TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

J.Nicholson: "Tėtį gerbia visi"

2010 07 31 0:00
Nors J.Nicholsono dukra Jennifer taip pat ragavo aktorystės duonos, dabar ji geriau žinoma kaip drabužių ir interjero dizainerė.
Užsienio spaudos nuotrauka

Legendinio aktoriaus Jacko Nicholsono dukrą Jennifer, kurios jis susilaukė su pirmąja žmona aktore Sandra Knight, būtų galima pavadinti tipišku Holivudo vaiku. Tačiau šiandien moteris geriau žinoma kaip drabužių ir interjero dizainerė. Kodėl garsių tėvų atžala pasirinko būtent tokį kelią ir ką ji pasakoja apie savo šeimą?

Kai Jennifer baigė meno istorijos studijas ir apsigynė diplomą, Jackas bandė įkalbėti dukrą eiti meno vadovo pareigas vienoje kino studijoje. Ši su tuo nesutiko, nes norėjo save išbandyti vaidyboje. Po ketverių metų filmavimosi mažo biudžeto ir jokio visuomenės susidomėjimo nesulaukusiuose filmuose, garsenybės pirmagimė nuleido rankas. "Supratau, kad šis kelias - ne mano, - šypsodamasi prisipažįsta Jennifer. - Tapau interjero dizainere. Kūriau namų interjerą Courtney Love ir kitoms įžymybėms, bet man nepatiko jų nurodinėjimas, ką ir kaip turėčiau daryti. Kai kantrybės taurė persipildė, pasukau į madą. Ji tapo tikrąja mano aistra. Šią sritį išmanau geriausiai."

Riebūs keiksmažodžiai

- Esate dviejų sūnų mama. Kokie jie?

- Seanui jau 13 metų, jis - pirmasis mano tėvo anūkas. Pamenu, kai sūnui buvo penkeri ar šešeri, padovanojau jam gitarą. Nuo to laiko Seanas tiesiogine to žodžio prasme paniro į muziką. Neįtikima, bet groja kasdien. Šiuo metu sūnus priklauso vienai džiazo grupei. Jis yra labai jautrus ir mielas vaikas, taip pat nepaprastai socialus - puikiai randa bendrą kalbą tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiaisiais.

Duke'ui 10 metų, jis - tikras menininkas. Ko gero, Duke'as dar nė vaikščioti nemokėjo, kai pieštuku ant popieriaus lapo jau raitė taisyklingus apskritimus. Mama man pasakojo, kad kai buvau maža, elgiausi panašiai. Beje, Duke'as pamišęs dėl sporto, ypač dėl krepšinio.

- Kaip ir jūsų tėvas, juk J.Nicholsonas yra aistringas Los Andželo krepšinio komandos "Lakers" gerbėjas.

- Tėtis į varžybas vedasi abu anūkus, bet Duke'as jomis mėgaujasi kur kas labiau nei jo brolis. Man labai gera stebėti, kaip jie visi trys bendrauja, kvailioja. Praėjusiais metais "Lakers" komandai sekėsi nekaip, vieną dieną krepšininkai žaidė tiesiog siaubingai. Tai matydamas tėtis negalėjo tvardytis, tad pakilo iš vietos ir, garsiai šaukdamas, pradėjo žaidėjams laidyti ne itin padorias replikas. Žinoma, šią naujieną vėliau parodė per visas žinias. Tą patį vakarą tėtis man paskambino ir paklausė, ar aš labai pykstu, kad jo pykčio protrūkio liudytojais tapo Seanas ir Duke'as. Nuraminau, sakiau, viskas gerai, berniukai ne pirmą kartą išgirdo riebių keiksmažodžių. Tėtis juokdamasis atkirto, kad nuo šiol anūkai jų žinos keliomis dešimtimis daugiau.

- Ar visada gerai sutarėte su tėvu?

- Taip. Mano tėvas - fantastiškas žmogus ir pats geriausias aktorius pasaulyje (juokiasi). Per savo ilgą ir įspūdingą karjerą tėtis nė karto neprikišo rankų prie neaiškių projektų, neparsidavė. Daugybė kolegų, ypač jaunesnių, dažnai kreipiasi į jį patarimo. J.Nicholsoną gerbia visi.

Abu - kolekcininkai

- Jūsų tėvas - ne tik talentingas aktorius, bet ir sumanus meno kūrinių kolekcionierius.

