TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

J.Razma: "Mums priekaištauja nepagrįstai"

2009 06 06 0:00
TS-LKD frakcijos seniūnas J.Razma mano, kad sprendimas skubiai kirsti iš peties "Leo LT" būtų neatsakingas.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nevilkina sprendimų dėl "Leo LT" likimo, bet siekia priimti juos apgalvotai, kad privataus investuotojo interesas nepažeistų visuomenės intereso.

Taip LŽ tvirtino TS-LKD Seimo frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Seimo narys taip pat kritikavo kai kuriuos Užsienio reikalų ministerijos (URM) veiklos ypatumus ir patarė savo partijos kolegai - socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Dagiui - susilaikyti nuo tam tikrų įžeidžiamų epitetų.

- XV TS-LKD suvažiavimas paskelbė, kad po 20 metų "į Lietuvą grįžta Sąjūdžio entuziazmas". Gal galėtumėte patikslinti, kuo tas entuziazmas konkrečiai pasireiškia?

- Gali būti įvardyti keli dalykai. Vienas jų - sustiprėjusios žmonių viltys dėl permainų, didele balsų persvara išrinkus prezidente Dalią Grybauskaitę. Tikimasi, kad ji bus permainų smaigalyje - pirmiausia tose srityse, kur esama nemažos prezidento įtakos.

Entuziazmo, permainų dvasia būdinga ir dabartinės Vyriausybės bei Seimo daugumos veiklai. Matau, kaip į priplėkusius ministerijų koridorius ateina entuziazmo, skaidrių principų dvasia. Ateina žmonės, nesusigyvenę su biurokratine sistema - nors jie ir negali greitai pakeisti visų biurokratinio aparato tradicijų. Šiuo atžvilgiu ir matyti tam tikrų Sąjūdžio laikų dvasios apraiškų. Ir taip jau sutapo, kad kaip tik minime Sąjūdžio įsteigimo, pirmųjų mitingų metines. Žinoma, aš neidealizuoju padėties ir nesakau, kad ministerijų veikloje viskas nuostabiai klostosi.

- Šių metų mitingai, medikų, policininkų protestai, sausio 16 dienos riaušės prie Seimo - ar visa tai irgi vyksta Sąjūdžio dvasia?

- Ne. Tokios akcijos kaip sausio 16 dieną vykusi prie Seimo lygintinos veikiau su "Jedinstvo" mitingais. O Sąjūdžio dvasia nebūtinai turi reikštis tokiais pavidalais, kaip anų laikų mitingai. Kalbu apie esminius dalykus - idealizmo įsivyravimą, kurio apraiškų matau ir dabar.

- TS-LKD toliau skelbia permainas ir grūmoja priešams - monopolijoms, šešėlinėms įtakos grupėms, oligarchijai. Kuriomis permainomis ir kuriomis pergalėmis prieš minėtus priešus jau šiandien galime džiaugtis?

- Nemanau, kad tą procesą reikėtų įsivaizduoti kaip galvų kapojimą monopolijų požymių turinčioms verslo struktūroms. Bet jų sutramdymas, įstatymas į civilizuotus rėmus ginant vartotojų interesus yra kelias, kuriuo einame. Antai priimtos Elektros energetikos įstatymo pataisos, varžančios didelius pelnus. Šilumos, dujų atžvilgiu einama ta pačia kryptimi. Netrukus imsimės ir didžiųjų prekybos tinklų - jau parengti įstatymų projektai.

- Ką konkrečiai ketinama daryti?

- Sugriežtinti monopolinės galios rinkoje apibrėžimus ir taikyti specialų reglamentavimą. Tai paveiktų tam tikras verslo grupes, kurių galios koncentracija yra didžiausia. Kitas tikslas - apginti prekių tiekėjų interesus, išreikalaujant atsiskaitymo terminų bei numatant realią įsipareigojimų laikymosi priežiūrą. Nes dabar įstatyme, reglamentuojančiame maisto produktų tiekimą ir atsiskaitymus, parašyta, jog tai kontroliuoja savivaldybių merai. Ar įsivaizduojate po prekybos centrą "Maxima" vaikštantį ir kontroliuojantį merą?

