TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

J.Kimo Arbas: nuo Havajų iki Lietuvos

2007 05 12 0:00
Pavasarį Los Andžele netoli Los Andželo upės.
Asmeninio albumo nuotrauka

"Gyvenimas per trumpas, tad sveikiau ir linksmiau dirbti su gerais žmonėmis. Kai visi patenkinti ir laimingi, kaip sakoma Amerikoje, visi laimės", - mano ypatingu vokalu išsiskiriantis muzikantas Jonas Kimo Arbas, garsios išeivijos rašytojos Alės Rūtos vaikaitis.

Havajuose gimęs, Los Andžele augęs menininkas, muzikantas, filmų kūrėjas daug keliauja ir pokalbis su juo elektroniniu paštu užsimezgė, kai Jonas K.Arbas Berlyne įrašinėjo naujas dainas, o baigėsi, kai pašnekovas jau buvo atskridęs į Rygą. Muzikantas skubėjo į Kretingoje vykusį audiovizualinį renginį "Okupacija 3".

Su "ūkininku" Jonu Meku

Kol kas J.K.Arbas linkęs būti nepriklausomas menininkas ir viską daryti pats: rengti koncertines keliones, reklamuoti renginius, leisti albumus. Pašnekovas džiaugėsi, kad turi sąžiningų ir garsių kolegų Amerikoje ir Europoje. Su jais mielai kartu dirba ir bendradarbiaus turbūt visą gyvenimą.

"Nemėgstu dirbti su parazitais, tačiau kartais neišvengiu problemų dėl žmonių, kurie vagia idėjas ar mano darbą, - prisiminė J.K.Arbas vieną prodiuserį Lietuvoje. - Apie tokius vagis ir parazitus anksčiau ar vėliau žmonės sužinos ir nebedirbs su jais. Verčiau dirbti su nuoširdžiais žmonėmis. Pavyzdžiui, Jonas Mekas yra labai geras žmogus. Jis visada sakydavo, kad yra ne menininkas, bet ūkininkas. Tai šaunuolis! Sąžiningai dirba su žmonėmis, dėl to yra toks, koks yra. Daug žmonių myli Meką ir mielai su juo dirba."

Žymusis avangardinio kino kūrėjas, pamatęs jaunojo menininko trumpametražius filmus, pakvietė dalyvauti garbingame renginyje "What's new in the Avant-garde?" Niujorke. J.Meko antologinių filmų archyve J.K.Arbas surengė ir dvi parodas bei savo filmų peržiūrą.

Kartu su kauniečiu kompozitoriumi Titu Petrikiu Italijoje įrašė kompaktinę plokštelę "IdenTITy". Naujausią trumpametražį filmą J.K.Arbas kuria Lietuvoje. Čia jis, galima sakyti, nuolat gyvena jau metai ir filmavosi režisieriaus Roberto Dornhelmo kurtame filme "Karas ir taika".

Pirmiausia - lietuvis

J.K.Arbas gimė Havajuose: mama - lietuvė, tėvas - amerikietis. Oahu saloje gyveno apie devynerius metus. Pasak menininko, smagus buvo gyvenimas džiunglėse vidury vandenyno, ir į mokyklą galėjo eiti basas. Mama studijavo Havajų universitete, įgijo magistro laipsnį.

Vėliau jiedu persikėlė į Los Andželą. J.K.Arbas nuo vaikystės namie ir su Amerikos lietuviais turėjo kalbėti tik lietuviškai ir mokėsi lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje.

"Močiutė sakydavo: "Gyvename Amerikoje ir ją reikia gerbti, bet mūsų namai yra Lietuva, todėl privalome šnekėti lietuviškai!" - prisiminė Kimo senelės rašytojos Alės Rūtos žodžius. - Labai džiaugiuosi, kad tokią šeimą turėjau, nors kartais būdavo iš tikrųjų sunku, nes lietuvių kalbą išmokti nėra lengva. Ypač kai niekas ja nešneka arba nemoka gerai lietuviškai."

