TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

J.Šalkauskas: sovietmečiu spaudos apžvalgos būdavo parengiamos nemačius laikraščio

Juozas Šalkauskas Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Labas rytas, malonūs klausytojai, o dabar – spauda“, – pasigirsta gerai pažįstamas Juozo Šalkausko balsas pirmojoje LRT radijo spaudos apžvalgoje 5.05 val. ryto. Kad klausytojai išgirstų Lietuvos laikraščių apžvalgą, kasdien J. Šalkauskui tenka keltis 3 val. ryto. Po valandos jis jau būna darbe ir sklaido dienraščius.

Spaudos apžvalgininkas prisimena, kad sovietmečiu apžvalgos dažnai būdavo parengiamos iš vakaro, net nemačius laikraščio, o jas tereikėdavo perskaityti. „Buvo viena partija, vienas laikraštis „Tiesa“. Kai pradėjome laisvėti, atsirado niša, redaktoriai neberuošdavo apžvalgų. Turėjau patirties skaitydamas kitų parengtas apžvalgas, tad pamaniau, kad gal net geriau pats galėčiau jas parengti“, – interviu tinklalapiui LRT.lt, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, pasakoja J. Šalkauskas.

- „Interviu susitikome po Jūsų spaudos apžvalgų radijo eteryje – 9 val., o kelintą valandą šįryt kėlėtės?“ – tinklalapis LRT.lt pasiteiravo J. Šalkausko.

- Kasdien, išskyrus sekmadienius, keliuosi 3 val. ryto, šeštadieniais – 4 val. Nusiprausiu, išgeriu puodelį arbatos ir 3.30 val. einu į darbą. Po penkiolikos minučių jau būnu darbe, sklaidau spaudą. 5.05 val.(šeštadieniais 7.05 val.) yra pirmasis eteris, pirmoji laikraščių apžvalga.

- Kiek laikraščių šiandien peržvelgėte? Ar suskaičiavote, kiek jų eteryje esate perskaitęs per gyvenimą?

- Net nežinau... Šįryt gal 10 ar 12. Šeštadieniais daugiau, nes apžvalga ilgesnė. Kiek jų yra, tiek peržvelgiu. Suskaičiuoti visų mano parengtų apžvalgų neįmanoma, tokios statistikos nevedžiau ir neužsirašinėjau.

Dirbu šiemet 43-eti metai LRT radijuje, o su spauda, kaip apžvalgininkas, artimiau bendrauti pradėjau nuo 1988-ųjų.

- Kodėl pasirinkote spaudos apžvalgininko profesiją, o ne korespondento ar redaktoriaus?

- Daug metų skaitydavau apžvalgas, paruoštas kitų žmonių. Sovietmečiu buvo viena partija, vienas laikraštis „Tiesa“. Dažnai tos apžvalgos būdavo parengiamos iš vakaro, dar to laikraščio nemačius, nes ne daug kas pasikeisdavo. Tekdavo skaityti – 9 val. būdavo pozicija per pirmą Lietuvos radijo programą.

Kai pradėjome laisvėti, atsirado niša – pasitraukė redaktoriai, kurie ruošdavo, pabandžiau aš. Jau turėjau patirties skaitydamas kitų parengtas apžvalgas, tad pagalvojau, kad gal net geriau galėčiau jas parengti pats.

- Dabar įsivaizduojate dieną be spaudos?

- Kai atostogauju, stengiuosi nesiklausyti radijo, neskaityti laikraščių, kad nuo viso to šiek tiek atsipūsčiau. Mano skaitymas jau kitoks, nebemoku skaityti viso straipsnio „nuo...iki“, jei taip skaityčiau – neparuoščiau laikraščio apžvalgų, nes jie stori ir daug prirašyta. Mėginu pagauti esmę pagal tai, kokiame puslapyje naujiena yra spausdinama. Man žinomi laikraščio maketavimo principai, daugelį autorių pažįstu netgi nebūtinai asmeniškai, bet iš jų rašinių, todėl įtariu, kokia tema ir ką galėtų parašyti.

„Du draugai sako vienas kitam: „Žinai, aš tau rašau ilgą laišką, nes parašyti trumpo neturiu kada“, – yra toks posakis. Mano principas yra pagauti esmę ir labai trumpai ją pateikti klausytojui. Tai nėra laikraščių straipsnių skaitymas, nors yra ir tokia laida radijuje, kai perskaitomi 3–4 straipsniai.

Kai ruošdavote apžvalgas LRT televizijos laidoje „Labas rytas“, kaskart ją pabaigdavote savo išrinktu dienos anekdotu arba gyvenimiška situacija. Kiek sau leidžiate improvizuoti per spaudos apžvalgas? Kas tą improvizaciją lemia?

Apžvalga nėra laikraščio komentavimas, ir aš neturiu jokios teisės improvizuoti. Turiu apžvelgti tai, kas yra parašyta. Improvizuodamas įterpiu jungtukus „ir“, „o“, „bet“, „tačiau“ ar panašius, ir cituoju tai, kas parašyta laikraščiuose.