Tuo metu prekių tiekėjai dabar - bejėgiai: bijo skųstis, nes juos gali "išmesti" iš rinkos. Šiandien prekių tiekėjų ir didžiųjų prekybos tinklų galios yra nelygiavertės. Tikimės jų santykį sureguliuoti.

- Konservatoriai užpernai pritarė būsimo "Leo LT" steigimui, vėliau lyg ir blaškėsi, kreipėsi į prezidentą, kad nepasirašytų atitinkamo įstatymo, bet paskui vėl pareiškė, esą geriau tegul būna tas "Leo LT" šleivai, nei niekaip. Į kurią pusę linkstama dabar?

- Aš asmeniškai, kai tik užpernai atsirado "Leo LT" idėja ir buvo priimamas pirmas su šios bendrovės steigimu susijęs įstatymas, laikiausi kritiškos nuostatos ir už "Leo LT" steigimą nebalsavau. Mėginau Seime teikti pataisas, kurios būtų esmingai užtikrinusios valstybės įtaką bendrovės valdymui. Siūliau, kad valstybei atitektų per du trečdalius bendrovės akcijų. Jei valstybė būtų turėjusi per du trečdalius akcijų, nekiltų problemų, su kuriomis šiandien susiduriama.

Tačiau, jei vertintume Tėvynės sąjungos frakcijos Seime laikyseną, galime savikritiškai pripažinti, jog būta tam tikro blaškymosi. Matyt, nemažą mūsų frakcijos dalį tuomet paveikė aplink privatų investuotoją sukurtas propagandinis fonas. Buvo skelbiama, kad Lietuvai siūlomas galingas instrumentas, kad netrukus bus statoma atominė elektrinė, kad bus įsteigta galingiausia regione energetikos bendrovė.

- Tas propagandinis fonas, sprendžiant iš konkrečių nuomonių bei veiksmų, buvo pavaikęs ir dabartinį premjerą Andrių Kubilių?

- Galbūt A.Kubilius idealistiškai įsivaizdavo, kad bus galima įstatymais nustatyti valstybės interesus užtikrinančius rėmus, kryptis. Bet kai prasidėjo derybos, turto vertinimas, visi frakcijos nariai pamatė neskaidrumų, įsitikino, kad paminami valstybės interesai. Ir kai Seime antrą kartą buvo balsuojama dėl įstatymo pataisų, lėmusių "Leo LT" atsiradimą, mūsų frakcija buvo vieninga, mėgindama blokuoti visuomenės intereso neatitinkantį sprendimą.

Tad mums priekaištaujama nepagrįstai - juolab kad pirmasis "Leo LT" atsiradimo etapas iš esmės nieko nelėmė: derybos su privačiu investuotoju vyko ne pagal Seimo tąkart patvirtintą modelį. Derybos paradoksaliai vyko pagal būsimo įstatymo turinį, o ne pagal tą, kurį Seimas patvirtino užpernai vasarą, kai bendrovę ketinta steigti "Lietuvos energijos" pagrindu.

- Vyriausybė dirba jau daugiau nei pusmetį, bet iki šiol nieko galutinai nenuspręsta dėl "Leo LT" išardymo. Kodėl?

- Manau, esama objektyvių priežasčių. Užtruko Energetikos ministerijos steigimas. Premjerui būtų buvę sudėtinga spręsti "Leo LT" išardymo problemą drauge su tais pačiais buvusiais Ūkio ministerijos pareigūnais, kurie kaip tik padėjo sukurti "Leo LT".

