TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Išmaišęs pasaulį pasirinko gimtinę

2014 11 22 6:00
Valentinas Lukoševičius džiaugiasi grįžęs į Lietuvą ir iš naujo čia įleidęs šaknis. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Valentinas Lukoševičius aštuonerius metus gyveno Dubline, Airijoje, apkeliavo kone visą pasaulį, o grįžęs į Lietuvą prieš porą metų su pussesere sostinės Užupyje atidarė mėsos parduotuvėlę, kurioje - tik lietuvių ūkininkų produkcija.

2001 metais Valentinas išvyko į Dubliną. Pagyveno ten aštuonerius metus, tuomet leidosi į kelionę - per dešimt mėnesių pamatė beveik visą pasaulį, nekliudė tik Afrikos. Grįžęs į Dubliną dar padirbėjo, pasimokė ir vėl išvažiavo - šį kartą į Singapūrą, o iš ten - tiesiai atgalios į Lietuvą. "Visada labai norėjau pakeliauti ir pagyventi kitoje vietoje - ne Lietuvoje. 2001 metais pasitaikė galimybė legaliai išvažiuoti padirbėti į Dubliną, neabejodamas ja pasinaudojau. Išvažiavau turėdamas darbo sutartį, o ne todėl, kad labai norėjau pamatyti Airiją, išgerti "Guinness" alaus ar paganyti avis. Tada dar nebuvome įstoję į Europos Sąjungą, legaliai išvykti dirbti buvo sudėtinga. Nors Lietuvoje studijavau finansus Vilniaus ekonomikos mokykloje ir dirbau viename žurnale bei kabelinėje televizijoje Kaune, Dubline įsidarbinau "McDonald's" užkandinėje. Tačiau manęs tai neatbaidė, labai norėjau pamatyti, kaip žmonės gyvena svetur", - prisiminė Valentinas.

Po Aziją Valentinas keliavo tik su kuprine. /Asmeninio archyvo nuotraukos

Metė darbą ir pirmyn

Kaip sako V. Lukoševičius, dirbti ir gyventi Dubline jam patiko. "McDonald's" užkandinėje užtruko tik beveik metus, vėliau įsitaisė viename nedideliame restorane, o kai pabodo dirbti naktimis, susirado patogią tarnybą banke.

Vos atvykus į Airiją, kilo problemų dėl kalbos barjero. Kone visi atvykėliai lietuviai mano, jog anglų kalbą jie moka pakankamai, kad galėtų nesunkiai susikalbėti su vietiniais. Tačiau čia apsigyvenus tenka ilgai pratintis prie specifinio akcento, kurio mokykloje neišmoksi. "Jau pirmą savaitę darbdaviai nutarė, kad gana gerai kalbu angliškai, ir paskyrė mane dirbti prie kasos. Buvo daug nesklandumų, nes pasakyti galiu, o ką man atsako - nesuprantu", - šypsodamasis prisiminė lietuvis.

Valentinas prisipažino, kad mėgsta gyvenimą planuoti, todėl dirbdamas vis atidėdavo tam tikrą sumą pinigų - taupė kelionei. Kai sukaupė tiek, kad galėtų leistis pasidairyti po pasaulį, metė darbą, susikrovė kuprinę ir išvyko į Indiją. "Vėliau važiavau "žemyn" - per Aziją į Australiją ir Naująją Zelandiją, iš jos - į Kanadą. Iš Kanados - vėl "žemyn": per Šiaurės ir Centrinę Ameriką į Pietų Ameriką. Per dešimt mėnesių apkeliavau kone visus žemynus, išskyrus Afriką, tad reikės kada nors nuvykti ir ten", - aiškino vyras.

Per dešimt mėnesių kelionėse lietuvis pasisėmė neišdildomų įspūdžių.

Beveik visą laiką Valentinas keliavo vienas. Kai kuriose vietose apsistodavo ilgesniam laikui - kelioms savaitėms, kitas lankydavo trumpai. Jo žodžiais tariant, keliavo ne tam, kad atrastų save, esą tai padaryti galima neišeinant iš namų. Tiesiog magėjo pačiam pamatyti vietoves, kurias rodo televizijos kelionių kanalai. Jo maršrute buvo ir daug turistų pamėgtų vietų, tačiau pašnekovas džiaugiasi, kad savaitę pagyveno Niujorke, aplankė Didįjį barjerinį rifą Australijoje, Naujosios Zelandijos kalnus, Brazilijos paplūdimius, keliavo Amazonės upe laivu, išvydo džiungles. "Pamačiau Maču Pikču, Niagaros krioklį ir daugybę kitų vietų. Aš tai padariau!" - džiūgavo Valentinas.

