TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Iš lietuvio rankų - saulėtos Ispanijos skoniai

2014 11 08 6:00
Vytautas Verkauskas kartą per savaitę kviečia pasimėgauti ispaniškais patiekalais. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vytautui Verkauskui tik 25-eri, tačiau šis jaunas virtuvės šefas jau turi solidų profesijos bagažą - studijas vienoje prestižiškiausių Ispanijos kulinarijos mokyklų ir darbą "Michelin" žvaigžutę pelniusiame restorane. Dabar vaikinas Vilniuje populiarina Viduržemio jūros virtuvės skonius - rengia "Vienos dienos restoraną" ir gamina tradicinius Ispanijos patiekalus.

Savo tikslo Vytautas siekė negailėdamas jėgų: po šešiolika valandų darbo per parą prestižinių Ispanijos restoranų virtuvėse, ketverius metus karjeros laiptais kilta nuo virtuvės pagalbininko iki kelių virėjų komandos vadovo. Laikas Ispanijoje V. Verkauskui paliko gerą įspūdį ir puikios karjeros galimybę, tačiau šį pavasarį vaikinas grįžo namo ir čia skleidžia jį pakerėjusios Viduržemio jūros virtuvės patiekalus. Sekmadieniais jis su broliu ir geriausiu draugu rengia "Vienos dienos restorano" pietus, gamindamas geriausius ispaniškos virtuvės patiekalus ir paįvairindamas juos itališkais bei prancūziškais skoniais.

Vietoj istorijos - kulinarija

"Baigęs mokyklą įstojau į Lietuvos edukologijos universitetą mokytis istorijos. Trečiame kurse supratau, kad ji visai man nepatinka. Viename Vilniaus restorane įsidarbinau virtuvės padėjėju, o šefas buvo ispanas. Pamatęs jo darbą nutariau, kad noriu studijuoti Ispanijoje, gilintis į Viduržemio jūros patiekalų gaminimo subtilybes. Taigi - išvažiavau", - prisiminė vaikinas.

Ispanija garsėja puikiais kulinarais, čia įsikūrusi ne viena garsi virtuvės šefų mokykla. Vytautas pasirinko Valensijos regiono aukštesniąją turizmo ir restoranų mokyklą "Centro Superior de Hosteleria y Turismo Valencia". Pašnekovo teigimu, nors mokykla vadinama tarptautine, angliškai su dėstytojais susikalbėti buvo keblu - ispanai šia kalba beveik nekalba. "Kai pradėjau studijuoti, teko labai greitai išmokti ispanų kalbą, tam prireikė pusmečio. Studijos truko dvejus metus. Tuomet teko rinktis praktikos vietą, atsidūriau šeimos restorane "Casa Alfonso", nuo 2005 metų turinčiame "Michelin" žvaigždutę. Be to, jo šefas Alfonso yra vienas tų, kurių stilius labai imponuoja. Jo virtuvės patiekalai nėra labai sumoderninti, tai iš esmės klasikinė Viduržemio jūros virtuvė su vos juntamu prancūzišku priedu. Vien šviežios žuvys, jūrų gėrybės, karveliai, ryžių patiekalai - viskas tik šviežia, jokių šaldytų produktų", - pasakojo Vytautas. Anot jo, restorane šaldiklis buvo naudojamas tik ledams laikyti.

Atlikęs trijų mėnesių praktiką lietuvis sulaukė pasiūlymo likti visam sezonui - nuo kovo iki spalio. Vytauto pranašumas buvo ne tik darbštumas, bet ir tai, kad vaikinas laisvai kalba ispaniškai, angliškai, rusiškai, lietuviškai ir šiek tiek vokiškai. Pradėjęs nuo paprasčiausių darbų desertų ceche, Vytautas kilo karjeros laiptais - jam buvo patikėtas šaltųjų patiekalų baras, jaunas virtuvės šefas vadovavo komandai, pradėjo gaminti žuvų ir jūrų gėrybių patiekalus restorano lankytojams. "Nespėjau imtis mėsos gaminių, nes sezonas baigėsi", - šypsodamasis sakė pašnekovas. Jo teigimu, šefas Alfonso nė vienam darbuotojui neleido gaminti tik vieno dalyko - ryžių patiekalų, tai buvo išskirtinai jo sritis. Žmonės specialiai atvykdavo valgyti būtent Alfonso gamintos paelijos - ispaniško ryžių troškinio su mėsa ar jūrų gėrybėmis, kreminių ryžių patiekalų.

Po darbo "Casa Alfonso" Vytautas gavo pasiūlymą iš Tenerifėje įsikūrusio vieno "Ritz-Carlton" viešbučių tinklo restorano. Ten dirbo vadovaujamas virtuvės šefo italo. Pasibaigus kontraktui lietuviui vėl buvo siūloma pasilikti, tačiau Vytautas nutarė, kad viešbučio virtuvė jam nėra tokia įdomi, jis nori gaminti labiau "asmeniškus" patiekalus. Tai daryti pasirinko Lietuvą.