Be to, reikalingas tam tikras atsargumas. Po "Geonaftos" istorijų Lietuva sulaukė skausmingų tarptautinio arbitražo sankcijų. Vyriausybė nėra garantuota, kad "Leo LT" skuboto išardymo atveju Lietuva nesusilauktų dar skausmingesnių sankcijų. Turi būti atsakomybė už mokesčių mokėtojų pinigus. Būtent atsakomybė, o ne slapta Vyriausybės meilė "Leo LT" lemia tai, kad veikiama apgalvotai, be rizikingo skubėjimo, ieškant geriausių sprendimų. Savo ruožtu sprendimas tiesiog skubiai kirsti iš peties "Leo LT" būtų, manyčiau, neatsakingas.

- Praėjusią Seimo kadenciją parlamentinė tyrimų komisija atskleidė VSD veiklos trūkumų. Ar pakeitus VSD vadovą viskas būtų gerai? Jei ne, kodėl dabartinė valdančioji dauguma nesiima jokių veiksmų?

- Pagal VSD atsakomybę ir atskaitomybę Seimas esminius tokio pobūdžio klausimus turėtų spręsti kartu su prezidentu. Visai logiška, kad buvo palaukta prezidento rinkimų rezultatų. Kas nors gali dėl to kelti triukšmą ir priekaištauti, bet mes tai kaip nors ištversime.

Žinoma, svarbu, kas yra VSD vadovas ir jo pavaduotojai. Tačiau reikia galvoti, kaip tobulinti šios institucijos veiklos reglamentavimą, kaip sukurti veiksmingą parlamentinės kontrolės sistemą.

- Kai kurie TS-LKD frakcijos Seime nariai kalba apie VSD likvidavimą ir šios struktūros kūrimą iš naujo. Kaip vertinate tokias kolegų kalbas?

- Tikrai nesvarstėme frakcijos posėdžiuose tokių radikalių permainų. TS-LKD taryba praėjusį mėnesį paskelbė pareiškimą apie "teismų vadovaujantį lygmenį" neva užvaldžiusią "vieną grupuotę", kuriai Jūsų kolegos nepašykštėjo "teisėjų partijos" etiketės.

- Ar pritariate, kad Lietuvoje išties siautėja teismus valdanti grupuotė - "teisėjų partija"?

- Aš tame tarybos posėdyje nedalyvavau ir nežinau, koks buvo diskusijų turinys. Man atrodo aiškesnis partijos suvažiavime priimtas pareiškimas "Sugrąžinkime teismus visuomenei", jo turiniui absoliučiai pritariu. Šiame dokumente pripažįstama, kad teismų sistema Lietuvoje serga, kad neveikia teisėjų karjeros sistema, vilkinamos nesudėtingos bylos ir kad būtinos permainos. Pareiškimu civilizuotai siūloma pradėti diskusijas dalyvaujant Seimo, Vyriausybės, prezidentūros bei teisininkų bendruomenės atstovams.

- Ar teisininkų bendruomenė, Jūsų manymu, bus labiau linkusi bendradarbiauti su valdančiąja TS-LKD, kai šios partijos taryba priklijavo teisininkams "teisėjų partijos" etiketę?

- Manau, visada yra galimybė išaiškinti tam tikrus pareiškimo sakinius. Jei kurie nors teisėjų bendruomenės atstovai, ypač tie, kurie sąžiningai atlieka savo pareigas, priėmė minėtus pareiškimo žodžius asmeniškai, sakyčiau, jie neturėtų šitaip tų žodžių suvokti. Tikrai gerbiu teisėjų luomą, kuris atlieka svarbią pareigą. Nemanome, kad visi teisėjai susibūrė į kažkokią slaptą partiją. Tiesiog tam tikri neigiami reiškiniai buvo pareiškimo autorių vaizdingai įvertinti. Politikoje pasitaiko pareiškimų, kuriuose vartojamos aštrios frazės. Aš asmeniškai stengiuosi kalbėti paprastesniais žodžiais. Bet kartais aštresni pareiškimai taip pat atlieka teigiamą vaidmenį - "sukrato", sukelia diskusijas, paskatina išsiaiškinti problemas.

