TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

J. Fanailova: Rusijai reikia sukrėtimo

2015 11 30 6:00
Žurnalistė ir poetė Jelena Fanailova dirba "Radio Svoboda".  svoboda.org nuotrauka

„Tik didelis sukrėtimas prablaivytų daugumą Rusijos žmonių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė žinoma „Radio Svoboda“ žurnalistė Jelena Fanailova. Viešnia iš Rusijos teigė, kad bausmė veikiausiai ateis iš išorės. Ji gali būti bet kokia – ekonominė, politinė ir net karinė.

J. Fanailova apie savo darbą ir apie dabartinę situaciją Rusijoje „Lietuvos žinioms“ pasakojo po Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje renginio, kuriame ji dalyvavo.

Klausiama, kiek dėmesio „Radio Svoboda“ pastaruoju metu skiria mūsų kraštams, J. Fanailova, sakė, kad dabar specialaus Baltijos šalims skirto projekto nėra. Tačiau apie mūsų regioną retkarčiais kalbama. Ji atskleidė, kad žiemą ketinama skelbti medžiagas, primenančias apie 1991 metų sausio įvykius, nuo kurių praėjo 25 metai. J. Fanailova prisiminė, kad praėjusį pavasarį pati darė interviu su pagyvenusiu lietuviu, dirbančiu viename Genocido aukų muziejaus skyriuje. Sovietmečiu jis buvo represuotas. „Regis, tai buvo įprastas interviu, per kurį žmogus pasakoja apie savo gyvenimą. Tačiau publikacija buvo labai populiari ir tarp Rusijos, ir tarp Lietuvos skaitytojų. Mūsų naujienų portalo skaitytojai – įvairių tautybių, bet visi skaito rusiškai. Ir juos domina ne iš Kremliaus perduodama informacija, o tikros žinios“, – kalbėjo ji.

Tik tikros žinios

Kaip teigė J. Fanailova, vis dėlto pastaraisiais metais pagrindinės žurnalistinės jėgos buvo mestos informuoti apie įvykius Ukrainoje. Žurnalistė pasakojo: „Reikėjo labai daug padaryti, kad mūsų skaitytojams ir klausytojams parodytume tikrovišką Ukrainą. Dirbame taip: važiuoji į vietą ir ten dirbi reporteriu. Bendrauji su žmonėmis, įrašinėji interviu, klausinėji, ką jie mano ir jaučia, kaip viskas yra iš tiesų. Tai vienintelis būdas parodyti tikrą situaciją.“

Klausiama, kokių dar gali būti būdų atremti rėksmingą Rusijos propagandą, J. Fanailova vardijo: geri analitiniai straipsniai, interviu su ekspertais – politologais ir istorikais, tiek regiono, apie kurį rašoma, tiek ir Rusijos. Ji teigė, kad Rusijoje yra nemažai profesionalų, kurie nėra Kremliaus propagandos pusėje.

Veikiami propagandos

Kodėl Rusijos, taip pat kitų posovietinių erdvių, tarkime, Rytų Ukrainos žmonės ir net dalis Baltijos šalių gyventojų yra paveikūs Kremliaus propagandai? „Gali būti keletas paaiškinimų. Pagrindinis, kurį pateikia sociologai ir antropologai, yra toks: sovietiniai žmonės patyrė frustraciją dėl Sovietų Sąjungos iširimo. Tai atsitiko neiškart. Iš pradžių tuo buvo džiaugiamasi, kiekvienas užsiėmė tuo, ką sugebėjo, stengėsi save realizuoti, – kalbėjo J. Fanailova. – Tačiau amžių sandūroje, kai buvo palyginti „niūrūs naftos metai“, jie greitai pamiršo demokratijos, spaudos laisvės siekius, trauką Vakarams. Pirmoje vietoje atsidūrė apmaudas, skriaudos jausmas. Prisiminė, kad kadaise gyveno, jų supratimu, galingoje valstybėje, ir kokia svarbi anksčiau buvo rusų tauta.“ Propaganda tai sėkmingai išnaudoja.

Žurnalistė teigė, kad kai Baltijos šalys atkūrė nepriklausomybę, čia gyvenantys rusai tapo mažuma, jų teisėms buvo skiriama nepakankamai dėmesio. Jiems teko mokytis krašto kalbos, nors anksčiau užtekdavo rusų, teko iš naujo bandyti integruotis. „Manau, kad Baltijos šalyse buvo svarbios būtent šios nuoskaudos, – sakė J. Fanailova. – Nors po truputį situacija keitėsi ir dabar ji jau yra geresnė.“ Tačiau dėl išvardytų priežasčių Kremliaus propaganda juos tebeveikia.

Prognozuoja atoveiksmį

„Turbūt nebūsiu optimistė, manau, kad neįmanoma atremti tokios Rusijos propagandos, kokia dabar formuojama, – kalbėjo J. Fanailova. – Pasakysiu baisų dalyką: Rusijai reikia nacionalinio sukrėtimo. Rusų niekas neišgelbės – taip stipriai juos yra apėmusi beprotybė. Valstybė orientuojasi į nacionalinį šovinizmą, šalies propaganda – nacionalistinė. Rusijos valdžia leido, kad šovinizmas žydėtų. Nors ji turėtų administraciniais būdais pažaboti tokias nuotaikas.“

