TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Įstrigęs tarp dangaus ir žemės

2014 02 08 6:00
Oranžinėje A.Vasiliausko kuprinėje - specialus "BASE Jumping" skirtas parašiutas, jis tuoj išsiskleis. Asmeninio albumo nuotraukos

Ugniagesys gelbėtojas, aukštalipys Arvydas Vasiliauskas yra vienas iš vos kelių "BASE Jumping" šuolininkų parašiutu šakos atstovų Lietuvoje. Jie dažnai vadinami ekstremalais, mat šokinėja nuo tiltų, pastatų ar kalnų užsienyje, tačiau Arvydas sako, kad saugumas visada yra pirmiausias dalykas, kuris rūpi šuolininkui.

"Dėl neišmanymo tarp žmonių vyrauja gana neigiama nuomonė apie "BASE Jumping" parašiutų sporto aistruolius, - kalbėjo Arvydas. - Visi žino, kas yra šuoliai parašiutu iš lėktuvo, tačiau "BASE Jumping" šaka mūsų krašte - dar egzotika." Vaikinas su bendraminčiais šokinėja nuo fiksuotų objektų, tai užšifruota ir pačiame sporto šakos pavadinime BASE: Buildings, Antennas, Spans, Earth - pastatai, atramos (tiltai), žemė (uolos). Šiai sporto šakai naudojami specialūs parašiutai sparčiai stabdo žmogaus kritimą, nes į jų kupolą greičiau patenka oro. Šuoliams iš lėktuvo skirti parašiutai čia netinka - jie tiesiog nespėtų išsiskleisti.

Laisvas kritimas be parašiuto trunka neilgai.

Pirmas šuolis - šešiolikos

Jaunas vyras prisiminė, kad pirmą kartą parašiutu iš lėktuvo iššoko Kyviškėse būdamas vos šešiolikos. Tai buvo paprasčiausias šuolis, nuo kurio pradeda visi. Iššokus parašiutas po kelių laisvo kritimo sekundžių išsiskleidžia automatiškai. "Labai norėjau šokti. Maniau, štai, kai instruktorius pasakys: "Šok", iš karto ir šoksiu. Tačiau prieš mane buvęs žmogus nešoko, pabūgo. Tada ir man ėmė suktis jausmų kaleidoskopas: "Kas dabar bus?" Bet žengiau į tą atsivėrusią bedugnę ir supratau - viskas, be šito jausmo negalėsiu gyventi", - prisiminė Arvydas. Ir pajuokavo, kad tuomet pajuto, kaip parašiuto stropai - kupolą laikančios virvės - jį pririšo visam gyvenimui. Kadangi buvo nepilnametis, pirmą šuolį galėjo atlikti leidus tėvams.

Šiandien Arvydas jau sunkiai gali prisiminti, kiek kartų leidosi parašiutu nuo pačių įvairiausių objektų. Jo šuoliai skaičiuojami ne dešimtimis, o šimtais. Lietuvoje "BASE Jumping" šuoliai teisėsaugos traktuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimas, todėl savo aistrą vaikinas tenkina užsienyje rengiamose varžybose. Per ketverius metus - tiek laiko užsiima šiuo ekstremaliu sportu - A.Vasiliauskas yra nušokęs nuo bene visų BASE objektų. "Europoje daug paprasčiau. Tarkime, JAV draudžiama šokinėti parašiutu nacionaliniuose parkuose, nors ten kaip tik ir yra tinkamų uolų. Tačiau vyksta festivaliai, per juos šokti, pavyzdžiui, nuo tiltų, sportininkams leidžiama. Festivalis taip ir vadinasi "Bridge day" - tiltų diena. Amerikoje yra vienas tiltas, nuo kurio galima šokinėti visus metus be jokių apribojimų. Viename Šveicarijos kanjone oficialiai leidžiama šokinėti nuo uolų. Ten sportininkai kviečiami užsiimti šiuo sportu teisėtai, be draudimų. Kiek sunkiau rasti pastatą, nuo kurio galima legaliai nušokti, bet yra ir jų", - tikino Arvydas.

Pašnekovo teigimu, Taline kiekvienais metais vyksta šventė, per kurią legaliai galima šokti nuo televizijos bokšto. Susirenka apie du šimtus šios sporto šakos atstovų iš viso pasaulio. Nors ir estų, ir lietuvių televizijos bokštai yra identiški, Lietuvoje kategoriškai draudžiami tokie šuoliai. "Estai iš šios šventės susikrauna tikrai nemažai pinigėlių, juk iš sportininkų imamas dalyvio mokestis, uždirbama ir kitais būdais. Tuo pat metu jie populiarina savo šalį ir sostinę pasaulyje. Gaila, Lietuvoje tai kol kas sunkiai įsivaizduojama", - apgailestavo šuolių parašiutu entuziastas.

Žiemą Arvydas beveik nešokinėja parašiutu - šalta.

