TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Iš sostinės mintys vis skrieja į Pandėlį

2015 05 02 6:00
Vilniaus universitete sociologiją studijuojanti Austėja Neniškytė baigusi mokslus žada grįžti į gimtinę Rokiškio rajone. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Rytoj, gegužės 3-iąją, baigsis TV projektas "Chorų karai". Gali būti, kad publikos ir vertinimo komisijos numylėtinį aklųjų ir silpnaregių chorą "Feniksas" užklups pergalės triumfas. Jo tikisi ir rokiškėnai Neniškiai, mat Austėja, viena iš jų trynukų, yra šio choro narė.

Austėjai likimas dovanojo laimę gimti kartu su dviem broliais. Trigubą džiaugsmą temdo tik kartu su vienu iš brolių turima negalia - Tautvydas visiškai neregi saulės šviesos, ji pati mato silpnai, tačiau šias negandas kompensuoja išskirtinis muzikalumas.

Per "Chorų karų" repeticiją. Austėjai tenka ne tik dainuoti, bet ir šokti./Asmeninio albumo nuotraukos

Rokiškio rajone netoli Pandėlio miestelio gimusi Austėja iš Vilniaus nuolat grįžta namo aplankyti tėvų, vyresnio brolio ir trečio iš trynukų Mangirdo. Mergina sostinėje gyvena jau ilgokai - nuo tada, kai su Tautvydu pradėjo lankyti Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklą. "Galėjome mokytis ir savo mažame miestelyje, ten gyvena daug pažįstamų, tikiu, būtų buvusi galimybė prisitaikyti pagal savo poreikius. Tačiau tėveliai nutarė, jog mums gali būti per sunku, ypač Tautvydui, nes jis - visai neregintis. Be to, Vilniuje buvo daug geresnės galimybės mokytis internatinėje mokykloje, o kiekvieną penktadienį tėvai pasiimdavo namo, pirmadienį vėl atveždavo į sostinę", - pasakojo Vilniaus universitete sociologijos mokslus studijuojanti dvidešimt dvejų metų A. Neniškytė.

Sunkiausia buvo trečiam

Austėja prisiminė, jog vaikystėje išvykti iš namų į Vilnių jiems su broliu buvo daug lengviau, nei namuose likti sveikajam iš trynukų Mangirdui. Išsiskyrimą jai ir Tautvydui lengvino tai, kad jie vis dėlto buvo dviese. "Ryšys, siejantis dvynius ar trynius, yra tiesiog mistinis. Mes su broliais nesame identiški, bet vis tiek ta lemtis gimti vienu metu yra stebuklinga. Galiu tik įsivaizduoti, kaip jaučia vienas kitą identiški broliai ar seserys, "vienišiai" tokio jausmo suvokti negali", - įsitikinusi Austėja.

LASS "Fenikso" chore dainuoja ir regintysi savanoriai, ir jų globojami aklieji bei silpnaregiai.

Baigę specialiąją mokyklą sostinėje, jiedu su broliu pradėjo studijuoti Vilniaus universitete, kur taip pat palankios sąlygos siekti aukštojo mokslo negalią turintiems jaunuoliams. Austėja prisipažino, jog nuolat imdavosi pasitaikančių darbų, kad prisidurtų pinigų, tačiau pastaruoju metu nutarė labiau susitelkti tik į mokslus ir savanorystės projektus, kurie padės jai įgyti ateityje prireiksiančių įgūdžių.

Choras pakeitė požiūrį

Dalyvauti atrankoje į projekto "Chorų karai" renkamą aklųjų ir silpnaregių chorą Austėją paskatino Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) koordinatorė Lina Puodžiūnienė. Mergina į atranką ėjo abejodama: ar patiks, ar to gyvenime jai reikia? Į antrąją perklausą Austėją nusivedė draugė, paprašiusi palydėti, pabūti šalia, padrąsinti. "Tikrai nesitikėjau, kad pereisiu atrankas, - tikino studentė. - Dabar esu be galo laiminga, jog teko patirti šį nuotykį, kad nugalėjau savo baimes ir abejones. Man tai nepakartojama, nuostabi patirtis."

Austėjos manymu, dainuoti chore galėtų ir brolis Tautvydas, jis turi puikią muzikinę klausą, balsą. Juodu lankė muzikos mokyklą, mokėsi groti akordeonu, tačiau vaikinas labai užsiėmęs studijomis ir pritrūko laiko įsitraukti į šią veiklą. Pašnekovė neslėpė, jog labai muzikalus ir trečias iš trynukų Mangirdas, tačiau jis liko gyventi gimtajame krašte ir savo gebėjimų nelavina.

"Mane į muziką pastūmėjo brolis Tautvydas. Jeigu ne jis, tikrai nebūčiau savyje atradusi garsų pasaulio. Kai buvome maži, jis nuolat prašydavo dainuoti kartu, taip mudu ištisai niūniuodavome įvairiausias melodijas", - prisiminė pašnekovė.

