainavau LNK „Žvaigždžių duetuose“. „Chorų karų“ negali vertinti vien profesionalai. Turiu savo nuomonę. Žinau, kas patinka žmonėms. Kai skiriu balus, niekas negali parodyti man vidurinio piršto, nes galiu jį nukąsti.

- Pirmas dalykas, kurį padarytum klestelėjęs į TV3 vadovės Lauros Blaževičiūtės kėdutę. Koks jis?

- Aš dešimt procentų televizijos laiko skirčiau eksperimentams. Yra labai daug žmonių, kurie nori kurti laidas. Jei vadovaučiau kanalui, vėlai vakare būtų rodomi eksperimentiniai pusvalandžio šou. Prarandame daug gerų prodiuserių, režisierių ir dainininkų, nes šou verslas yra važiuojantis traukinys, į kurį sunku įšokti, jei neturi bilieto.

- Uždraustum rodyti laidas su besiriejančiais provincialais?

- Ne. Juk kai kurie žmonės tuo gyvena. Juk čia – Lietuva, čia lietūs lyja. Mes esame pavydūs, todėl eteryje norime matyti pavydą ir pyktį. Iš televizijos tikimės emocijų. Palikime jas. Reikia rodyti ir negatyvių dalykų, tegul žiūrovai susimąsto apie tai, kaip gyvename.

- Kas yra nejuokingiausias Lietuvos humoristas?

- (Mąsto.) Geriau būtum paklausęs, kas juokingiausias. Kiekvienas manantis, kad jis – beprotiškai juokingas ir linksmas, yra kvailas. Ne humoristas turi vertinti save – jį turi vertinti publika.

- Vedi privačius renginius ir vestuves. Ko gero, baigiantis vakarėliams visi būna girti?

- Aš dirbu taip, kad žmonės būna pusblaiviai. Dėl to dažniausiai mane samdo moterys. Aš bendrauju su vakarėlių dalyviais, juokauju, bet neskatinu gerti. Žmonės pradeda gerti, kai išvažiuoju iš renginio. Man dažnai sako: „Vitalijau, jau vienuolikta valanda vakaro. Visi blaivūs. Paraginkite išgerti.“ Aš negaliu.

- Esi sakęs, kad niekada nevaikštai į žvaigždiškus vakarėlius, nes tau tai atrodo žema…

- Aš nenoriu eiti į vakarėlius. Kodėl turėčiau juose dalyvauti ir valgyti nežinia kada suteptus sumuštinukus? Į tokius vakarėlius renkasi tie, kurie nori pasirodyti, nusifotografuoti ir išgerti vyno. Man nereikia naujų pažįstamų. Noriu vyno? Nenoriu – galiu pats nusipirkti. Daug geriau nuvažiuoti į sodybą pas baleto primarijų Nerijų Jušką, ant grotelių išsikepti žuvies, paragauti vyno ir pažvengti.

- Numetei keturiasdešimt penkis kilogramus. Atsibodo būti dručkiu?

- Neatsibodo. Man pasiūlė dalyvauti projekte – skyrė trenerį, masažuotoją ir rekomendavo mesti svorį. Bet numetus daug kilogramų ima karoti oda, todėl kreipiausi į plastinės chirurgijos specialistą, prieš metus jis nupjovė aštuonis kilogramus odos.

Nori numesti svorio? Ėsk kas tris valandas ir sportuok. Štai ir visa paslaptis.

- Kandidatavai į Druskininkų savivaldybės tarybos narius. Ką humoristas veiktų savivaldybės taryboje?

- (Mąsto.) Druskininkuose aš kaip tarybos narys nenuveikčiau nieko. Gali parašyti didelėmis raidėmis. Kai nieko nedarai, nepadarai nieko blogo. Jie – dievai, o tu – grybas. Ko norėti?

Dabartinis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas padarė viską, kad iš nupezusio sovietinio kurorto sukurtų europietišką miestuką. Aš jį gerbiu. Bet man nepatinka, kad Druskininkuose – begalė poilsiautojų. (Juokiasi.) Pilnas miestas žmonių. Noriu Druskininkų kaimo, o pastaruoju metu privažiuoja tiek poilsiautojų, kad nėra kur pastatyti mašinos.

- Ant dešiniojo tavo peties – tatuiruotė. Neretai vieną odos piešinį įgiję žmonės grįžta į tatuiruočių saloną. Tau nebuvo kilusi tokia pagunda?

- Ne. Turiu tik vieną tatuiruotę, kurią padarė Lietuvoje ir užsienyje žymus tatuiruočių meistras iš Šiaulių.

- Priklausai „Rotary International Lietuva“ klubui, užsiimančiam labdaringa veikla. Pasitiki labdaros akcijomis?

- Nepasitikiu, ypač labdaringais užsienietiškais projektais. „Rotary“ renka pinigus, ir aš žinau, kam jie išleidžiami. Ko reikia vaikams? Flomasterių. Gerai – duodame du šimtus litų už penkiasdešimt dėžučių flomasterių. O visokios labdaringos organizacijos turi apmokėti savo darbuotojų pokalbius telefonu, biurų nuomą ir t. t. Kaip apmoka? Imdami pinigus iš žmonių, kurie mano aukojantys skurstantiesiems. Nepalaikau tokių projektų.

- Iš ko niekada nesijuokia Cololo?

- Nesijuokiu girdėdamas piktą humorą. Dauguma lietuvių juokiasi iš blogio. Kartais jie kiauliškai žvengia iš žmogaus tragedijos. Man tai nejuokinga ir nepriimtina. Taip negalima. Juokiuosi iš pavydo.

- Būna dienų, kai norisi spjauti absoliučiai į viską?

- Būna. Tokiais atvejais pasiimu savo draugą kiną budistą Cajų Gau ir važiuoju prie kokio nors ežero. Jis medituoja, o man gera.

- Kai kurie įsitikinę, kad kiekvienas į Žemę ateina turėdamas savo misiją. Tiki tuo?

- Taip. Gyvenimas yra pamoka ir kančia. Negali viskas būti taip paprasta, kaip mums atrodo.

- Kokia tavo misija?

- Mano misija – padaryti taip, kad ryte atsikėlę žmonės prisimintų mane ir tiesiog nusišypsotų. Man pakanka šypsenos be jokių minčių. Šypsena yra visko pradžia. Ateik į kontorą ir nusišypsok – gali būti, kad taip prasidės naujas gyvenimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"