TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

J.Liesis stengiasi gyventi "žaliai"

2008 03 15 0:00
Klaipėdietis "iki inkstų akmenų" sostinėje atsidūrė dėl studijų Vilniaus universitete ir darbo Lietuvos nacionalinėje televizijoje.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Dainininkas ir LTV laidos "Mažųjų žvaigždžių ringas 3" vedėjas Juozas Liesis pasakoja, kaip dabar gyvena. Apie žmoną Eglę, lapkritį gimusią mažylę Meilę. Apie mokslus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Apie gimtąją Klaipėdą. Ir apie tai, kaip stengiasi draugauti su gamta.

Baterijoms ir plastikui atskiros šiukšlių dėžės, jogurtas be dažiklių ir konservantų, natūralus medvilninis megztukas. Vaikinas susimąsto, kaip tai tiksliau pavadinti. Taupo gamtą? Ne, ne tai. Gyvena draugiškai su gamta? Irgi ne... "Tik stengiuosi", - galiausiai tikslų atsakymą randa studijuojantis tėtis ir vyras J.Liesis.

Juozo reikalas

Vos atsisveikinus su besišypsančiu pašnekovu, vaizduotė jau "kramsnoja" išgirstas detales. Taip ir matau prieš akis, kaip didžiulėje maisto prekių parduotuvėje, pasiėmęs pirkinių krepšelį, vaikštinėja jaunas ir guvus J.Liesis. "Ką čia nupirkus?" - po lentynas bėgioja smalsios ir akylos Juozo akys. Jo mylimoji žmona Eglė, pastaruosius kelis mėnesius sūpuojanti naujagimę Meilę, paprašė nupirkti valgyti. Juozas jau seniai nebėra Eglės šešėlis prižiūrint dukrelę - jis padeda tik ten, kur reikia. Tik atėjęs kalbėtis atsiprašė: "Po dešimties minučių trumpam pabėgsiu." Skubėjo žmonai padėti išsiruošti į Sereikiškių parką, kur mama ir dukrytė, kartais su tėčiu, beveik kasdien vaikštinėja.

Užtat apsipirkti - dažniausiai Juozo reikalas. "Nėra nieko baisiau, kaip eiti į parduotuvę ir nežinoti, ko tiksliai reikia", - prisipažįsta. Jis gerą valandą blaškosi, skaitinėja etiketes, žiūrinėja spalvingas pakuotes.

Natūralus, bet ne visai

34 metus jo neišduodančios kojos nuneša į pieno produktų skyrių. "16 kilometrų lentynų, skirtų jogurtams", - atrodo, vaikinas užtruks dar bent pusvalandį. Ryškios etiketės bado akis. Paima porą indelių su nupieštomis vyšniomis ir abrikosais, pradeda skaityti, kas parašyta kiekvienoje grafoje "Sudėtis" ir sutrinka: "Arba nebemoku lietuvių kalbos, arba gamintojai nebežino, ką reiškia žodis "natūralus".

J.Liesis atidžiai perskaito. Viename "natūraliame" jogurte esama dažiklių, tirštiklių, želatinos, kitame - kažkokios gumos, konservantų. Įveikęs didžiąją dalį "16 kilometrų", į krepšelį įsidėjo tik dviejų rūšių jogurto, pagal informaciją etiketėje pagaminto iš natūralių medžiagų.

Maišelis iš kišenės

Priėjęs prie kasos Juozas greičiausiai sutinka kokį nors pažįstamą - Vilniuje ir Klaipėdoje jų itin daug. Kol kalbėjomės kavinėje Pilies gatvėje, jis po porą žodžių persimetė su keturiais bičiuliais. "Sveiks, Egi", - nesidrovėdamas sveikinasi, suskelia juokelį, klausia, kaip žmogui sekasi.

Prie kasos Juozui sukirba mintis - maišelis. Užuot pirkęs naują, kišenėje ieško senojo. Polietileninių maišelių namie koks šimtas - Eglės kol kas nepavyko užkrėsti kilnia idėja nešiotis vis tą patį maišelį. Vyras žmonos neįtikinėja, nespaudžia. Jis kilęs iš Klaipėdos, miesto, kuriame "vėjui neįsakysi, iš kurios pusės pūsti". Jam niekas nepaaiškins, kaip turi daryti, todėl ir jis kitam neaiškina. "Tik ypatingais atvejais, kai matau, kad žmogus daro didelę klaidą", - matyti, kad pusmetis sostinėje nepakeitė klaipėdiečio "iki inkstų akmenų".

