TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

J.Dapkūnaitės žemaitiškas būdas ima viršų

2011 02 12 0:00
Vaikystėje balerina svajojusi tapti J.Dapkūnaitė pasirinko aktorės profesiją - nugalėjo scenos trauka.
Petro Malūko nuotrauka

"Nėra šeimos galvos, esame du pusgalviai, savarankiškos asmenybės", - skambiai nusikvatojo Jolanta Dapkūnaitė, aktoriaus Arūno Sakalausko žmona.

Du aktoriai po vienu stogu - scenoje ir kasdienybėje - dvi kūrybingos asmenybės ir dviguba teatro dozė privačiame bei profesiniame gyvenime. Tai pranašumas ar trūkumas? "Tai normalu", - pabrėžė J.Dapkūnaitė. Su Nacionalinio dramos teatro aktore kalbėjomės apie aktorystę, elgetišką atlygį už darbą scenoje, žemaitišką charakterį ir moteriškas silpnybes.

Gyvenimas - ne scena

Ar gyventi su šmaikštuoliu Arūnu - tai nesibaigiančios linksmybės ir nuolatiniai juokeliai? "Gyvenimas ir scena yra du skirtingi dalykai. Bet jis linksmas žmogus ne vien scenoje. Todėl pasijuokti tikrai tenka. Tik gal ne taip dažnai, kaip gali atrodyti pašaliečiui", - santūriai šyptelėjo Jolanta. Ar dėl mylimo vyro tenka pravirkti? "Ne, tikrai ne, - patikino J.Dapkūnaitė. - Verksmingas laikas jau seniai praėjo, iš to išaugome."

Prieš kurį laiką Jolanta viešai pareiškė nė vienai merginai nepatarianti tekėti už aktoriaus. Paprašyta paaiškinti, kodėl ištarė tokį negailestingą nuosprendį, ji juokėsi, kad, matyt, buvo klaidingai suprasta. "Turėjau omenyje tai, jog aktorius reikalauja daug dėmesio sau, todėl merginai to dėmesio beveik nebelieka. Juk aktorius dirba ne tik scenoje, nuolat mąsto apie kuriamą vaidmenį, todėl profesija įtraukia jį visą. Tai gali labai "užknisti", - nusikvatojo moteris.

Spektaklyje "Keltininkas", kuriame J.Dapkūnaitė vaidina su A.Sakalausku, aktorė savo herojės lūpomis rėžia jam tokius žodžius: "Kiekvienas žmogus, pragyvenęs su kitu daugiau nei 15 metų, turi teisę norėti jį užmušti. Tik vieni šia teise pasinaudoja, kiti - ne." Ar šiandien moteris mestų tokius žodžius į veidą savo gyvenimo draugui? "Ne, dabar jau nesakyčiau. Dabar nebe", - po ilgokos pauzės ištarė J.Dapkūnaitė.

Sodyboje - H.Šablevičiaus dvasia

Su Arūnu ir keliais draugais aktorė nuomojasi anapilin išėjusio dokumentalisto Henriko Šablevičiaus sodybą. Jau kelerius metus bendromis jėgomis ją prižiūri, aptvarko. "Ta vieta turi neįtikimai gerą, menišką aurą. Matyt, H.Šablevičius ten praleido daug smagaus laiko, ir tai įsigėrė į sodybos sienas. Be to, netoliese teka Merkys.

Ten labai gera būti", - pasakojo Jolanta. Nors sodyba yra Dzūkijoje, apylinkėse ji teigia mažai randanti grybų. "Tos vietos negrybingos, bet vasaros pradžioje netoliese raudonuoja begalė žemuogių - tada jautiesi kaip kokioje Ingmaro Bergmano "Žemuogių pievelėje", - teigė J.Dapkūnaitė.

