TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Iš Korėjos - su meile Lietuvai

2013 04 27 6:31
Lietuvis K.Marčiulynas savo įgyta dvasine praktika stengiasi dalintis su tais, kurios jiems reikia. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

"Reikia, kad žmogus patikėtų, jog yra kažkas daugiau, negu dažnai aplinkui tvyranti neviltis, nusivylimas, blogis", - sakė Lietuvoje viešintis aktorius Kęstutis Marčiulynas. Kaip vienuolis Bo Haengas, jis padeda gyvenimu nusivylusiems žmonėms.

13 metų Pietų Korėjos budistų vienuolyne gyvenantis K.Marčiulynas pastaruoju metu bent du kartus per metus atvyksta į Lietuvą. Visada - ne tuščiomis rankomis. Šį kartą jis atvežė unikalaus korėjietiško žanro pansorio atlikėją Park In Hye. "Esu lietuvis, visada juo buvau ir būsiu. Tai, kad pasirinkau vienuolio budisto kelią, mano esmės nekeičia, lietuviškos šaknys niekur nedingo", - radęs laisvą valandėlę pasikalbėti Vilniaus senamiesčio viešbučio kambaryje sakė K.Marčiulynas. Po savaitės, gegužės 4-ąją, Klaipėdos žvejų kultūros rūmuose jis vaidins savo monospektaklį "Auksinė šventykla".

Dalijasi išmintimi

Kęstutis tikino, kad ilgus metus gyvendamas Korėjos budistų vienuolyne sąsajų su Lietuva neprarado, priešingai - jos net sustiprėjo. Atvykęs į tėvynę jis savo sukaupta dvasine praktika ir išmintimi dalijasi su tais, kuriems to reikia. Lankosi įkalinimo vietose, bendrauja su nuteistaisiais, asocialių šeimų vaikais, studentais, verslininkais. Skaito paskaitas, veda pratybas. "Kiekvienam tinka skirtingi dalykai. Kai kurios budistinės dzen praktikos yra labai sunkios, tam žmogus turi atsiduoti. Dažną tik emocinis gyvenimo lūžis, neviltis ar kitas baisus įvykis paskatina ieškoti tokios dvasinės pagalbos", - pasakojo budistų vienuolis.

Lietuviui tenka bendrauti ir su tais, kurie taip nusivilia gyvenimu, kad pasiryžta nutraukti su juo saitus. Prisiminė, kaip Korėjoje į jį kreipėsi moteris, nutarusi, kad gyvenimas - katastrofa, ir reikia jį savavališkai baigti. Tačiau prieš žengdama lemtingą žingsnį moteris nutarė apsilankyti vienuolyne ir rasti užsienietį vienuolį, kurio veidą tarėsi regėjusi sapnuose. "Kai ji atėjo, gavo mušti. Nestipriai, - su šypsena pasakojo Kęstutis. - Atlikome labai stiprią dvasinę praktiką. Privertėme jos kūną atlikti sunkius fizinius pratimus - tris tūkstančius nusilenkimų, kad ji bent trumpam pamirštų kamuojantį didžiulį dvasinį skausmą. Tai truko šešias valandas. Jaučiau labai didelę atsakomybę, o ir korėjiečių kalba prastai kalbu. Bet griebiau ją, ir trejus metus dirbome kartu. Dabar moteris jaučiasi dėkinga, kad neleidau pasiduoti nevilčiai." Neleisti žmogui žengti dvasinio skausmo padiktuoto žingsnio, pasak lietuvio budistų vienuolio, sunkus ir dažnai negailestingas darbas su konkrečiu asmeniu. Jis patikino, kad demonstruoti užuojautą tokioje situacijoje netinka, dažnai tenka imtis griežtumo, kartais atrodančio net kaip žiaurumas. "Moteriai tokio šoko kaip tik ir reikėjo, kad vėl "užsikabintų" už gyvenimo. Jeigu glostysi žmogui galvą, jis toliau skęs neviltyje ir nieko nedarys. Dailios moterys, kaip ji, kaip tik dažnai turi gyvenimiškų problemų dėl grožio, bet mes jas nugalėjome. Beje, ji netapo nei budiste, nei vienuole, toliau gyvena pasaulietės gyvenimą. Tai mane džiugina", - šyptelėjo K.Marčiulynas.

Vienuolis prisipažino, kad padėti pasiseka ne visiems, tačiau dirbti reikia visais įmanomais būdais. "Kad ir mūsų atvežtas pansorio koncertas ar kaligrafijos meno paroda - viskas eina ten link", - kalbėjo jis. Vienuolis siekia, kad žmonės tikėtų, jog yra kažkas daugiau negu neviltis, nusivylimas, blogis...

