TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

J.Ivanauskaitės gyvenimo troškulys

2011 10 29 16:00

"Gyvenkime taip, kad nebūtume kamuoliai, paspirti gimimo akimirką ir visą likusį gyvenimą riedantys į mirties vartus", - kadaise linkėjo rašytoja ir dailininkė Jurga Ivanauskaitė.

Rimties ir susikaupimo dienomis prisimename ne tik pačius artimiausius išėjusius žmones, bet ir iškilias asmenybes. J.Ivanauskaitės gyvenimo žvaigždė užgeso 2007 metų vasario 17 dieną, tuo metu jai buvo 45-eri. Tačiau menininkės kūrybos šviesa neblėsta. Leidžiamos ir skaitomos J.Ivanauskaitės knygos. Galima pamatyti ir kitokios meninės veiklos spindulių - nemažai jų skleisis kitą mėnesį prisimenant, kad J.Ivanauskaitė šiame pasaulyje atsirado prieš 50 metų lapkričio 14 dieną.

J.Ivanauskaitės ir leidyklos "Tyto alba" direktorės Lolitos Varanavičienės gyvenimo keliai ilgą laiką vingiavo šalia, dažnai susipindavo. Rašytojos kūrinių, kuriuos išleido ši leidykla, buvo, yra ir bus knygynų lentynose. Kokią J.Ivanauskaitę prisimena L.Varanavičienė, kokie esminiai dalykai neišblėsta, kokios detalės labiausiai įstrigo atmintin? "Man nesuvokiama, kad kalbame apie Jurgos penkiasdešimtmetį, - pasakoti pradėjo L.Varanavičienė. - Ji visada man asocijuojasi su jaunyste ir nesibaigiančiais ieškojimais. Ji visada keliais žingsniais lenkė kitus žmones, jautė ir žinojo šiek tiek daugiau negu aplinkiniai."  

Taifūno akyje

Judvi susipažino labai seniai, maždaug prieš ketvirtį amžiaus, kai L.Varanavičienė dirbo spaudoje ir rašė apie pirmąją J.Ivanauskaitės knygą - novelių rinkinį "Pakalnučių metai". Po kurio laiko moterys pradėjo bendrauti kaip bičiulės. Kai įsikūrė leidykla "Tyto alba", rašytoja ten atėjo su savo kūryba. "Ir nuo 1993 metų leidome visas jos knygas, - sakė L.Varanavičienė. - Žinojome apie Jurgos keliones, ji parveždavo ne tik įspūdžių bei minčių apie būsimus kūrinius, bet ir suvenyrų, kurie ir dabar yra leidykloje. Bendravome ir bendradarbiavome ilgą laiką - iki pat Jurgos mirties."   

Leidyklos darbuotojų ir autorių santykiai klostosi įvairiai. L.Varanavičienė teigė, kad nors jųdviejų su J.Ivanauskaite gyvenimiška patirtis buvo labai skirtinga, tai netrukdė bendrauti ir bičiuliautis. "Kalbėdavome apie literatūrą, gyvenimą, apie tai, kas vyko mūsų krašte", - teigė pašnekovė. Rašytoja buvo labai aktyvus žmogus, įsitraukdavęs į įvykių, kuriuos dabar galima vadinti istoriniais, sūkurį. Todėl suprantama, kad ji dalyvavo pirmame Sąjūdžio suvažiavime, vėliau jai rūpėjo, kas bus Lietuvos prezidentas, buvo svarbus tolimojo Tibeto laisvės troškimas. "Jurga buvo visuomeniškai angažuotas žmogus, - tvirtino L.Varanavičienė. - Jos lemtis, kaip pati teigė paskutiniame poezijos rinkinyje, - būti taifūno akyje. Ši metafora tinka visam Jurgos gyvenimui, ji visada pataikydavo į patį įvykio, jausmo, gyvenimo geismo epicentrą."   