J.K.Arbo seneliai buvo aktyvūs pasipriešinimo bolševikams ir naciams dalyviai Vilniuje. Seneliui architektui Edmundui Arbui-Arbačiauskui per vokiečių okupaciją grėsė būti suimtam gestapo ir šeima pasitraukė į Vakarus. Vėliau įsikūrė Amerikoje. Vienu metu E.Arbas-Arbačiauskas buvo JAV lietuvių organizacijos "Fronto bičiuliai" prezidentas Los Andžele. Rašytoja Alė Rūta taip pat labai aktyviai dalyvavo išeivijos veikloje.

Pasak Kimo, jis nuo vaikystės buvo mokomas pirmiausia būti lietuvis, o tik tada Amerikos pilietis. Dalyvavo demonstracijose prieš Sovietų imperiją, už Lietuvos laisvę. Subūręs apie 10 amerikiečių bičiulių, rinko parašus, kad Lietuvos nepriklausomybės siekį paremtų JAV kongresas ir senatas.

"Mano mama - irgi patriotė. Grįžo į Lietuvą Atgimimo metais. Televizijoje vertė žinias apie kai kuriuos 1991 metų sausio 13-osios įvykius ir pati per juos buvo prie Seimo", - pasakojo Kimo apie mamą Vijolę Arbas.

Amerikoje V.Arbas dirbo mokytoja ir dėstytoja. Lietuvoje pasirinko gyventi Kauną. Dėstė Vytauto Didžiojo universitete ir yra žinoma vertėja.

Apie sveikstančią šalį

J.K.Arbas pirmą kartą lankėsi Lietuvoje 1987 metais kartu su mama ir seneliais. Ši kelionė padarė tokį stiprų įspūdį, kad, pasak pašnekovo, nuo tos minutės, kai savo akimis pamatė, ką Rusija padarė Lietuvai ir jo giminei, tapo šimtu procentų Lietuvos patriotu. Nors kartais sunku matyti sovietinį palikimą, kaip žmonės čia "daro biznį", bendrauja vieni su kitais, ir būna nesuprantama jų mąstysena, viskas, kas yra lietuviška, jam brangu ir artima.

"Žinau, kad Lietuva dar ne visai pasveiko po tokio genocido, bet viskas juda į gerąją pusę. NATO yra reikalinga, nors Europos Sąjungoje mažoms tautos gali būti problemiška", - svarstė menininkas.

Per kultūrą ir dvasingumą

J.K.Arbas studijavo muziką (vokalą), kino režisūrą ir šiuolaikinį meną Kalifornijos menų institute ir Berlyno menų universitete.

"Išmokau dainuoti per daug daug metų, - sakė pašnekovas. - Pagrindas buvo opera, vėliau - šamanų ir senosios pagonių tradicijos, Centrinės Azijos, Šiaurės Indijos, Balio salos muzika. Vis dėlto sunkiausią techniką sukūriau pats. Atlieku ir ekstremalų metalą, baltų šamanų vokalą, industrial bei noise muziką, hardcore, hiphopą, šiek tiek Amerikos indėnų ir lietuvių folkloro. Kartais koncertuoju su "Kūlgrinda".

Muzikantas koncertavo Los Andžele, Holivude, Niujorke, taip pat Islandijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje.

"Kaip ir daugelis mano bičiulių, kovoju už Lietuvą per kultūrą ir dvasingumą. Atstovauju jai užsienyje savo muzika ir kaip Lietuvos romuvietis. Man Lietuva yra šventa protėvių žemė, dvasinių jėgų šaltinis. Esu baltų pagonis nuo pat jaunų dienų, nors tada apie pagonybę dar nieko nežinojau. Man ji - labai sveikas mąstymas apie pasaulį, žmones ir visatą. Tiesa yra tiesa - nesvarbu, kaip melsiesi, kokie tavo dievai ar religinės apeigos, - įsitikinęs pašnekovas. - Aš esu savimi, atsakingas už save ir mano dvasinis kelias yra senovės baltų pasaulėžiūra."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"