Vienas malonumų, leidžiant laiką sodyboje ant kalniuko, - pirtis ir maudynės šaltame Merkio vandenyje. "Tik čia supratau, kas yra upė. Jei dabar reikėtų ieškotis kitos sodybos, dairyčiausi ne prie ežero, o tik prie upės. Tai - gyvybė, judėjimas, energija, šaltis, gaiva, vėsa", - entuziastingai kalbėjo moteris. Su draugais sodyboje jie yra surengę kino peržiūros seansų, tai-či treniruočių, persirengėlių vakarėlių. "Ko tik ten nebuvo, - juokėsi aktorė. - H.Šablevičiaus dvasia, matyt, apsėda ir mus. Kartais su draugėmis nuvažiuojame į netoliese esančią Varėną, prisiperkame turguje suknelių ir rengiame madų šou. Arba iš seno mano dainų sąsiuvinio dainuojame visas iš eilės dainas. Daug ko prisigalvojame..."

Kulinarija ir kelionės

Jolanta prasitarė, kad mėgsta vaišinti bičiulius. "Gal dabar ta aistra šiek tiek aprimusi, bet anksčiau labai patikdavo kviestis draugus, gaminti kokius įmantresnius patiekalus ir vaišinti juos. Turiu daug kulinarinių knygų, be to, bičiuliai - taip pat puikūs kulinarai, todėl būdavo smagu drauge susirinkti, ką nors pasigaminti, valgyti ir aptarinėti. Dabar tai darau daug rečiau. Matyt, per dažnai ką nors veikiant tai praranda žavesį, tada imi ieškoti kitų bendrystės būdų", - svarstė aktorė.

Nors sakoma, kad žmogus daugiausia pamato tada, kai žiūri sau po kojomis, J.Dapkūnaitė prisipažino mėgstanti keliauti. Iš visų aplankytų vietų ji labiausiai žavisi Niujorku. "Tai gyvas miestas. Man jis patinka. Gal šią vasarą pavyks ten nuskristi", - vylėsi Jolanta. Moteriškos silpnybės aktorei taip pat nesvetimos. J.Dapkūnaitė šypsojosi prisiminusi, kaip per gastroles užsienyje pamatė parduotuvės vitrinoje batus, kurie jai labai patiko, ir nusipirko, nors šie buvo siaubingai brangūs.

Kiekvienas vaidmuo išskirtinis

Žavi, trapi, švelnių veido bruožų moteris lengvai persikūnija ir į išdidžią karalienę Elžbietą, ir į stilingos amerikietiškos komedijos heroję. Svajonių vaidmuo Jolantai yra kiekvienas, kurį pavyksta gerai suvaidinti.

"Jeigu spektaklis - galingas, geros dramaturgijos, pastatytas talentingo režisieriaus, aktoriui didžiausias džiaugsmas jame gauti nors ir bežodį mažą vaidmenėlį. Nežinau, gal man trūksta aktoriui reikalingo ekshibicionizmo, bet mane tenkina ir mažas vaidmuo puikiame pastatyme. Pavyzdžiui, spektaklyje "Meistras ir Margarita" tiesiog vaikštau kolektyvinėse mizanscenose, o jausmas - nepakartojamas, - tikino Jolanta ir tuoj pat pasitaisė: - Kita vertus, didžiausias džiaugsmas spektaklyje "Marija Stiuart" įkūnyti karalienę Elžbietą. Vaidmuo didžiulis, tekstai eiliuoti, ir turi juos pasakyti, nesvarbu, ar tau kulniukas sminga į scenos grindų plyšį, esi įstrigusi, ar pamiršai žodį ir reikia akimirksniu sugalvoti jam pakaitalą, kad išliktų teksto rimas ir ritmas. Jeigu profesija teikia džiaugsmą, kiekvienas vaidmuo būna išskirtinis ir brangus."

Kaip išlikti oriam

J.Dapkūnaitė kuria vaidmenis ne tik valstybiniame teatre, jai tenka vaidinti ir komercinėje scenoje. "Jeigu mūsų kultūros veikėjai realiau suvoktų situaciją, kurioje dabar atsidūrę aktoriai, dirbantys valstybiniame teatre ir gaunantys šlavėjo atlyginimui prilygstantį atlygį, matyt, nebūtų kalbų apie tai, kokiame teatre ar televizijoje vaidinti. Šiandien iš jų atimta galimybė išlaikyti elementarų orumą, nes elgetai labai sunku likti oriam. Jeigu būtų įmanoma išgyventi iš aktoriaus atlyginimo, gal niekur neičiau ir komerciniame teatre nevaidinčiau. Tačiau kiek galima valgyti tik kruopas?" - apie nuvertintą menininko triūsą kalbėjo Jolanta.