Plastikas ir "batareikos"

Su nešuliais vyras įgriūva pro duris. Trijų kambarių butas Vilniaus senamiesčio pakraštyje, Barboros Radvilaitės gatvėje, virto kūdikio migdymo, vystymo, maitinimo fabrikėliu. Įžengus - jokių staigių ir neapgalvotų judesių - virtuvė-koridorius-kambarys (kaip sako Juozas, "kamurkėlė"), bet koks besimėtantis daiktas gali būti kliūtis ir priežastis patekti į ligoninę. Nepaisant to, vietos čia užtenka šiukšlių ir buitinių atliekų dėžei, maišui viskam, kas "polietinuota, plastikuota, celofanuota" ir dėžutei elementams, vadinamosioms batareikoms. Bėda tik, kad Juozas senamiestyje nerado konteinerių išrūšiuotoms atliekoms, todėl ir plastiką atskirame maiše meta į bendrą katilą. Turi vilties, kad jo rankomis atrinktas plastmasinis "turtas" galiausiai būna pastebėtas rūšiuotojų.

Basomis kojomis medžiu

Prieš tapdamas tėvu J.Liesis truputį nerimavo: vaikutis čia pat, o neatliktų darbų - šimtai. "Blemba, gal esu nepasirengęs tapti tėvu?" - klausė J.Liesis, sąžiningai su Egle lankęs būsimų tėvelių kursus. Pagrindinis jauno tėčio rūpestis buvo butas Klaipėdoje, kurį iki šiol remontuoja (statybininkai išprotėję: kiek krenta jų darbo kokybė, tiek kyla įkainiai).

Jis savo namuose labai norėtų natūralaus medžio grindų. Jos, žinoma, brangesnės negu laminatas, bet... Juozas patikslina: padus glostančios eglinės ar uosinės grindys - ne iš meilės gamtai. Tiesiog patinka medis.

"Man tai labiau smagu negu rimta", - apie mėginimus draugauti su gamta sako neseniai pirmąją egzaminų sesiją Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute išlaikęs klaipėdietis (pažymių vidurkis - 7,8 - nustebino būsimą magistrą).

Iš kur tai?

Norą saugoti gamtą Juozui įskiepijo tėtis. Paauglystėje jis sūnų įviliojo į ekologinius nuotykius. Juozukas ėjo į ekologinius žygius "Apkabinkim Baltiją", ne kartą plaukė Nemunu, keliavo su ekologų klubu "Žvejonė".

O dabar? "Nusiperku benzino ir deginu automobilius, - rimtu veidu pradeda, bet tuoj pat plačiai nusišypso. - Juokauju." Nepadoru to vadinti ekologišku gyvenimo būdu, nes toks gyvenimo būdas turėtų būti norma. Pats juokingiausias dalykas J.Liesiui - kaip jis priešinasi pramoninei chemijai. Stengiasi pirkti iš natūralių medžiagų pagamintus - lininius, medvilninius, medinius - drabužius ir daiktus. "Gaila, kad su automobiliu taip neišeina", - juokiasi. Užtat dėvėti džinsus ir medvilninį megztinį lengva, patogu ir Juozui tinka.

Kuklumėlis

Jei nevažinėtų automobiliu, nepirktų jokių produktų, kurie supakuoti į plastmasines pakuotes, neturėtų televizoriaus, išvažiuotų į miesto pakraštį, gyventų medinėje trobelėje, kurioje nebūtų jokių nikeliuotų buities rakandų, tada galėtų sakyti, kad su gamta gyvena draugiškai. "Šiuo metu tik stengiuosi", - dar kartą pabrėžia J.Liesis.

Jis mielai pasirinktų žalią gyvenimą. Žygiuose yra išmėginęs sąlygas, kai, išskyrus baidarės dugno lopus, nieko sintetinio aplink ir nebūdavo. Visam gyvenimui? Mano, kad galėtų. "Lankstus, liesas, mažos masės žmogus, - vėl juokauja. - Žinai, man lengva sakyti, nes žinau, kad mano mylimoji niekada šito nenorėtų. Žmonėms reikia patogumų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"