TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

J.Leitaitei muzika - kaip vaistas

2010 10 16 0:00
Žinoma dainininkė J.Leitaitė namie neužsisėdi.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kai solistė Judita Leitaitė pakyla į sceną ir uždainuoja, ją varginantis skausmas tarsi išgaruoja. Tačiau sausio mėnesio avarija, per kurią garsi dainininkė patyrė sudėtingų traumų, dar grįžta aidu - maudžianti koja, kurią sunku priminti, gydymo ir reabilitacijos procedūros neleidžia užmiršti, kas nutiko slidžiame kelyje šaltą žiemos popietę. "Lietuvos žinios" sužinojo, kad J.Leitaitė turės ryžtis dar vienai operacijai.

"Taip, turiu rūpesčių dėl kojos, reikės dar vienos operacijos, - apie tai paklausta neslepia žymi solistė. - Nieko nepadarysi... Kai einu, man skauda pėdą ir kulną. Tačiau šios problemos yra menkos, palyginti su tuo, ką mačiau ligoninėje ir reabilitacijoje."

Kalbamės erdviuose ir jaukiuose pastelinių spalvų J.Leitaitės namuose. Aplink sukinėjasi prie aplinkos derantis meilus pilkas katinas Džekas. Pro langą matyti rudeniškas peizažas... Tada, kai įvyko nelaimė, ten plytėjo vėjo išpurentas sniegas ir stypsojo medžiai nuogomis šakomis.

Uždainavo palatoje

Nors laiko migla šiek tiek prislopino skaudžius prisiminimus apie praėjusią žiemą patirtą avariją, J.Leitaitės atmintin iki šiol įstrigęs vaizdas: "Matau vilkiko aukštai esančioje kabinoje sėdinčių vyrų veiduose išgąstį, kai automobiliu lekiu tiesiai į juos. Tada pasigirsta baisus trenksmas, oro pagalvės išsiskleidžia, sukeldamos sprogusios bombos garsą. Niekada to nepamiršiu."

Tomis žvarbiomis dienomis per informavimo priemones skambėjo nerimą kelianti žinia: "Solistė J.Leitaitė po sunkios avarijos gydoma Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės reanimacijos skyriuje. Į avariją dainininkė pateko sausio 29 dieną, penktadienį, apie 13 val. 32 min. Varėnos rajone, netoli Pirčiupio kaimo, kelio Vilnius-Druskininkai 49-ajame kilometre."

Dainininkė prisimena, kad sąmonės neprarado - na, gal ji buvo šiek tiek pritemusi. Ligoninėje J.Leitaitę aplankęs kunigas Arūnas Peškaitis meldėsi, kad scenos žvaigždė greičiau pasveiktų. Pramerkusi akis solistė dvasininko netikėtai paklausė: "Ar aš dar dainuosiu?" Kitas J.Leitaitės klausimas buvo labai moteriškas: "Ar galėsiu apsiauti aukštakulnius batelius?" Dabar tai pasakodama ji šypsosi ir ištiesia kojas, apautas patogiais minkštais aulinukais. Tikina neprarandanti vilties, kad kada nors tiks ir dailesnis apavas.

O viduržiemį po kraupios avarijos ligoninėje atsidūrusiai J.Leitaitei pirmiausia rūpėjo jos balsas. "Šonkauliai sulaužyti, skausmas didžiulis, vos kvėpuoju, kalbu labai tyliai. Vis svarstau: kaip su balsu?" - sunkų metą prisimena garsi atlikėja. Vieną dieną ji neištvėrė ir patikrino balsą. Kai palatoje buvo viena, ėmė ir užtraukė. Kitą kartą, kai pultelis, kuriuo galima kviesti medicinos personalą, netyčia nukrito ant grindų, o tuo metu jau reikėjo atjungti lašinę, J.Leitaitė sunerimo. "Išsigandau ir pradėjau šaukti, - šypsodamasi prisimena pašnekovė. - Visi subėgo pažiūrėti, kas atsitiko. Tada supratau, kad mano balsui viskas gerai."

Penkios minutės

Solistė apie savo sveikatos reikalus kalba santūriai. Man net išsprūsta: "Taigi ne šiaip koją patempėte, o patyrėte rimtų traumų ir gulėjote reanimacijoje." Pašnekovė sako: "Visą laiką mėgdavau žiūrėti filmus apie gydytojus, ten dažnai rodoma reanimacija. Niekada nemaniau, kad pati pakliūsiu į tokią padėtį." Domiuosi, ar tokie išgyvenimai pakeičia mąstyseną, pasaulėjautą. "Gal neiškart, bet po truputį keičia. Po šio įvykio praėjo 9 mėnesiai, dabar atsiranda įvairių minčių. Pradedu į viską žiūrėti kitaip - niekur nebeskubu... Tačiau norisi dirbti ir dainuoti. Tai mane tiesiog gelbėja. Jokiu būdu negalima įsileisti pesimizmo ir gailesčio sau. Na, jei norisi, kad tavęs pasigailėtų, tai kokias penkias minutes, - nusišypso J.Leitaitė. - Tiek laiko užtenka pasiguosti draugei, kunigui A.Peškaičiui ar kokiam kitam artimam žmogui. O tada puolu ką nors veikti."