"Vienos dienos restorano" lankytojams Vytautas pristato autentišką Ispanijos virtuvę. /Asmeninio archyvo nuotraukos

Išlavintam skoniui

Grįžęs į gimtinę po ketverių metų, praleistų Ispanijoje, Vytautas prisipažino pajutęs vienintelį diskomfortą - trūko šilumos. Ilgokai pavasarį vilkėjo žieminę striukę, kol priprato prie vėsesnio klimato. Vytauto vyresnis brolis taip pat studijavo Ispanijoje, Barselonoje, tik jis pasirinko kitą specialybę - teisę.

Lietuvoje V. Verkauskas kurį laiką dirbo viename restoranėlyje, patiekalus gaminančiame tik iš lietuviškų produktų, tačiau su broliu ir geriausiu draugu nutarė imtis savos veiklos - kurti restoraną, kur gamintų ir populiarintų Viduržemio jūros regiono virtuvę.

"Mūsų idėja buvo tokia - kodėl nepabandžius į Lietuvą atvežti gerų ispaniškų produktų, išskirtinių rūšių vyno, delikatesų - kumpių, sūrių, jūrų gėrybių? Norime parodyti, kad Ispanija nėra tik pomidorai, sangrija ir flamenko šokis. Tai išties puikios maisto kultūros šalis", - sakė jaunasis virtuvės šefas.

Atrinkti išskirtinius produktus Lietuvos rinkai Vytautui padėjo jo buvęs darbdavys Alfonso, kuris tikrai išmano, kur gauti geriausią prekę. Vasarą sėdę į autobusiuką broliai Verkauskai su bičiuliu apvažiavo visą Ispaniją, asmeniškai aplankė kiekvieną būsimų tiekėjų, išragavo tai, ką siūlys Lietuvoje, ir pasirašė sutartis. Vytautas planuoja, kad kiekvienas tiekėjas netrukus atvyks į Lietuvą asmeniškai pristatyti savo gaminių ir taip kartu su jais populiarins Ispanijos maisto kultūrą. Tikimasi, kad savo buvusį pavaldinį aplankys ir garsusis Alfonso, kuris surengs parodomąjį ispaniškų patiekalų vakarėlį.

"Tai, ką dabar galima rasti Lietuvoje iš ispaniškų produktų, yra stambių prekių ženklų gaminiai, o mes orientuojamės į mažus, šeimos verslus, kurie ir yra tikrasis Ispanijos skonis bei koloritas", - pridūrė pašnekovas.

Ispanijoje su kolegomis ir darbdaviais.

Kartą per savaitę

Vytautas pritaikė Ispanijoje įgytą patirtį: ten gyvuoja tradicija sekmadieniais valgyti ryžių patiekalus - klasikinę ispanišką paeliją. Kartu su broliu ir bičiuliu V. Verkauskas plėtoja restorano netradicinėje erdvėje idėją. Kartą per savaitę - sekmadienį jis gamina ispaniškus patiekalus kokioje nors neįprastoje vietoje. "Vieną renginį darėme privačiame name Antakalnyje, kitą - menininko Andriaus Seliutos galerijoje, dar kitą planuojame surengti Vilniaus Gedimino technikos universiteto fojė prie garsiųjų Atlantų, stovinčių prie įėjimo į šią įstaigą. Visada gaminu keleto patiekalų pietus, paskutinis, aišku, būna paelija", - aiškino Vytautas. Svečiai į "Vienos dienos restorano" pietus gerokai iš anksto registruojasi specialioje feisbuko paskyroje, mat renginys sparčiai populiarėja ir visi norintieji nesutelpa.

Vaikinas prisipažino vienintelis šeimoje pamišęs dėl kulinarijos. Vytauto mama - matematikė, tėvas - architektas, brolis - teisininkas. Seneliai, tetos, dėdės - taip pat "tiksliukai". "Visi šeimos nariai spėlioja, kad mano aistra kulinarijai galbūt persidavė iš močiutės. Ji per Kūčias nuolat kepdavo įvairius pyragus, pyragėlius su grybais, aguonomis. Man tekdavo padėti. Nuo mažens mėgau gaminti, dar būdami vaikai su draugu bandėme kepti tortus. Visą laiką jutau virtuvės potraukį, o kai patekau į tą terpę mokydamasis ir dirbdamas, supratau, kad tai - mano stichija", - tikino Vytautas.

Jo teigimu, iš virtuvės šefo Alfonso Ispanijoje išmoko mėgautis pačiu maisto gamybos procesu. Jam būdavo ypač malonu svečiui pristatyti savo patiekalą, papasakoti, kaip ir iš ko jis pagamintas, stebėti valgančiojo reakciją, mėgavimąsi skanaujamu patiekalu. "Tai atperka ilgas darbo valandas, nuovargį ir visą stresą, patiriamą virtuvėje, dėl to verta aukotis", - šypsojosi V. Verkauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"