TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Iš kosmoso matomas Perkūno oželis

2008 05 24 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Sekmadienio popietė kai kuriems lietuviams tvirtai suplanuota. Akimis ar ausimis prilipę prie televizoriaus ekranų jie klausosi Algimanto Čekuolio pranašysčių, kur link sukasi pasaulis. Ir kuria apie žurnalistą legendas.

- Yra kelios interneto svetainės, kuriose surašyti sąmojingi žmonių išgalvoti "faktai" apie jus. Kaip vertinate tokį dėmesį jūsų asmeniui?

- Interneto portalas, pateikiantis faktų apie mane, labai džiugina. Tai rodo laidų populiarumą, bet dar geriau, kad mūsų žmonės yra smalsūs ir sąmojingi, geba naudotis internetu.

Labiausiai įstrigo šie pajuokavimai: iš kosmoso žiūrint į žemę matomas vienas šviesus taškelis - tai A.Čekuolis; ir po Čekuolio laidos Lietuvos IQ (intelekto koeficientas) pakyla 20 procentų.

- Vienas užrašytų juokelių - žinia, kad planuojate išleisti vardinę arbatą. Ar kada svarstėte galimybę "parduoti" savo vardą?

- Ne. Net jei kas pasiūlytų, neturėčiau nei vardinės arbatos, nei kavos, nei mineralinio vandens. Turiu savo prestižo standartus. Prestižas man - kad žmonės ir pats žinočiau, jog kalbu tiesą tiek, kiek tą tiesą įmanoma sužinoti. Kad ieškau ir gręžiu žemę, grindis, mūrą, knygų, laikraščių, žurnalų šūsnis ieškodamas tiesos.

Paskutinė šį sezoną

- Jūsų žmona Edita yra užsiminusi, kad kartais naktimis įsijungęs radiją klausotės užsienio stočių.

- Taip, klausau universitetinių užsienio stočių, politologų diskusijų. Naktį eteris būna mažiau apkrautas. Klausau ne tam, kad prisigaudyčiau faktų (nors ir to pasitaiko), o kad suvokčiau tendencijas, kas pasauliui gresia arba į ką gero pasaulis linksta. Ir didžiuojuosi, jog ne vieną kartą pavyko įspėti įvykius anksčiau negu jie įvyko. Pavyzdžiui, Kosovo problemą, Irako krizę.

Laidos beveik nekartoja to, apie ką kalba mūsų spauda. Kartais būna, kad parengiu laidą ir apie tai perskaitau laikraščiuose, tada skubu pakeisti temą.

- Rytoj bus rodoma paskutinė šio sezono "Popietė su Algimantu Čekuoliu". Kokią temą rengiate atsisveikindamas su žiūrovais iki rugsėjo?

- Šį sekmadienį kalbėsiu apie olimpiadą Pekine. Ji prasidės rugpjūčio 8 dieną. Kalbėsiu apie tai, ko žmonės nežino: kodėl Kinijos valdžia labai norėjo žaidynių, kokiu būdu ji stengėsi tai pasiekti. Taip pat pasakosiu apie olimpinio deglo kelionės trukdžius. Pavyzdžiui, Indonezijoje deglą nešė slapčiomis, Niu Delyje - tik pusketvirto kilometro distanciją. Visi žymūs sportininkai atsisakė nešti deglą. Bandysiu atsakyti, kodėl taip yra.

- Kokiais būdais ieškote informacijos laidoms?

- Laikraščiai, žurnalai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Amerikos centre Akmenų gatvėje, Didžiosios Britanijos informacijos centre... Tačiau viskas - smulkmenos, palyginti su internetu.

Perverčiu apie šimtą periodinių leidinių per dieną. Tik neapsirikite. Ne perskaitau, o pasižiūriu, apie ką jie rašo.

Toks darbas atima 14 valandų per parą. Bet jis malonus - kaip kalnakasio, kai ieškai aukso, sidabro ar vario.