Kelionės troleibusu ir traukiniu

J.Leitaitė neslepia, kad po patirto sukrėtimo liko baimė važiuoti lengvuoju automobiliu, kad ir koks patyręs būtų vairuotojas. Kada pati galės sėsti prie vairo, apskritai nežinia. Iš dainininkės naujojo "Subaru Forester" liko tik metalo laužas. Be to, po patirtų traumų jai vis dar labai sunku priminti koją, tad negalėtų valdyti automobilio. "Dabar man patinka važiuoti troleibusu ir traukiniu", - nusikvatoja pašnekovė.

Taigi J.Leitaitė neužsidarė tarp keturių sienų. Lankosi koncertuose, parodose, kino teatruose, teatruose ir t. t. "Kiek įmanoma, stengiuosi visur nueiti, kuo daugiau pamatyti", - sako J.Leitaitė.

Namie prisėdusi prie stalo ji gali piešti atvirukus, ką nors rašyti, į virtuvę pasikviesti kulinarijos mūzą. Tačiau svarbiausia J.Leitaitės gyvenimo vieta yra scena. O didžiausias noras - dainuoti. Ji net gulėdama ligoninės reanimacijos skyriuje apie tai galvojo.

Gydantys žodžiai

Neseniai perskaičiau išmintingus žodžius: "Labai ilgai ėjau liūdėdamas, kad neturiu batų, kol sutikau žmogų, kuris neturėjo kojos." Kai pacituoju šią mintį J.Leitaitei, abi sutinkame: kad ir kaip sunku būtų, reikia prisiminti, kad yra žmonių, kuriems dar blogiau nei tau. "Kai gydžiausi, mačiau daug sunkių ligonių, išgirdau įvairių istorijų, sužinojau baisių situacijų, - teigia pašnekovė. - Todėl man skųstis nedera. Priešingai - kiek galiu, stengiuosi padėti kenčiantiems žmonėms."

Scenos žvaigždė tvirtina, kad ji yra melancholikė, bet optimistė. Sako mokanti kitiems žmonėms pakelti nuotaiką. J.Leitaitei būti stipriai padeda ir mintys apie tėvus, sovietmečiu patyrusius, kas yra tremtis. "Tai buvo baisūs išbandymai. Vėliau, kai mama ir tėtis labai sirgo, man teko jais rūpintis, - prisimena ji. - Mama mirė, kai man buvo 20 metų. Mačiau jos nežmonišką skausmą ir kančias." Taigi J.Leitaitei teko išgyventi ne vieną sunkią akimirką.

Pastaruoju metu garsi dainininkė sulaukia daug žmonių dėmesio ir moralinės paramos. Ligoninėje lankė ir dabar labai padeda dukra Paulina, sūnus Dainius, giminaičiai, artimas draugas, būrys bičiulių. "Mane labai palaikė žmonių dėmesys, - pasakoja ji. - Dabar, kai lankausi poliklinikoje, žmonės prieina, sako: "Kaip gerai, kad jūs vėl dainuojate." Žinote, geras žodis gydo." Viena ramentais pasiremianti garbaus amžiaus moteris, pamačiusi J.Leitaitę, puolė klausinėti, kaip solistė laikosi. Dainininkę maloniai nustebino optimizmas tos senolės, prisipažinusios, kad jai per 80 metų, kad serga ne viena liga, bet štai atkeliavo lankyti ligoninėje gulinčio bičiulio. "Iš tokių žmonių reikia mokytis", - įsitikinusi J.Leitaitė.

Vėl scenoje

J.Leitaitę vėl galima dažnai matyti dainuojančią scenoje. Repetuoti ji pradėjo dar žiemą, gulėdama ligoninėje. Dainininkė sako esanti labai dėkinga koncertmeisterei Nijolei Ralytei, su kuria šaltoje ligoninės salėje pradėjo ruoštis gegužę planuotam koncertui. Vasara prabėgo repetuojant ir dainuojant.

Dabar J.Leitaitės koncertinis grafikas vėl įtemptas, kaip būdavo prieš nelemtą avariją. Sekmadienį ji dainuos sostinės "Siemens" arenoje. Lapkritį - sostinės Taikomosios dailės muziejuje ir Rusų dramos teatre. Gruodį Sankt Peterburge su garsiu Rusijos pianistu profesoriumi Sergejumi Malcevu planuojamas kompozitoriaus Roberto Schumanno vokalinis ciklas "Moters meilė ir gyvenimas". Tiesa, žiemą į koncertinį maratoną J.Leitaitei teks įterpti dar vieną operaciją. "Tiesiog reikia nepasiduoti ir gyventi toliau, - liūdesio šešėlį nuo savęs gina dainininkė. - Geriausias vaistas yra muzika. Koncertuoti man yra laimė."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"