TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Iš viduramžių – su meile

2016 02 13 6:00
Danutę ir Andrių Murauskus suvedė domėjimaisis viduramžiais. Asmeninio albumo nuotraukos

Kaune gyvenanti keramikė Danutė Murauskienė savo aistrą viduramžiams perkėlė į XXI amžių ir neapsiriko – jos kuriami papuošalai, kuriuos senovėje damos nešiojo neprausto kūno kvapui užgožti, šiandien prikeliami kitam gyvenimui.

Pomanderio pavadinimas kildinamas iš prancūziškų žodžių pomme d'ambre – ambros obuolys – tai kvepalų rutuliukas, suvoliotas iš brangių kvapiųjų substancijų – muskuso, ambros, civeto – ir įvairių augalų dervų bei sakų. Nors Europoje išpopuliarėjo vėlyvaisiais viduramžiais ir Renesanso laikotarpiu, jie siekia antikos laikus. Kaunietė karamikė pasakojo, kad senovėje pomanderiai buvo gaminami iš brangiųjų metalų, puošiami deimantais,smaragdais, rubinais ir kitais brangiais bei pusbrangiais akmenimis. Šie papuošalai senovėje buvo nešiojami ne tik dėl to, kad norėta nė akimirkos nesiskirti su pamėgtos substancijos kvapu, bet ir maginiais sumetimais: siekiant apsisaugoti nuo ligų, epidemijų, blogo oro, nuodingų kvapų ar tiesiog paslėpti savo kūno kvapą.

Du pomėgiai viename

„Taip nutiko, kad du mano didžiausi gyvenimo pomėgiai susidubliavo. Rezultatas – keraminių pomanderių kūryba. Nuo septyniolikos metų dalyvavau istorinių rekonstrukcijų klubo veikloje, šokau viduramžių šokius, mane labai žavi to meto buitis ir gyvenimas – esu tiesiog apsėsta senovės. Nuo vaikystės buvau atsidavusi ir kitai aistrai – lipdymui. Lipdžiau net žaisdama kieme, vėliau lankiau įvairius keramikos būrelius, dailės mokyklą. Įstojau į Vilniaus dailės akademijos keramikos specialybę, tad dabar esu diplomuota keramikė“, – pasakojo Danutė.

Viduramžiais besižavinti menininkė sakė, jog dar viena paskata imtis pomanderių kūrimo buvo didelis pažįstamų, kurie domėjosi aromaterapija, ratas. O šie viduramžių papuošalai yra tinkamiausias indelis mėgstamam kvapui ir gali jį visur nešiotis. „Senovėje pomanderiai buvo gaminami iš labai brangių medžiagų ir juos galėjo sau leisti tik turtuoliai. Tačiau esu keramikė, lipdau iš molio ir gyvenu šiais laikais, tad nutariau, kad pasiūlysiu tokius papuošalus paprastiems žmonėms“, – sakė pašnekovė. Pirmąjį pomanderį Danutė padarė savo draugės aromaterapeutės gimtadienio proga. Sakė ilgai galvojusi, kokią originalią dovaną įteikti draugei, tada ir aplankė mintis sukurti tai, kas atspindėtų jų abiejų aistras: keramiką ir kvapus.

Populiaru ir šiais laikais

Pirmasis keramikės darbelis viduramžių tema turėjo didelį pasisekimą – menininkei teko pasiraitoti rankoves ir kibti į darbą, kad patenkintų šiuolaikinių puošeivų poreikį. Radosi vis daugiau naujų formų, dekoravimo subtilybių. Dvejus metus D. Murauskienė kuria įvairiausių formų pomanderius, o jų paklausa nė kiek nemažėja. Moteris sukūrė savo tinklalapį, jos darbais susidomėjo ne tik originalių papuošalų ieškančios moterys, bet ir tie, kas užsiima aromaterapija – Danutės pomanderiai atsidūrė kvapiaisiais eteriniais aliejais prekiaujančiųjų parduotuvėlėse.

