TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

J.Budraičiui patinka neskubėti

2012 10 20 6:00
Aktorius namie - tarsi knygų karalystėje. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Garsus aktorius, buvęs ilgametis Lietuvos kultūros atašė Rusijoje Juozas Budraitis dabar mėgaujasi ramybe namie tarp knygų. Tačiau per daug neužsisėdi - vaidina teatre, kine ir noriai fotografuoja.

Apsilankius erdviuose kino aktoriaus J.Budraičio namuose Vilniuje apima jausmas, tarsi atsidūrei viešojoje bibliotekoje ar knygyne. Į sienas juosiančias lentynas sutalpinta tūkstančiai knygų, jų nugarėlės sudaro įdomius grafinius piešinius. Leidiniai sukrauti ir ant plataus rašomojo stalo. Buvęs ilgametis Lietuvos kultūros atašė Rusijoje prisipažįsta, kad nors iš Maskvos grįžo prieš keletą metų, vis dar nebaigia į vietas dėlioti viso literatūrinio turto - tiek daug visko prisikaupę. Šioje aplinkoje ir kalbamės: apie ramaus ritmo gyvenimą Lietuvoje, smagius dalykus ir nemalonius akibrokštus gimtinėje, į kuriuos negali nereaguoti, ilgus metus, praleistus Rusijos kultūros sūkuryje, fotografinius vaizdus ir aktorinius įvaizdžius.  

Aktoriai, vadinami lietuvių didžiavyriais, - Donatas Banionis, R.Adomaitis ir J.Budraitis. / Asmeninio albumo nuotrauka

"Žvaigždės" ir kultūros patriarchai

J.Budraičiui visada buvo svarbu, kas vyksta Lietuvoje, - rūpėjo ir tada, kai dirbo Maskvoje, ir kai grįžo gyventi į Vilnių. Tačiau jo požiūrio optimistišku nepavadinsi. "Mūsų valdžia kultūrai skiria tiek mažai dėmesio, kad jo beveik nematyti, - teigia aktorius. - Mano nuomone, valstybės pagrindas yra kultūra, mokslas ir švietimas. Jeigu jiems nesuteiksime prioriteto, toli nenuvažiuosime. Tai stulpai, ant kurių stovi visa kita. Juk matome, kas dedasi. Per televiziją rodomi šokiai ir kitokie "muilini" dalykai. Kas nors šiek tiek pastraksi -  jau ir "žvaigždė". Dabar aplink tiek "žvaigždžių", kad Lietuva galėtų gyventi be elektros."

J.Budraičio tai nestebina, bet jis nesupranta, kodėl pamirštami kultūrai nusipelnę žmonės, kuriuos galima vadinti patriarchais. "Kas žino, kur dabar aktorius Donatas Banionis? - retoriškai klausia pašnekovas. - Niekam neįdomu." Buvęs Lietuvos kultūros atašė Rusijoje teigia, kad kaimynų šalyje nusipelniusiems kultūros veikėjams skiriama daugiau dėmesio. "Jie nepamirštami, kviečiami į įvairius renginius, - tvirtina J.Budraitis. - O pas mus - jei esi vyresnio amžiaus, tavęs niekas neprisimena. Kitas dalykas, kai žmogus pasirenka - eiti ar neiti. Tačiau kai negauna kvietimo, jis yra tiesiog nurašomas."

J.Budraičio fotografijos veikia emocijas. / Juozo Budraičio nuotraukos

Skirtingas gyvenimo tempas

Gal J.Budraitis Lietuvoje jaučiasi vienišas? "Neturiu pretenzijų, kad manimi kas nors rūpintųsi, pats galiu tai daryti", - užtikrina aktorius. Jo įsitikinimu, viskas priklauso nuo paties žmogaus. "Kaip elgiesi, ką darai ir ko nori, taip ir su tavimi bus elgiamasi, - įsitikinęs J.Budraitis. - Jei pageidaučiau labai daug dėmesio, visur eičiau, dalyvaučiau, kalbėčiau, ir mane iškart pastebėtų. Tačiau to nenoriu, man užtenka savų reikalų."