Disciplina ir pareigos jausmas

Kūryba - sunkiai prognozuojamas dalykas, gali lietis plačia srove, bet gali ir užstrigti. Kaip rašytoja tai suderindavo su leidyklos planais ir grafikais? "Jurgai negalima buvo sudaryti socialistinio plano ir pasakyti - trys romanai per penkerius metus, - nusišypsojo L.Varanavičienė. - Rašytoja turėjo savo ritmą. Leidykloje net nebūdavo planuojama, kad, tarkime, kitais metais išeis jos romanas. Jurga ne tik kūrė pagal savitą rimtą, bet buvo ir nepaprastos drausmės bei ypatingos kultūros autorė." Leidyklos vadovė teigė, kad ne visi kūrėjai ištesi duotą žodį, ne visada sako tiesą, kiek yra parašę. O ir rankraščių būna įvairių - geriau ar prasčiau parengtų spaudai. Tačiau J.Ivanauskaitė buvo labai atsakingas žmogus. Jos kūriniai leidyklą pasiekdavo visiškai sutvarkyti. Rašytojai buvo svarbus kiekvienas parašytas žodis, padėtas ženklas. "Jurgos kūrybinė idėja būdavo aiški, mintys nuoseklios. Jai, kaip niekam kitam, galiojo principas - rašiau ir pasirašiau", - tvirtino leidėja. Kadaise per vieną kūrybos vakarą L.Varanavičienė rašytojos paklausė, iš kur tokia vidinė disciplina ir stiprus pareigos jausmas. Dabar pati leidėja teigė galinti atsakyti. "Tai šeimos, pirmiausia - mamos įtaka, - mano L.Varanavičienė. - Teko daug bendradarbiauti su Ingrida Korsakaite, po Jurgos išėjimo tęsiant darbus. Patyriau, kad jos mama yra labai organizuota, susitelkusi." Pašnekovės nuomone, tai - visos šeimos, taip pat ir J.Ivanauskaitės senelių Halinos ir Kosto Korsakų tradicija. Jų namuose nebūdavo sėdima įbedus akis į televizorių, bet kūrybingai gyvenama knygų aplinkoje. "Požiūris, kad kiekviena gyvenimo akimirka yra brangi, padėjo Jurgai racionaliai planuoti darbus", - įsitikinusi pašnekovė.        

Savitas stilius ir radiatoriai

L.Varanavičienė prisiminė, kad J.Ivanauskaitė nuo rašymo ilsėdavosi tapydama, nuo dailės - grįždama prie literatūrinės kūrybos. Meniškos prigimties J.Ivanauskaitė visada kūrė ir savitą, harmoningą aplinką. "Kiekvienas daiktas, kiekviena dovana būdavo meno kūrinys. Jurgos namuose buvo ištapyti gėlių vazonai, net radiatoriai, - pasakojo pašnekovė. - Tai buvo žmogus, kuris bet kurį standartinį daiktą paversdavo savu, vieninteliu, šiai menininkei būdingo stiliaus. Taip buvo su viskuo. Apranga taip pat buvo išskirtinė. Tarkime, ji mėgo nešioti juodą skrybėlę. Jurga ieškojo savo stiliaus. Buvo įvairių spalvų laikotarpių: jaunystėje - juodas, vėliau ji pamėgo ryškią oranžinę spalvą." L.Varanavičienė teigė, kad visa tai rodė, kokia kūrybinga asmenybė buvo J.Ivanauskaitė.   

"Galima ir ant grindų"

L.Varanavičienė prisiminė epizodą iš Geteborgo tarptautinės knygų mugės. "Taip atsitiko, kad įvyko klaida, ir viena mūsų negavo viešbučio kambario. Todėl kurį laiką mudviem teko apsistoti vienviečiame kambaryje. Jaučiausi kiek nejaukiai. Tačiau Jurga buvo visiškai atsipalaidavusi. Šmaikštavo, kad galima ir ant grindų miegoti. Ji iš to kūrė farsą, - apie įdomų nutikimą Švedijoje pasakojo leidyklos "Tyto alba" vadovė. - Kitas žmogus gal būtų įsižeidęs ar pradėjęs demonstruoti savo reikšmingumą. Tačiau rašytoja, nors ji buvo knygų mugės kviestinė viešnia, iš to problemos nedarė. Žavėjausi Jurgos filosofiniu požiūriu į regalijas ir gyvenimo nesklandumus."  

Anot L.Varanavičienės, žinant, kiek daug J.Ivanauskaitė keliavo ir kokiomis sąlygomis jai kartais tekdavo gyventi, rašytojos požiūris į tokius nesusipratimus, kaip papasakotoje istorijoje apie viešbutį, nestebino. "Manau, mes vis dar negalime iki galo suvokti, ko ir kiek yra nuveikusi ši trapi moteris", - dvasine rašytojos stiprybe stebėjosi pašnekovė.    