- Lieka 8 valandos...

- Miegoti, pavalgyti ir pasivaikščioti parke. Ne kasdien dirbu 14 valandų. Kartais dar kokį pusvalanduką padrybsau. Kai visai pradeda "čiuožti stogas", pasimankštinu treniruokliu, o suradęs temai medžiagą ir visą Vingio parką apeinu.

Legenda

- Yra manančiųjų, kad jūsų žinios, informacijos šaltiniai - darbo sovietų saugume rezultatas. Tai tiesa?

- Sovietų saugume nesu dirbęs nė vienos sekundės. Buvau žurnalistas užsienyje 20 metų - Kanadoje, Portugalijoje, Ispanijoje, ketverius metus dirbau vertėju Kuboje. Įgijau gyvenimiškos patirties.

Jei dirbau saugume, kas 11 metų plaukiojo jūrininku? Kokia prasmė buvo sėdėti 6 ar 9 mėnesius per metus žvejų laivuose, kurie net į sausumą neužplaukdavo? Kas rašė iš užsienio? Kas redagavo laikraštį "Gimtasis kraštas"? Kas parašė devynias knygas? Būčiau neturėjęs laiko dirbti saugume.

Taip, tuo metu dirbti užsienyje buvo kažkas ypatinga. Bet, įsivaizduokite, įsikūrė nauja spaudos agentūra "Novosti", jai reikėjo darbuotojų. Lietuvos valdžios buvo paprašyta rekomenduoti dešimt žmonių. Rado tik vieną tinkamą - mane. Taip iš rašytojų nuėjau į žurnalistiką.

Tiesa, kad maždaug pusė užsienyje dirbusių Sovietų Sąjungos piliečių buvo saugumo darbuotojai. Bet kažkas turėjo ir darbus dirbti. Tą legendą išgalvojo žmonės, kurie nesupranta, kaip galiu sėkmingai gyventi ir vienoje, ir kitoje visuomenėje. Ir kaip žmogus, sulaukęs 76 metų, dar spardosi ir žvalgosi į jaunas panas. Arba jis apsigimęs, arba jam saugumas padeda...

Kuprinė į Sibirą

- Viena iš trijų jūsų kurtų televizijos laidų - "Atgimimo banga", transliuota nuo 1988 metų lapkričio. Buvote vienas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių. Koks jums asmeniškai buvo Lietuvos atgimimo laikotarpis?

- Svarbus, romantiškas, audringas, neišpasakytai įdomus ir pavojingas. Galėjau sulaukti represijų: būti išvežtas arba sudorotas pasamdytų chuliganų. Gavau grasinamų laiškų, bet jokių veiksmų nesulaukiau. Visą šeimą buvau išsiuntęs į užsienį, kad jai dėl manęs netektų kentėti. O namie turėjau kuprinę su daiktais tam atvejui, jei mane bandytų vežti į Sibirą. Žmogus susijaudina, išsigąsta, gali įsidėti enciklopediją, o nepaimti vaistų nuo širdies ligos ar veltinių. Visi daiktai - ne užsienietiški, kad vežant nepavogtų. Kai parodžiau amerikiečių žurnalistui iš "The New York Times" paruoštą kuprinę, jis savo tekstą pavadino "Black Baltic Humor".

Be to, laikotarpis buvo susijęs su "Gimtojo krašto" redagavimu. Pirmą kartą išleidome visą laikraščio numerį apie Kūčias. Tuo metu jos buvo uždraustos, o "Gimtasis kraštas" kalbėjo apie tai, kad Kūčios - tautinė šventė, kuri turi būti švenčiama.

Čekuolių kelmas

- Žinomų Čekuolių Lietuvoje - ne vienas. Kurie yra jūsiškiai, kurie - tik bendrapavardžiai?