Aktoriui patinka gyventi štai taip - neskubriai. "Ilgėjausi tokio gyvenimo, - tvirtina jis. - Daugelį metų laksčiau po visą pasaulį - iš vieno filmo į kitą, trečią... Buvau žmogus "ant ratų", galima sakyti - benamis. Arbatą stiklinėje spirale užvirindavau, gerdamas ją sugrauždavau duonos su sūriu. Taip gyvenau visą jaunystę. Todėl pasiilgau namų, sėslumo, miesčioniškumo, kai galima užsidaryti šiltame kambaryje ir sėdėti, gerti kavutę..."

Gyvenimo tėkmė Lietuvos sostinėje lėtesnė, palyginti su siautulinga Maskva. Gal trūksta įprasto šurmulio? "Žinoma, Vilniuje gyvenimas ramesnis, - patvirtina J.Budraitis. - Kartais būna laikotarpių, kai norisi to įtraukiančio sūkurio. Maskvoje būdavo velniškai įdomu parodose ir kituose renginiuose. Žmonių ten daug, jie originalūs, mąstantys globaliai."

Tačiau, anot pašnekovo, ir Vilniuje nenuobodu. Jis primena apie triukšmą, kilusį dėl italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklio  "Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją", neseniai rodyto per Tarptautinį Vilniaus teatro festivalį "Sirenos". Aktorius stebisi: "Nesuprantu, kaip demokratinės valstybės aukščiausias valdžios organas Seimas gali dvi dienas kalbėti apie spektaklio, kurio nematė, uždraudimą? Man plaukai nuo to šiaušėsi. Tai grynas bolševizmas. Tas pats, kaip kadaise, kai buvo svarstomi rašytojai Aleksandras Solženicynas, Michailas Bulgakovas... Sovietiniais laikais Lietuvos komunistai svarstė, ar leisti rodyti mūsų filmą "Niekas nenorėjo mirti". Tada jį išgelbėjo Maskva."

J.Budraitis sako, kad pats būtų išėjęs prie parlamento su plakatu, jei ši istorija nebūtų susijusi su sūnumi Martynu, šio festivalio direktoriumi ir Nacionalinio dramos teatro vadovu. Aktorius mano, jog Lietuvos kūrėjai turėjo viešai ir garsiai pasakyti, kad demokratiniame krašte negali būti tokių dalykų. "Apsijuokėme prieš pasaulį. Kuriamas šalies įvaizdis. Už tai mokamos milžiniškos sumos, o nepadaroma nieko. Laikykimės dešimt Dievo įsakymų, moralės kodekso, gyvenkime gražiai ir tvarkingai, mylėdami vieni kitus, aukodamiesi Tėvynei, tada ir sukursime Lietuvos įvaizdį", - tvirtina pašnekovas.            

Namisėdos vaidmuo

J.Budraitis - ne toks žmogus, kuris dėl ko nors skųstųsi. Tačiau jis žino, jog Lietuvoje yra nemažai nepasitenkinimo ir nusiminimo, burnojimo, keiksnojimo, kad viskas blogai. "Žmonėms sunku, nes maži atlyginimai, pinigai ištirpsta mokant už šildymą. Apie tai turėtų galvoti Vyriausybė. Mes išrenkame "rūpintojėlius", kurie turėtų spręsti tokius dalykus", - apie gyvenimą gimtinėje nuomonę dėsto pašnekovas.   