„Šiais laikais natūralūs aromatiniai aliejai yra labai populiarūs. Tačiau ne visi dar žino, kaip juos įvairiau panaudoti – ne tik vonioms, inhaliacijoms, bet ir kaip kvepalus. Bendravimas su aromaterapeutais mums yra abipusiškai naudingas: jie pasiūlo įvairesnių kasdienių aliejų naudojimo būdų, o aš kuriu savitus papuošalus, kurie ne tik gražiai atrodo, bet ir skleidžia malonų kvapą“, – pasidžiaugė keramikė.

Molis ir vilna

Iš viduramžių prikelto kvapaus papuošalo principas šiomis dienomis nepasikeitė, pakito tik medžiaga, iš kurios jis kuriamas: vietoj brangiųjų metalų kaunietė menininkė naudoja molį. Į tuščiavidurį papuošalą įdedamas natūralios vilnos gumulėlis, kuris sugeria ant jo užpiltą aromatinį aliejų ar paprastus kvepalus, o paskui gana ilgą laiką skleidžia tą aromatą. „Vilna labai ilgai laiko kvapą. Užtenka prisiminti, kaip pasėdėjus prie laužo ar pabuvus prirūkytoje patalpoje su vilnoniais drabužiais, paskui ilgai neįmanoma išvėdinti ir atsikratyti į juos prisigėrusio dūmų kvapo. Taip ir su kitais kvapais: jeigu kvepalų ar aromatinio aliejaus užpurkšite ant odos, jis gana greitai nugaruos. Beje, aromatinius aliejus per odą organizmas tiesiog sugeria, tad kvapas irgi nesilaiko ilgai. O vilna jį sulaiko ir po truputį garina – atiduoda“, – aiškino originalių papuošalų kūrėja.

Anot jos, jokio skirtumo, kuo bus pakvepintas pomanderyje esantis vilnos gumuliukas – sintetiniais, parduotuvėje pirktais kvepalais ar specialiais aromatiniais aliejais. Papuošalą dėvintis žmogus ilgai galės mėgautis mėgstamu kvapu. Be to, juos galima pakabinti automobilyje ar kambaryje, kur pomanderis taip pat skleis pasirinktą malonų kvapą.

Kartu su Danute jos studijoje dirba ir kvapus kurianti bičiulė, tad savo pirkėjoms moterys gali pateikti visą komplektą – keramikės sukurtą papuošalą ir aromaterapeutės padarytą eterinį aliejų.

Aistra neišblėso

D. Murauskienė prisipažino, kad gimus dukrai kiek mažiau skiria laiko viduramžių šokiams ir istorinių rekonstrukcijų klubo veiklai, tačiau vasaromis visa šeima visada vyksta į rengiamus festivalius. „Mano vyras Andrius groja viduramžių muzikos ansamblyje, tad mūsų pomėgiai iš tiesų yra bendri. Nors ir netiesiogiai, galiu sakyti, kad aistra viduramžiams mus suvedė: susipažinome, kai jų muzikos grupės kuriamam vaizdo klipui reikėjo viduramžių mergelės, jos vaidmenį aš atlikau“, – su šypsena prisiminė Danutė. Ketverių metukų tuoj sulauksianti dukrelė Elzė taip pat nuo kūdikystės su tėvais dalyvauja istorinių rekonstrukcijų klubo renginiuose.

Be keramikos gaminių kūrimo, Danutė savo studijoje veda ir keramikos pradmenų pamokas visiems norintiems jos pramokti arba tiesiog savo rankomis pasigaminti originalų dirbinį. Moteris prisipažino, kad labai mėgsta savo darbą, todėl dalytis jo paslaptimis ir subtilybėmis su visais norinčiais jai tiesiog malonu. „Dažnai sulaukdavau prašymų pamokyti, pravesti keramikos pamoką arba surengti originalų mergvakarį lipdant iš molio. Todėl mielai ėmiausi tokių pamokų rengimo. Yra tokių, kurie jas lanko jau keletą metų, kiti ateina tiesiog nusilipdyti norimo daikto, išdegti jį, padengti glazūra ir turėti atsiminimui savo paties rankdarbį. Visiems mielai padedu, nes manau, kad keramikos kūrimas yra labai smagus ir prasmingas užsiėmimas“, – patikino pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"