Net ir pavojingiausiose pasaulio vietose jis nejuto pavojaus, nebuvo nei užpultas, nei apgautas. Valentinas įsitikinęs, kad savo saugumu reikia rūpintis pačiam, nelįsti į pavojus stačia galva. Juokėsi, kad su apgavystėmis susidūrė tik Azijoje, tačiau čia smulkaus vietinių "reketo" neišvengia nė vienas keliautojas. Šio žemyno prekeiviai nepraleis progos nulupti papildomą dolerį ar du iš baltaodžio turisto, kuris jiems atrodo pasiturintis. "Vietiniams tie keli doleriai gal visos savaitės uždarbis, todėl tikrai nesiraudavau plaukų, kai suprasdavau, jog mane truputį apgavo", - šyptelėjo Valentinas.

Mokančiam anglų kalbą vyrui susikalbėti keliaujant problemų nebuvo. Tik Lotynų Amerikos atokesniuose kaimeliuose vietiniai kitos kalbos nei ispanų nesuprasdavo. Pasak V. Lukoševičiaus, porą savaičių gyvendamas Bolivijoje, jis pasimokė ispanų kalbos pradmenų ir toliau per Lotynų Ameriką keliavo jau galėdamas bent pasiklausti kelio ar maisto kainos.

Filipinai - jėga.

Atgal į Airiją

Po kelionės po pasaulį Valentinas grįžo į Airiją ir įstojo mokytis verslo administravimo vietos universitete. Dar mokydamasis vienoje įmonėje atliko praktiką, o vėliau liko ten metus padirbėti. Mokydamasis ir dirbdamas Dubline su bičiuliais organizuodavo lietuvių muzikos grupių koncertus. Tačiau įleisti šaknų visam laikui nenorėjo. Taigi, su drauge nutarė vykti į Singapūrą. Metęs gerą darbą leidosi į nežinią, tik šį kartą dviese su širdies drauge. "Manau, kad mudu atvykome per vėlai. Kai Vakarų Europoje prasidėjo krizė, labai daug žmonių patraukė į Aziją. Singapūre ieškojome darbo, tačiau jo gauti buvo sunku. Išsinuomojome kambarį pas kinę močiutę ir keliavome po aplinkines vietoves. Mano draugė nebuvo lankiusis Malaizijoje, tad paviešėjome ir ten. Tada - Tailandas, paskui beveik mėnesį praleidome Filipinuose", - pasakojo Valentinas.

Sprendimą grįžti į Lietuvą padiktavo praktiniai reikalai - Valentino draugė gavo darbą Lietuvoje. Abu grįžo į tėvynę. Kaip juokavo V. Lukoševičius, kai nusibodo būti namų šeimininku, pradėjo svarstyti apie nuosavą verslą. Su pussesere Jūrate planavo atidaryti restoraną, tačiau suprato, jog abiem trūksta tokio verslo patirties.

Nacionalinis Filipinų maistas skanesnis, kai jį valgai žvelgdamas į gražų peizažą už lango.

Tik šviežia mėsa

Verslo idėja išsirutuliojo iš to, kad prieš dvejus metus nedidelių šviežios mėsos parduotuvėlių, prekiaujančių ne didžiųjų prekybos tinklų gaminiais, o Lietuvos ūkininkų produkcija, beveik nebuvo. Valentinas ir Jūrate ėmėsi šią spragą užpildyti. Ilgai ieškojo patalpų, parduotuvei įrengti prireikė beveik metų. Per tą laiką, kai veikia jų Užupyje įsteigta mėsos parduotuvė, smulkieji verslininkai jau užsitikrino savo klientūrą. "Mes ne konkurentai didiesiems prekybos centrams, mūsų produkcija kitokia. Iš mūsų perka tie, kas vertina šviežumą ir kokybę. Specializuojamės jautienos, ėrienos, triušienos ir paukštienos - kalakutų, ančių, vištų - tiekimu pirkėjams. Visi galvijai ir paukščiai auginti tik Lietuvoje, smulkiuose ūkiuose, kurie dideliems prekybos tinklams neįdomūs, nes netiekia mėsos didžiuliais kiekiais. Pabodęs ir madingas žodis "ekologiška", bet mūsų parduotuvėje perka ir mamos, auginančios mažylius, kurie pradeda valgyti mėsytę pirmą kartą. Esu garantuotas dėl kokybės ir kol kas nebankrutavau", - patenkintas Valentinas.

V. Lukoševičius su drauge ketina savo tolesnį gyvenimą kurti būtent Lietuvoje. Pora jau augina metukų ir septynių mėnesių sūnelį, minčių vykti gyventi svetur nebekyla. Valentinas tikino, kad per tuos dešimt metų, kai gyveno užsienyje, Lietuva labai pasikeitė. Jam čia patinka viskas - mandagūs ir kultūringi žmonės, palankios verslo sąlygos. "Lietuvoje tikrai geriau nei Airijoje. Sakau tai todėl, nes galiu palyginti", - teigė pašnekovas.

Skanumėlis tie mangai.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"