Choristai susikaupę klauso choro generolo Stano pamokymų.

Ji įsitikinusi, jog meninė saviraiška jaunam žmogui suteikia labai daug - padeda siekti gyvenimo tikslų, suteikia teigiamos patirties. Baigusi muzikos mokyklą Austėja kurį laiką buvo apleidusi muzikavimą - reikėjo susitelkti į kitus dalykus - rūpėjo mokslai, savišvieta, savojo kelio paieška. "Manau, kad "Chorų karai" bus naujas gyvenimo tramplinas. Gana ilgai dainavau tik sau - dirbdama įvairius darbus, ilsėdamasi. Dabar po projekto drąsiai eisiu į Vilniaus universiteto chorą ar kokį kitą kolektyvą. Seniai puoselėjau tokias mintis, bet vis pritrūkdavo ryžto. Atrodė, kad gal nevertą nė bandyti, nes viską primiršau, gal niekam nebūsiu įdomi ir reikalinga. Dabar, kai gavome tiek nuostabios patirties, prisiminiau tai, ko ilgus metus pati mokiausi. Jaučiu, kad esu pasirengusi keisti požiūrį ir vėl įsileisti muziką į savo gyvenimą", - kalbėjo Austėja.

Jaučiasi kaip šeimoje

Dalyvaudama projekte Austėja gauna ne tik muzikinės patirties, bet ir nepaprastai šilto bendravimo. Kolegos choristai, nors ir labai skirtingo amžiaus, susibūrę kartu jaučiasi kaip didelė šeima, kur vyresnioji karta perduoda savo patirtį, o jaunimas ją su dėkingumu priima. Svarbiausia - dalyviai nejaučia jokio kartų konflikto. "Mes vieni iš kitų semiamės energijos, tai daug daugiau nei tik choras - tai bendraminčių kolektyvas", - tikino dainuojanti studentė.

Prieš einant į sceną merginoms dera pasipuošti.

Kartu su nereginčiais bei silpnaregiais dainuoja ir savanoriai, kurie dirba kartu su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis LASS. Pašnekovės tikinimu, šie ypatingi žmonės - didieji neregių ir silpnaregių draugai bei padėjėjai. Austėja žavisi šių jaunų žmonių vidine stiprybe ir kultūra. "Dabar labai pliekiamas šiuolaikinis jaunimas - esą, jauni žmonės sugadinti, abejingi, šiurkštūs, jiems trūksta atjautos. Manau, jog nereikia visų vertinti vienodai, mūsų savanoriai yra tikras stebuklas - neišsemiamas stiprybės, tikėjimo, energijos šaltinis. Jie yra tikrieji draugai", - nuoširdžiai pabrėžė choristė.

Muzikali šeima

Austėjos žodžiais, savanoriai yra ypatingi žmonės - didieji neregių ir silpnaregių draugai bei padėjėjai.

Turėdama laiko Austėja skuba į gimtinę aplankyti ten gyvenančios šeimos. Mergina šiek tiek apgailestavo, kad pradėjusi dalyvauti TV projekte "Chorų karai" jau keturis mėnesius nelankė tėvų, nors anksčiau parvažiuodavo kas savaitę. Trynukų tėtis dirba ugniagesiu gelbėtoju ir, pasak dukros, yra visų galų meistras. Jis groja, turi gerą klausą, jo broliai ir seserys taip pat muzikuoja, tarp jų yra muzikos mokytojų. "Mano mama yra nuostabiausia mama pasaulyje. Ji mus visus mylėdama augino, taigi ir "dirbo mama". Jai rūpesčių dėl mūsų buvo nemažai, teko nuolat važinėti į Vilnių, kai mokėmės, globoti ir suteikti visokeriopą pagalbą, - šiltai šypsodamasi pasakojo Austėja. - Manau, kad muzikos pojūtį visi trys paveldėjome iš šeimos, ypač iš tėčio pusės."

Penkeriais metais vyresnis brolis ir trečias iš trynių savo gyvenimą kuria gimtinėje. Baigusi mokslus grįžti į tėviškę planuoja ir Austėja. Įgijusi patirties, norėtų pritaikyti ją savo krašte. Nors miesto gyvenimas yra smagus ir gyvas, mergina jaučiasi jo jau "atsikandusi". Juk bet kada į teatrą ar kitus kultūrinius renginius iš atokesnės vietovės galima atvažiuoti, o A. Neniškytei gyvenime norisi ramybės ir gamtos.

Austėjai reikės dar dvejus metus siekti bakalauro diplomo, vėliau ji planuoja tęsti magistro studijas universitete. "Man patinka daugelis dalykų, gal tai - nebrandumo požymis, bet dar negaliu išsirinkti veiklos, kuria užsiimsiu ateityje. Noriu rasti tai, kas teiks gyvenime laimės. Kol kas pomėgių daugybė: mėgstu skaityti knygas, lankytis teatre, piešti, gaminti, užsiimti rankdarbiais - negaliu išsirinkti ko nors vieno", - prisipažino pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"