Vis dėlto J.Budraitis neslepia, kad kai ko ir jam trūksta. Teigia per mažai jaučiąs taikos su savimi. "Esu nepatenkintas, kad daug krapštausi smulkmenose, kai galima būtų daryti ką nors rimtesnio, - nuoširdžiai sako. - Aš dar pajėgus dirbti. Galėčiau važiuoti, tarkime, į kokį nors kaimą vadovauti bibliotekai ar kultūros centrui. Būtų nauda ir man, ir visuomenei. Gal su vietos bendruomene vieną kitą alkoholiką išblaivytume ar ką nors prijaukintume skaityti knygas. Gyvenime yra labai daug įdomių dalykų, juos tik reikia pastebėti ir paimti."      

J.Budraitis ir dabar, kai nebereikia kasdien eiti į tarnybą, netapo namisėda. Laiką šis kultūros žmogus leidžia ne tik namie tarp knygų - pasiėmęs fotoaparatą jis eina pasivaikščioti arba kur nors važiuoja, kartkartėmis repetuoja teatre ir vaidina spektakliuose, filmuojasi kine... Neseniai viename rusų filme vaidino Sankt Peterburgo mafijos tėvą, dabar ruošiasi kitam aktoriniam darbui.

Šiuo metu jis augina barzdą. Ne todėl, kad keistų stilių ir įvaizdį, o dėl vaidmens. J.Budraitis vėl filmuosis Rusijoje. "Vaidinsiu būtent tokį senį - apsikrovusį knygomis, su jomis bendraujantį ir neišeinantį iš namų, - su vos pastebima šypsena sako aktorius. - Man įdomu pažiūrėti į save iš šalies, nes pats gyvenu panašiai. Todėl galima paieškoti tam tikrų spalvų ir iš savęs pasišaipyti."    

J.Budraitis tvirtina, kad tiek aktorinio darbo jam pakanka, labiau įsikinkyti nenorėtų. Tad laikai "ant ratų" nebegrįš. Aktorius sako, kad dabar pasikeitusios filmų kūrimo tradicijos - kine išnyko romantika, liko tik fabrikas. Viskas daroma dideliu tempu. Nelieka laiko net geriau susipažinti su kolegomis, vaidinančiais tame pačiame filme. "O anksčiau filmo grupė gyvendavo kaip šeima, - pasakoja J.Budraitis. - Įdomiai bendraudavome, rasdavome bendraminčių, susidraugaudavome... Mat kino juosta būdavo sukama ilgai." Anuomet J.Budraitis susibičiuliavo su žinomais rusų aktoriais Aleksejumi Petrenka, Rodionu Nachapetovu, šviesaus atminimo Olegu Jankovskiu ir kitais. "Tuo metu labai aktyviai fotografuodavau", - prisimena pašnekovas.  

Daugiau kaip pusę amžiaus

Pastaraisiais metais fotografijai J.Budraitis taip pat skiria nemažai laiko, ši aistra niekada negęsta. Įamžina ne tik žmones, mėgsta fotografuoti peizažus, įdomius aplinkos fragmentus, faktūras. Patinka ir abstrakcijos, prie kurių papildomai dirba su nuotraukų redagavimo programa.    

Iš J.Budraičio fotografijų matyti, kad jų autorius nemažai keliauja po Lietuvą. "Pavažinėju, - sako aktorius. - Labai to norėjau visus 14 metų, kai gyvenau Rusijos sostinėje. Ar ilgėjausi Lietuvos? Taip. Ir dabar nenoriu keliauti niekur toliau, tik po gimtinę."  

Kurios Lietuvos vietos jam mieliausios? "Man buvo įdomu nuvažiuoti pažiūrėti garsaus Zervynų kaimo, kuriame buvo sukama kino juosta "Niekas nenorėjo mirti", vėliau - "Faktas", - pasakoja aktorius. - Deja, vaizdas liūdnas." J.Budraitį liūdina, kad tame kaime, kuris anuomet, 1965 metais, buvo pilnas žmonių, dabar nuolatinių gyventojų likę mažai. "Vadinasi, nėra jokių perspektyvų", - mano pašnekovas.