- Kodėl, paskelbus taupymo vajų, visiems veržiantis diržus, konservatorių Vyriausybė švaisto šimtus tūkstančių litų abejotinai šeimos vertybių reklamai? Ar dabar tinkamas metas brangiai kainuojantiems ministro Rimanto Dagio eksperimentams?

- Pasiaiškinsime, kiek lėšų kurios ministerijos yra numačiusios panašiam savo veiklos viešinimui. Tam tikros lėšos šiems tikslams turi būti skiriamos; tačiau mes tarėmės, jog sumos turėtų būti gerokai mažesnės, nei būdavo anksčiau. Tikiuosi, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tas sumas taip pat yra gerokai pamažinusi. Tik nenorėčiau sutikti, kad šeimos vertybės yra "abejotinos".

Abejotinas gali būti jų reklamavimo būdas, kurį pasirinko R.Dagys. Ar teisinga krizės metu skirti kone pusę milijono litų mokesčių mokėtojų pinigų šeimai reklamuoti, kai kita ranka iš ligonių atimamos 3 dienų ligos pašalpos?

Tikiuosi, ministras ras galimybę viešai atsakyti į šiuos priekaištus. Palūkėkime, kol išryškės užsakytų skelbimų ir publikacijų turinys, tuomet galėsime įvertinti. Ar galime laikyti neprasmingu lėšų skyrimą per radiją transliuojamiems kvietimams įvaikinti beglobius vaikus? Neabejoju, jog tai prisidės, kad daugiau vaikų galėtų gyventi šeimose ir geriau pasirengtų savarankiškam gyvenimui.

- Ar normalu, kad ministras R.Dagys - kuris yra ir Jūsų vadovaujamos Seimo frakcijos narys - viešai išvadina vienišus tėvus "bambaliais" ir jaučiasi po to teisus? Gal dar kaip nors išvadins ir vaikus, augančius nepilnose šeimose?

- Jei jis taip būtų išvadinęs, vertinčiau tai kritiškai. Bet jis yra išaiškinęs, kad jo žodžiai buvo neteisingai interpretuoti. Apskritai, žinoma, būtų geriau, kad ministrai tokių žodžių nevartotų, nes, ištarus juos nerišliame sakinyje, atsiranda galimybių įvairiai interpretuoti. Šiaip ar taip, ministras pasielgė korektiškai, atsiprašė tų, kurie galėjo jį neteisingai suprasti.

- Kaip vertinate dabartinės Užsienio reikalų ministerijos veiklą?

- Norėtųsi tam tikrų korekcijų matant, kiek laiko ir dėmesio atima ministro išvykos į tolimus kraštus, kuriuose ne visada lengva įžvelgti Lietuvai svarbių interesų. Norėtųsi, kad daugiau dėmesio būtų skiriama ministerijai sutvarkyti. Reikėtų skaidresnės kadrų politikos. Į ministeriją sugrąžinami įvairūs "išeiviai", kada nors iš jos pasitraukę: buvęs ūkio viceministras, kurio pavardė minima parlamentiniame VSD problemų tyrime, buvusios G.Kirkilo Vyriausybės kancleris, nekeliant klausimo dėl jo atsakomybės už žalingus valstybei tos Vyriausybės sprendimus, į ambasadorius siūlomas iš URM į "Leo LT" kadaise perėjęs asmuo.

Ar ministerijai privalu susigrąžinti visus, nutraukusius diplomatinės tarnybos sutartis? Kokie apskritai yra diplomatinio korpuso formavimo principai? Kai tik kas nors nori sugrįžti - etatas visada atsiranda. Ir neprastas etatas. Kodėl visi tokiais keliais veržiasi į URM? Norėtųsi, kad čia atsirastų daugiau galimybių priimti jaunus, vakarietišką išsilavinimą įgijusius žmones skaidrių konkursų tvraka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"