- Neneigsiu. Jis apdovanotas gebėjimu įvertinti meną ir tikrąją šio kainą. Ką turiu galvoje taip sakydama? Štai pavyzdys. Neseniai tėtis už 10 tūkst. dolerių nusipirko Tamaros Lempickos paveikslą. Po poros metų kūrinio vertė šoktelėjo iki milijono! Sunku tuo patikėti, ar ne? Tačiau tėtis retai parduoda tai, ką įsigyja. Pamenu tik vieną atvejį: kadaise jis pardavė Vincento van Gogho paveikslą ir gavo milžinišką sumą - beveik 5 mln. dolerių.

Aš taip pat mėgstu kolekcionuoti. Man labai patinka popsiurrealizmas. Kartais pavyksta nusipirkti daiktų, kurių vertė vėliau pakyla dešimteriopai. Seku tėčio pėdomis (šypsosi).

- Žmonės kalba, kad turite gerą akį ne tik meno kūriniams, bet ir nekilnojamajam turtui - sėkmingai perkate ir parduodate namus. Ar tai tiesa?

- Iš visų veiklų, kuriomis teko užsiimti, nekilnojamojo turto srityje man išties šypsosi fortūna. Namas, į kurį su sūnumis persikėlėme prieš šešerius metus, - nuostabus. Jis pastatytas XX amžiaus pradžioje vieno garsiausių to meto Los Andželo architektų. 100 metų senumo namai šiame mieste reti, tad savo būstu labai didžiuojuosi.

- Investuojate į nekilnojamąjį turtą, turite nuosavą drabužių parduotuvę, pati juos kuriate - esate itin užsiėmusi verslininkė. Ar lieka laiko vaikams?

- Svarbiausia tai, kad neprivalau nieko niekam įrodinėti. Dirbu pati sau. O labiausiai man patinka mada. Kai buvau maža, tėtis mane išlepino pirkdamas geriausius, kokius tik įmanoma rasti, daiktus. Vos kelerių metų amžiaus jau turėjau savo stilių. Galbūt todėl šiandien ir esu žinoma (juokiasi).

Sunkiau dirbau, o dėl užsispyrimo ir krislelio sėkmės per Niujorko madų savaitę galėjau pristatyti savo kurtą drabužių kolekciją. Buvo fantastiška! Kiekvienas pasirodymas - tai tarsi mažytis spektaklis, kurio scenarijus tik kūrėjo rankose.

Pasaulį ištikus finansų krizei, lioviausi kurti vien prabangius drabužius. Apskritai darbo šiek tiek sumažėjo. Tačiau galbūt tai tik į naudą. Jau seniai jutau, kad manęs labai stinga sūnums, kad per mažai laiko praleidžiu namie. Dabar bandau atsigriebti. Taip pat noriu sustiprėti dvasiškai.

Keistas ir skausmingas dalykas

- Kaip sutariate su seserimis ir broliais?

- Puikiai. Nepaprastai myliu seserį Lorraine (J.Nicholsono ir aktorės Rebeccos Broussard dukra - aut.). Ji - labai protinga ir miela 19 metų mergina. Šiuo metu studijuoja Brauno universitete. Lorraine dovanoju daug drabužių ir kitokių gražių bei vertingų daiktų. Elgiuosi panašiai, kaip kadaise tėtis elgėsi su manimi, - lepinu. Nuostabiausia tai, kad mano ir sesers drabužių ir net batų dydžiai tokie patys. Mano brolis Raymondas - talentingas futbolininkas, tad visi dažnai einame žiūrėti rungtynių.

Kitą brolį Calebą pirmą kartą pamačiau, kai man buvo 30. Šiuo metu jis gyvena Honkonge, tad susitinkame retai. Calebas dirba CNN televizijoje.

- Ar sunku saugoti šeimos garbę, jei artimieji - garsūs, visame pasaulyje žinomi žmonės?

- Nelengva. Lankiau labai griežtą privačią mokyklą ir nuolat jaučiau, tarsi virš manęs kybotų kažkoks šešėlis. Jei aplinkiniai išsiaiškindavo, kieno dukra esu, pradėdavo kitaip su manimi bendrauti. Anuomet tėtis garsėjo nevaldomu charakteriu, dabar jis kur kas ramesnis. O kur dar jo draugužės... Iš pradžių būdavo už jį vyresnės, vėliau bendraamžės, galiausiai - visiškai jaunutės. Baisu!

Kalbant apie garbę, ji - keistas ir gana skausmingas dalykas. Tačiau išmokau daug ką pamiršti, atleisti, nebekreipti dėmesio į smulkmenas.

Pagal užsienio spaudą parengė Aistė SIMANAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"