Gelbėtojas ir aukštalipys

A.Vasiliauskas yra ne tik parašiutų, bet ir šuolių su virve aistruolis, vadovauja Lietuvos šuolių su virve asociacijai, dirba ugniagesiu gelbėtoju ir aukštalipiu. Šmaikštaudamas vaikinas aiškino, kad aukštalipys - tai tas dėdė, kuris užsikaria į įvairius daugiaaukščius pastatus, montuoja juose langus, kabina reklamas, pjauna itin aukštai esančias medžių šakas, kurių jokia technika nebepasiekia. "Darbe irgi dažniausiai kybau kažkur tarp dangaus ir žemės, kaip ir šokdamas parašiutu", - nusijuokė Arvydas. Paskui surimtėjęs patikino, kad niekada nerizikuoja, visada rūpinasi saugumu - ne tik dirbdamas, bet ir sportuodamas.

Jaunas vyras turi du specialius parašiutus savo pomėgiui tenkinti, nors visai užtektų ir vieno. Tiesiog pasitaikė palanki proga, tad nusipirko ir antrą. Juos gamina Jungtinių Valstijų, Prancūzijos specializuoti parašiutų gamintojai. Pasak Arvydo, vienas svarbiausių dalykų rengiantis tokiems šuoliams - kruopščiai ir taisyklingai sudėti parašiutą, kad jis neužstrigtų skleisdamasis.

"Jei kalbėtume apie liūdnąją šio sporto statistiką - nelaimingus atsitikimus, kai dėl šuolių specifikos išlikti gyvam dažniausiai neįmanoma, galėčiau pasakyti, jog beveik nebūna atvejų, kad įranga nuviltų. Visa parašiuto sistema sukonstruota labai paprastai, ten tiesiog nėra kam neišsiskleisti. Nelaimę paprastai lemia tik pats žmogus", - pabrėžė A.Vasiliauskas. Pagrindinė "BASE Jumping" nelaimingų atsitikimų priežastis - neįvertintos sportininko galimybės arba netinkamos oro sąlygos. "Tarkime, šokant virš kanjono skleisdamasis parašiutas žmogų dažnai apsuka atbulą, jis nebespėja atsigręžti ir trenkiasi į uolą. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių - netinkamo parašiuto supakavimo, kūno padėties šokant, vėjo ar šiaip nesėkmės. Būna ekstremalų, kurie parašiutą stengiasi išskleisti kuo žemiau, ir nebespėja. Bet kokiu atveju beveik visada dėl nelaimės yra kaltas žmogiškasis faktorius, o ne įranga", - aiškino Arvydas.

Klausiamas, ar gali vadinti save adrenalino fanatiku, A.Vasiliauskas prieštaravo, esą šokdamas parašiutu kaip tik pasisemia ramybės, o ne adrenalino. Jis tvirtino, kad nėra nei nutrūktgalvis, nei ekstremalas ar fanatikas, gyvenimą myli labiau nei daugelis "normalių" žmonių. Šiam sportui reikia didelės vidinės ramybės, gebėjimo susitelkti. "Po šuolio atrodo, jog dar labiau gyveni, net sunku nusakyti tą jausmą, - šypsodamasis kalbėjo vaikinas. - Todėl ir darai viską, kad nesusižeistum, kad galėtum tai vėl pakartoti. Nuvažiavus, tarkime, į Šveicariją, kur susirenka daug tokių kaip mes "BASE Jumping" aistruolių, smagu su jais pasišnekučiuoti, pabendrauti, nueiti į barą. Pats šuolis tarsi lieka antrame plane."

Šuoliui nuo uolos pasirengęs.

Išsipildžiusios svajonės

Arvydo šeima, kaip teigė jis, visada žinojo, kad šis vaikas nebus ramus, nes nuo pat mažų dienų buvo aktyvus ir smalsus, viską norėjo išbandyti. "BASE Jumping" šuolius pirmą kartą išvydo būdamas dvylikos metų ir susižavėjo. Jo žodžiais, daugelio žmonių svajonės neišsipildo - vaikystėje nori būti būti gaisrininkais ar parašiutininkais, bet vėliau šių svajonių atsisako. "O mano vaikystės svajonės išsipildė - kuo norėjau būti, tas ir esu. Nuosekliai to siekiau, nors daug kas iš pradžių juokėsi, esą tai nerealu. Tačiau visada tvirtinau, kad tai padarysiu, ir padariau", - užsiminė Arvydas.

Jokių bėdų dėl pomėgio vaikinui nekyla ir bendraujant su širdies drauge - jo mergina yra parašiutininkė. Tiesa, ne "BASE Jumping" šakos, bet puikiai supranta jį ir netrukdo užsiimti širdžiai miela veikla. Abiem patinka oro stichija. Netikėtai Arvydas prisipažino, kad turi vieną fobiją - bijo vandens, gylio. "Fiziškai turbūt galėčiau perplaukti ežerą, tačiau vandenyje, kai nežinau gylio, mane apima nerimas ir net baimė. Negalėčiau to padaryti, kaip ir nardyti, dėl psichologinių priežasčių. Vanduo - ne mano stichija", - patikino parašiutininkas.

A.Vasiliauskas (oranžinė parašiuto kuprinė) rengiasi šokti nuo užtvankos.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"