Iki paskutinio atodūsio

Kaip J.Ivanauskaitė reagavo į žinią apie onkologinę ligą - rašytojai ilgam nusviro rankos ar ji greit atsitokėjo ir vėl nėrė į kūrybą? "Pauzė buvo, - teigė leidėja. - Manau, kad kiekvienam žmogui, juolab protingam, toks suvokimas - didžiulis smūgis. Jurga labai norėjo gyventi. Ir tai, ką ji darė vėliau, buvo desperatiška kova iki paskutinių akimirkų, kai dar galėjo matyti, pakelti ranką... Iki paskutinio atodūsio ji galvojo apie kūrybą ir turėjo vilties."  

L.Varanavičienė priminė, kad J.Ivanauskaitė pati sąmoningai nusprendė kalbėti apie mirtį. Ji rašė knygą "Viršvalandžiai", diktavo iki paskutinės minutės, kol galėjo kalbėti. Ji labai norėjo eilėraščių rinkinio. "Jurga su gyvenimu atsisveikino per kūrybą, - sakė L.Varanavičienė. - Tokia buvo jos valia."

Kokie buvo paskutiniai susitikimai su J.Ivanauskaite? Buvo ir komiškas, su bulviniais blynais. Viena rašytojos tradicijų - apsilankius leidykloje suvalgyti bulvinių blynų, kuriuos kepdavo tame pačiame pastate įsikūrusioje kavinėje. Kai J.Ivanauskaitė jau sunkiai sirgo, ji paskambino L.Varanavičienei. Pasakė norinti bulvinių blynų. "Supratau, kad juos reikia nuvežti Jurgai į namus, - pasakojo pašnekovė. - Suvokiau, kad tai - lyg mūsų atsisveikinimas, kai ji dar turėjo jėgų bendrauti, nors viltis jau geso. Jurga sukirto blynus. Namie buvo šilta, bet ji šalo. Tada Jurga užsimaukšlino kailinę kepurę. Mes juokėmės. Tačiau iš tiesų nebebuvo linksma." 

Paskutinis atsisveikinimas jau buvo nebylus. L.Varanavičienė prisiminė, kad galėjo tik ranką rašytojai paspausti, pažiūrėti jai į akis. "Žmogaus išėjimas visada graudus. Tačiau kada nors visiems teks tai padaryti", - sakė pašnekovė

Gerosios pamokos

L.Varanavičienė teigė, kad J.Ivanauskaitė buvo susikūrusi tam tikrą prasmingo gyvenimo modelį, kurio laikėsi. Menininkės gyvenimo troškulys buvo didžiulis. "Man regis, šiandien nedaug yra žmonių, kurie gyventų taip intensyviai kaip Jurga - rašydama, tapydama, skaitydama, klausydamasi muzikos, jausdama... - sakė L.Varanavičienė. - Tai buvo jos vertybė. Jurgą sunku kam nors pranokti." 

Ko galima pasimokyti iš J.Ivanauskaitės gyvenimo? "Mes šioje Žemėje esame tikrai ne tam, kad vien televizorių žiūrėtume, - teigė pašnekovė. - Vertybė yra dvasinio gyvenimo intensyvumas. Kitas dalykas, kurio galima pasimokyti, - dramatiškas susitaikymas su negalia, kaip sakė Jurga, kūno išdavyste. Dar sugebėjimo neraudoti, ji stengėsi iki paskutinės akimirkos ką nors pasakyti ir įprasminti kiekvieną gyventi likusią dieną. Manau, kad tai yra svarbiausios Jurgos pamokos." 

Apie tai, kas dar bus

Nors J.Ivanauskaitės nebėra, jos kūrybos gyvenimas tęsiasi. "Meninis pasaulis, kurį taip kantriai ir pasiaukojamai kūrė, tebėra, - tvirtino L.Varanavičienė. - Tai didžiausias paminklas, koks tik gali būti." Perleista daugelis rašytojos knygų. Leidykla "Tyto alba" kasmet teikia J.Ivanauskaitės premiją.

O lapkritį, kai minėsime 50-ąsias J.Ivanauskaitės gimimo metines, sostinės Užupio teatras pirmą kartą scenoje pristatys spektaklį "Bomba, arba Ariel" pagal jos pjesę, publikuotą jau po autorės mirties. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje "Titanikas" bus atidaryta retrospektyvinė menininkės darbų paroda "Sankryžos". Leidykla "Tyto alba" išleidžia ir parodos katalogą, ir knygą "Angelo rūbas", į kurią sudėtos J.Ivanauskaitės sukurtos maldos. "Tai priminimas jos minčių ir sunkių valandų, kartu šviesos ir amžinos vilties", - apie knygą sakė leidėja.     

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"