Kaip sakė žurnalistė, prisimenant XX amžių, tokiais dalykais negalima juokauti. Anksčiau ar vėliau tai atsilieps. J. Fanailovos nuomone, įvyks koks nors nacionalinis sukrėtimas ir tie 90 proc. žmonių, palaikančių Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, patirs frustraciją. Pasak J. Fanailovos, tikėtina, kad bausmė ateis iš išorės. Ji gali būti bet kokia – ekonominė, politinė, karinė. „Sukrėtimas turėtų būti, – mano ji. – Tik jis prablaivytų daugumą Rusijos žmonių.“

Sankcijos neveikia

Beje, J. Fanailova sakė netikinti, kad V. Putiną palaiko 90 proc. šalies gyventojų, esą tokie skaičiai būna tik Azijos diktatūrose. Ji atskleidė, kad Rusijos gyventojų neveikia sankcijos, kurias taiko Vakarų pasaulis dėl agresijos Ukrainoje. Jiems teko išgyventi sovietmečio vargus, po Sovietų Sąjungos subyrėjimo – paskutinio XX amžiaus dešimtmečio badą. „Todėl juokingai skamba, kad prekyboje bus tik trijų rūšių sūrio, – teigė viešnia iš Rusijos. – Produktų ribojimo sankcijomis tų žmonių neišgąsdinsi. Turėtų būti kas nors daug rimtesnio.“

Didybės iliuzija

„Rusijos didybė neturi jokio pagrindo, tik dolerius už naftą, kaip sakė vienas kolega. Tai tik iliuzija“, – tvirtino J. Fanailova.

Žurnalistė teigė, kad Rytų Ukrainos žmonės, kurie norėjo, kad regionas taptų Rusijos dalimi, tikėjo ta iliuzija. Tarkime, manė, jog pensijos bus gerokai didesnės. O kai išgirsdavo apie tikras kuklias, netikėdavo. „Būdama Ukrainos Charkovo mieste, pasakiau, kokią pensiją gauna Rusijos Voronežo rajone gyvenantis mano tėvas. Būdamas nusipelnęs gydytojas, jis gauna juokingai mažai. Bet žmonės netikėjo, sakė, esą meluoju. Mat per televizorių pasakojama kas kita“, – prisiminė J. Fanailova.

Paprastas atsakymas

„Radio Svoboda“ korespondentė pasidalijo nuomone, ką daryti, kad Baltijos šalių žmones, ypač rusakalbius, mažiau veiktų Kremliaus propaganda. „Jie yra integruoti į Europą, – sakė J. Fanailova. – Į klausimą, ką priešpastatyti „rusiškam pasauliui“, yra paprastas atsakymas – europietišką pasaulį ir vertybes. Europos Sąjunga (ES), mano nuomone, yra unikalus projektas. Kitas dalykas: jūs, europiečiai, linkę pernelyg save kritikuoti. O rusai tai laiko silpnybe. Stipriais jie laiko tuos, kurie save giria.“

Žurnalistė patarė daugiau pasakoti, kodėl ES gera gyventi, kokios atviros erdvės, todėl daugiau galimybių, plačiau skleisti apie Europos vertybes, apie galėjimą priimti savarankiškus sprendimus, kartu labiau pabrėžti solidarumą.

Kremlius vis daugiau kontroliuoja

Paplitusi nuomonė, kad Rusijoje yra rimtų problemų su žodžio laisve. Prie V. Putino režimo ji juntamai ribojama. Tačiau oponentai teigia: juk yra nepriklausomos žiniasklaidos, vadinasi, yra žodžio laisvė. Kaip situaciją apibūdintų viešnia iš Rusijos? „Tai ne šiandienos klausimas. Tai klausimas apie Kremliaus politiką ir požiūrį į žiniasklaidą per daugelį metų nuo XXI amžiaus pradžios. Jis nuosekliai uždarinėjo demokratines visuomenės informavimo priemones, turinčias didelę auditoriją, – kalbėjo J. Fanailova. – Rusijoje pagrindinė priemonė – televizija. Užtenka ją padaryti visiškai pavaldžią, tada į nepriklausomos laisvos žiniasklaidos auditoriją galima žiūrėti pro pirštus, nes tai – tik maža dalis, tie 10–15 proc. su Kremliaus politika nesutinkančių žmonių. Neva tegul būna, juk neliksi visai be opozicijos.“

Žurnalistės teigimu, viskas buvo tiksliai paskaičiuota, svarbiausia buvo gauti televizijos kontrolę. O dabar galima lyg niekur nieko teigti: „Taip, Rusijoje yra ir nepriklausomos žiniasklaidos, mes gi jos neuždarome visiškai.“

J. Fanailovos teigimu, dar pavojingiau nepriklausomas visuomenines organizacijas skelbti „užsienio agentais“. Tai naujausia Kremliaus iniciatyva, kai tokia sąvoka taikoma iš užsienio rėmimą gaunantiems visuomenininkams, nors ne visada toks finansavimas net įrodomas. Tokiu būdu griaunamas sunkiai kurtas nevyriausybinių, nekomercinių organizacijų sektorius. O jis reikalingas dėl visuomenės vystymosi ir pažangos. Tačiau dabar Rusijoje nebelieka kam ginti žmogaus teisių, kai persekioja pareigūnai, dėl darbo žiniasklaidoje ir taip toliau.

Trumpai

J. Fanailova – žurnalistė ir poetė. Baigė Voronežo medicinos institutą ir Voronežo universiteto filologo specialybę. Šešerius metus dirbo gydytoja. Nuo dešimto dešimtmečio gyvena Maskvoje. Nuo 1995 metų dirba „Radio Svoboda“ korepondente. Leidžia poezijos knygas. Už poeziją yra pelniusi ne vieną apdovanojimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"