Pagyrimai Lietuvai iš mokytojo

Bent porą kartų per metus atvykti į Lietuvą K.Marčiulynui ne visada leidžia dvasiniai mokytojai. Pasak vienuolio, kiekviena kelionė pareikalauja labai daug dvasinių jėgų, energijos. Gyvenimas vienuolyne - dvasinė izoliacija, komfortas. Tačiau mokytojai mato, kad lietuvis yra puikus organizatorius, todėl naudoja jo gebėjimus pagal paskirtį, netaiko beprasmiškų draudimų. "Vienuoliu tapau tik sulaukęs 40 metų. Iki tol mano gyventas gyvenimas niekur neišnyko. Per pastaruosius 13 metų nesu sukaupęs tokios dvasinės praktikos, kad ji mane laikytų ištisus metus. Kai grįžtu į vienuolyną, tris savaites ar net mėnesį tenka skirti tam, kad vėl įeičiau į tą gyvenimo ritmą. Bet kas žino, kiek man liko? Nors kokį pansorį parodysiu Lietuvos žiūrovams, jie gal ką nors įsimins. Tai taip pat gali pakeisti bent kelių žmonių vertybes", - teigė Kęstutis.

Pasak vienuolio, lankydamasis pas nuteistuosius, sunkiai auklėjamų vaikų bendruomenėse, jis pats keičiasi. Pastebi, kad kinta ir Lietuvos visuomenė, ji tampa laisva, moderni, keliaujanti, siekianti tikslų. "Visi esame žmonės, pažiūrėjęs į nuteistojo akis matai, kad ir jis. Suklydęs, nusikaltęs, bet vis tiek žmogiškoji būtybė. Džiugu, kad lietuviai turi galimybę keliauti, net apsigyventi svetur. Juk anksčiau to negalėjome, buvome uždaryti, tad kodėl dabar nesinaudoti laisve? Mūsų žmonės jau supranta šypseną ir į ją atsako. Anksčiau buvo kitaip, už tai, kad šypsaisi be priežasties, ir į galvą galėjai gauti", - su šypsena kalbėjo jis.

K.Marčiulynas prisiminė, kai kartą rudenį lankėsi Lietuvoje su savo dvasiniu mokytoju, šis išmintingas vyras, pamatęs lietuvių Vėlinių tradicijas, jam pasakė: "Jeigu tavo šalies žmonės ant protėvių kapų per mirusiųjų paminėjimo dieną uždega žvakutes, patvarko jų kapus, tokia tauta niekada nepražus."

Vaikštinėjantį Vilniaus ar kito Lietuvos miesto gatvėmis K.Marčiulyną lengva pažinti - jis dėvi tradicinį budisto vienuolio apdarą. Lietuvis patikino, kad kreivų žvilgsnių iš praeivių nesulaukia, gatvėje jo nestabdo smalsuoliai ir neklausinėja, kodėl jis taip keistai apsirengęs. "Mano apdaras simbolizuoja, kad esu studentas, amžinas mokinys. Privalau jį dėvėti nuolat, tai - įžadų dalis. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje galiu laisvai vilkėti savo drabužį, nes, pavyzdžiui, Izraelyje, tai uždrausta. Jau nekalbu apie islamo šalis, kur tokią aprangą vilkintį žmogų tiesiog nušautų. Mano drabužis nereiškia, kad propaguoju budizmą, tiesiog esu studentas ir privalau vilkėti uniformą, kuri mane patį disciplinuoja", - sakė K.Marčiulynas.

Sulaukė pagalbos

Šis jo vizitas į tėvynę paženklintas unikaliu renginiu: Kęstutis atlydėjo Korėjos atlikėjus, kurie lietuvių literatūros klasiko Antano Baranausko poemą "Anykščių šilelis" mūsų publikai atliko tradicinės korėjietiškos operos - pansorio - stiliumi. A.Baranausko poema šiemet mini savo 155-ąsias metines. "Pernai rudenį "Anykščių šilelį", atliekamą tradiciniu korėjietišku pansorio stiliumi, parodėme Anykščiuose per festivalį "Kliudžiau", kurį organizavo jau mus palikęs Artūras Žukauskas. Buvome puikiai įvertinti, todėl šį pavasarį surengėme didesnes gastroles per didžiuosius Lietuvos miestus - Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius, - pasakojo K.Marčiulynas. - Poemą į korėjiečių kalbą išvertė Martynas Šiaučiūnas, jaunoji pansorio žanro atlikėja Park In Hye su malonumu sutiko ją atlikti šiuo stiliumi. Vyresnės kartos pansorio atlikėjai yra gerokai konservatyvesni, todėl su Korėjoje gyvenančia Modesta Načiūte ieškojome jauno žmogaus, kuris nesibaimintų naujovių laikydamasis tradicijos."

Gastroles organizuoti padėjo K.Marčiulyno draugės, aktorės Eglės Mikulionytės viešoji įstaiga "Jaja", bičiuliai kartu ieškojo rėmėjų, panaudojo koncertams lėšas, kurias gavo pernai rodydami K.Marčiulyno monospektaklį "Auksinė šventykla". "Vienas nebūčiau nieko padaręs, sulaukiau itin daug pagalbos iš pačių įvairiausių žmonių ir organizacijų. Esu labai dėkingas, kad buvo suteikta galimybė Lietuvos publikai pristatyti unikalų žanrą", - džiaugėsi Korėjoje ilgus metus gyvenantis lietuvis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"