- Pati pavardė kilusi nuo Molėtų apylinkių. Žodis reiškia perkūno oželį, paukštį, kuris sugeba vertikaliai kilti į dangų. Kitas variantas - Čekutis, tos pačios Aukštaitijos dalies pavardė.

Maniškiai Čekuoliai: du sūnėnai ambasadoriai, kito brolio sūnus - Seimo narys Jonas Čekuolis, turime du gydytojus, smuikininką ir smuiko dėstytoją, kuris, nors yra garbaus amžiaus, kartais dėsto Suomijoje. Toks Čekuolių kelmas.

- Kaip atsitiko, kad jūsų giminėje užaugo tiek šviesuolių?

- Paslaptis čia labai paprasta, ir turbūt atėjo laikas ją atskleisti. Mano tėvai buvo mokytojai. Dirbo Širvintų valsčiuje, Kielių kaime, šalia Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos. Abu buvo patriotai, jaunalietuviai, Šaulių būrio vadai, tėvas - vyrų, motina - moterų. Jie suprato, kad jei prasprūdo pro pirštus 1941 metais, kai buvo tremiami šviesuoliai patriotai, anksčiau ar vėliau vis tiek paklius.

Tėvai formaliai išsiskyrė, kaitaliojo gyvenamąsias vietas. Per dvejus metus mes gyvenome Širvintose, Ukmergėje, Panevėžyje, Kaune, Vilniuje. Nutarėme, kad man, vyriausiam iš trijų sūnų, reikia važiuoti mokytis į Rusiją, nes tokių šeimų netremia. Tada buvau septintoje gimnazijos klasėje. Turėjau "šokti" per klasę ir laikyti abitūros egzaminus (tuo metu buvo 8 gimnazijos klasės). Išvažiavau į Maskvą, įstojau į M.Gorkio literatūros institutą. Buvau inkaras, dėl kurio Čekuolių šeimos neišvežė.

Daug dirbti ir mažai valgyti

- Pagarsėjote puikia sveikata. Kokių sveiko gyvenimo taisyklių laikotės?

- Reikia daug dirbti, daug mylėti ir mažai valgyti. Taip pat gerti daug vandens, valgant išgerti vieną ar dvi taures sauso vyno. Mano įpročiai keičiasi. Tai priklauso nuo amžiaus. Tačiau mankšta - visą gyvenimą. Ir dar svarbu nenuobodžiauti. Kai nuobodžiauji, organizmas gauna signalą, kad jis nereikalingas. Taip prasideda savęs naikinimas. Niekada nė vienos dienos nesu nuobodžiavęs.

- Nebijote mirties?

- Negaliu pasakyti, kad nebijau. Genda nuotaika, kai kritiškai pakyla kraujospūdis. Bet iš baimės prakaitas neišmuša.

- Ar tikite, kad po mirties kas nors yra?

- Tikiu esant pomirtinį gyvenimą kaip atsiminimą apie žmogų. Pokalbis su jumis yra kova dėl pomirtinio gyvenimo. Liksiu jūsų atmintyje. Ir tų, kurie perskaitys interviu. Nedaug, bet tai bus tikra. Visa kita - nežinau.

Trumpai

* Laidų "Popietė su Algimantu Čekuoliu" žiūrovai juokauja, kad informacinis numeris 118 yra A.Čekuolio namų numeris. Tai išgirdęs žurnalistas garsiai nusijuokia ir prisipažįsta, jog dažnai skambina šiuo numeriu, kai ieško adresų ar telefono numerių.

* Daugiau kaip 60 valstybių aplankiusio rašytojo, jūreivio, dabar žurnalisto namai - pilni "trofėjų". Viena jo mėgstamiausių užsienio šalių - Indija. Vadovaudamas turistų grupėms šiais metais keliautojas Indiją jau aplankė tris kartus.

* A.Čekuolį ir jo žmoną Editą sieja daug bendrų temų: psichologija, valgio gaminimas, vynas, kelionės, kalbos, mankšta, žvejyba, slidinėjimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"