Fotografuoti J.Budraitis pradėjo daugiau kaip prieš pusę amžiaus. Kadaise, kai dar mokėsi mokykloje, gerai pasidarbavo su kastuvu rankoje, už gautą atlygį nusipirko fotoaparatą "Liubitel". Vėliau įsigijo "Zenit" ir džiaugėsi juo daug metų, kol nugvelbė į patalpas įsilaužę kažkokie ilgapirščiai. Dar turėjo fotoaparatą "Leika". Seniau pats ryškindavo juostą ir darydavo nuotraukas. Dabar fotografuoja ir kadrus apdoroja, naudodamasis modernia technika. "Skaitmenine kamera pyškini, į kompiuterį įmeti, tada peržiūri. Tų nuotraukų galybė - dešimtys tūkstančių, o patinkančių randi vieną ar dvi, - pasakodamas šypsosi J.Budraitis. - Anksčiau tiek ir net daugiau rasdavau vienoje 35 kadrų juostoje."       

Ar jam svarbi aplinkinių nuomonė apie fotografijas? J.Budraitis sako, kad domisi, kaip žmonės reaguoja jas žiūrėdami. "Pastebėjau, kad vieniems patinka mano realistinės nuotraukos, ryškesnės ir geresnės kokybės. Tai peizažai, portretai. Kitiems įdomesnės mano fantazijos, tai yra abstraktesnės nuotraukos, kurias darau naudodamas sudėtingą technologiją", - teigia pašnekovas. Klausiamas, kas pačiam patinka, J.Budraitis tvirtina, kad ieško savęs fotografijoje. "Kai gyvenau aktyvų kino gyvenimą, nekildavo klausimo, ką fotografuoti. Man tiesiog patiko kišenėje turėti "fotiką", fiksuoti bičiuliais tapusius kolegas. Apie meninę fotografiją minčių neturėjau. Norėjau surinkti archyvą nuotraukų, kurias galėčiau žiūrėti kada nors, kai pasensiu, - pasakoja jis. - Dabar turiu pasirinkti temą, galvoti, ką fotografuoju, ką noriu pavaizduoti, pasakyti. Žinoma, nieko keisto - "apsinešiau" fotografija, kadangi per gyvenimą esu labai daug kartų spaudęs fotoaparato mygtuką. Ir su profesionalais galiu rasti bendrą kalbą, esu aplankęs daug parodų, susitikęs su meistrais, peržiūrėjęs krūvą fotožurnalų. Šiuo metu ieškau, kas man fotografijoje šilčiausia ir mieliausia."  

Aktorius yra surengęs ne vieną parodą ir Lietuvoje, ir Rusijoje. Gruodžio mėnesį J.Budraitis planuoja Vilniuje vėl parodyti savo fotografijos darbus. Ekspozicijoje bus ne naujausi kadrai, bet nuotraukos iš tų laikų, kai jis daug filmavosi, todėl bus ypač įdomios žmonėms, kurie neabejingi kinui.

Žmonės prieina pabendrauti

J.Budraitį ne tik Rusijoje, kur jis dirbo beveik pusantro dešimtmečio, bet ir Lietuvoje žmonės gatvėje atpažįsta, sveikinasi su juo, pasikalba. "Lietuviai santūresni, gal jie kiek varžosi, bet pabendrauja - ne tik vyresnės kartos, bet ir jaunesni, - teigia aktorius ir nusišypso: - Vis dėlto dažniau prie manęs prieina atvažiavusieji iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos. Kartais ir mūsų žmonės paprašo autografo, pasako gerų žodžių."  

Deja, praėjusi vasara paženklinta vienu nemaloniu incidentu. Aktorius buvo partrenktas automobilio, sužeistas, o vairuotoja iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. "Visokių dalykų atsitinka. Tos moters nekaltinu. Tik truputį skaudu, kad ji manęs neatsiprašė. Tegul tai lieka jos sąžinei. Ačiū Dievui, kojos nenupjovė, - su humoru sako J.Budraitis. - Viskas gerai, pagijo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"