Ji sakė, kad darbas komerciniame teatre su scenos korifėjais - Kostu Smoriginu, Vytautu Šapranausku, A.Sakalausku - suteikia ne tik galimybę šiek tiek atpalaiduoti suveržtą finansinį diržą, bet ir pasisemti patirties iš profesijos aukštumas pasiekusių kolegų. "Tai puikūs aktoriai, man iš jų mokytis ir mokytis. Dirbdama su jais pamirštu žodžius "komercinis teatras", nes turiu galimybę išmokti daugybę profesinių dalykų, žanro paslapčių. Juk drąsiai galima sakyti, kad pats V.Šapranauskas jau yra žanras. Šį bei tą iš jo "nuvogti" - neįkainojama proga", - neslėpė J.Dapkūnaitė.

Tiesmuka žemaitė

Iš Žemaitijos kilusi aktorė prisipažino dažnai jaučianti, kad žemaitiškas charakteris jai trukdo dirbti. "Žemaičiai pernelyg tiesūs, o aktoriui reikia daug diplomatijos. Kartais tenka nusivilti savimi, kad nesugebu nutylėti ten, kur galbūt reikėtų", - šyptelėjo J.Dapkūnaitė. Didžiausią dvasinį konfliktą ji tvirtino jaučianti

būtent dėl nuvertinto aktorių darbo. "Suprantu, kad kuriantis žmogus turi visa siela atsidėti kūrybai. Jeigu noriu kovoti už galimybę sau ir kolegoms gyventi oriai, neskaičiuojat centų, turbūt reikėtų eiti į profsąjungos veikėjas. Bet juk neinu. Tačiau dažnai nesusilaikau ko nors nepasakiusi. Tiesmukas žemaitiškas charakteris ima viršų", - pasakojo aktorė. Ir pridūrė, kad jai labiausiai imponuoja žmonės, kurie nemeluoja. "Bet tiesą sakyti sunku ir nepatogu. Taigi įvairios emocijos dažnai sprogdina iš vidaus, neleidžia ramiai gyventi", - tikino moteris.

Norėjo plėšyti bilietėlius

Jolanta prisipažino, kad vaikystėje norėjo būti balerina. "Kita svajonė - tapti kontroliere. Pamenu, autobuse buvo speciali sėdynė bilietų kontrolierei, toje vietoje sėdėdavo moteris su odiniu krepšiu ir bilietų rulonėliais, kuriuos atplėšdavo keleiviams. Labai norėjau ir aš taip plėšyti bilietėlius", - šyptelėjo ji. Vis dėlto nugalėjo scenos trauka - nors netapo balerina, J.Dapkūnaitė kuria įsimintinus vaidmenis.

Bendrapavardės žmonos

* J.Dapkūnaitės gyvenimo draugas aktorius A.Sakalauskas po sudėtingo savo gyvenimo laikotarpio ir ilgokos eterio pertraukos grįžo į televiziją vesti laidos.

* Apie asmeninį gyvenimą šykščiai kalbanti J.Dapkūnaitė su A.Sakalausku kartu gyvena beveik 15 metų.

* Jolanta - antroji Dapkūnaitė A.Sakalausko gyvenime. Aktorius buvo vedęs vieną garsiausių Lietuvos aktorių - tarptautinę karjerą padariusią Ingeborgą Dapkūnaitę. Ji, išsiskyrusi su lietuviu, ištekėjo už britų režisieriaus Simono Stokeso, bet po beveik 10 metų subyrėjo ir ši santuoka.

* Paprašytas pakomentuoti, kaip atsitiko, kad dabartinės gyvenimo draugės pavardė taip pat Dapkūnaitė, aktorius tik nusišypsojo. "Į šį faktą nekreipiu dėmesio. Tikrai to nedariau specialiai, kad nereikėtų keisti paso", - juokavo A.Sakalauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"