Kitą kartą mano nuomonė nebūtinai sutampa su tuo, kas parašyta laikraščiuose. Kai viena tema gvildenama įvairiuose laikraščiuose, ją apžvelgiu iš kelių leidinių, kad klausytojas pats atsirinktų. Aš nesu komentatorius – esu apžvalgininkas.

Po „Labo ryto“ laidos iš žmonių išgirsdavau apie gyvenimišką situaciją sakant: kaip gerai, tai – užtaisas visai dienai.

- Tuomet ką Juozas Šalkauskas daro balandžio pirmąją (Melagių dieną) – ar susimąsto, kuri naujiena gali būti netikra, galbūt rengia kokią nors specialią apžvalgą šią dieną?

- Ne visuomet šią dieną išleidžiami laikraščiai – gali būti sekmadienis. Bet jei būna, tai, žinoma, stengiuosi atrinkti, kas galėtų būti balandžio 1-osios pokštas. Dėl viso pikto dar pasakau: „Tai buvo balandžio 1-osios spaudos apžvalga. Norite tikėkite, norite – ne.“

- Ar daug netikrumo, neobjektyvumo matote šių dienų žiniasklaidoje? Sovietmečiu, minėjote, buvo viena tiesa, vienas laikraštis, o dabar?

- Reikia atsirinkti. Esu gavęs keletą pastabų, kad skaitau apie nužudymus, plėšimus, kitus kriminalus. Apie tokius dalykus labai retai skaitau, nebent būtų koks nors rezonansinis atvejis. Kodėl žmogus dar pusryčiaudamas turi sudrebėti, kodėl jam turėčiau pateikti tokių dalykų? Stengiuosi nuo to nepradėti.

Bet kartais girdžiu ir tokių pastabų, kad per daug gražinu apžvalgas. Aš jų negražinu, tik stengiuosi surasti, kas yra teigiama, kas suteikia gerų emocijų, nes ir klausytojui turime pateikti šviesių naujienų. Ne viskas yra niūru ir subjektyvu, kaip stengiasi kai kurie laikraščiai į pirmąjį puslapį iškelti. Tai yra vienadienė, netgi valandinė sensacija – čia pat kažkas perskaitė ir užmiršo. Bet yra gražių dalykų, apie kuriuos būtinai reikia šnekėti.

Nesiveliu į ginčus tarp dviejų leidinių, kurie kiekvienas ant savo kurpalio mėgina mauti. Jei tai išties aktuali tema, cituoju kelis dienraščius, kad klausytojas galėtų atsirinkti.

- Daugelis žiniasklaidos vartotojų kritikuoja Lietuvos žiniasklaidą, kad joje yra per daug negatyvo, purvo, kurio nebesinori skaityti. Savo ruožtu žurnalistai kartais vartoja terminą „Good news – no news?“ Jums galioja ši taisyklė? Kiek mūsų žiniasklaidoje neigiamų naujienų ir kiek per apžvalgą Jūs stengiatės pateikti turinčių teigiamą konotaciją?

Kai vedu renginius, keliauju, man tenka labai daug bendrauti su įvairių sričių žmonėmis. Ar tai būtų žemdirbiai, literatai, įvairių sričių žmonės, aš, bendraudamas su jais, išgirstu, kuo jie gyvena, kas juos domina, ko jie norėtų. Tuomet, atsivertęs laikraštį, žiūriu, ar tam tikra naujiena yra aktuali. Gal ne visada pavyksta atrinkti, kas aktualu vienai ar kitai žmonių grupei – kiek žmonių, tiek nuomonių, bet stengiuosi, kad tai būtų teigiamas pavyzdys kitiems.

Stengiuosi niekada nepamiršti kultūros. Nors ji laikraščiuose būna pabaigoje, ten būna gražių dalykų. Bet galiu pradėti nuo teigiamos aktualijos, kuri tomis dienomis sklando po Lietuvą.

- Ar turite mėgstamą užsienio spaudos apžvalgininką, iš kurio mokotės?

- Kitų apžvalgininkų negaliu matyti TV ar girdėti per radiją, nes visi laikraščius žvelgia ryte. Žmonės iš komercinių radijo stočių man yra sakę, kad aš jiems padarau gerą pakišą – jie važiuoja į darbą, o mano apžvalga jau eteryje. Jie pasiklauso ir, bevykdami į darbą, jau orientuojasi.

- Kaip manote, kaip atrodys spaudos apžvalgos po dešimtmečio? Ar jos apskritai dar egzistuos?

- Turėtų egzistuoti, nes jau dabar po truputėlį į apžvalgas įtraukiame interneto tinklalapius. Tai yra aktualu visiems, koja kojon žengiant su gyvenimu. Spauda neturėtų visai išnykti, nes dar daug žmonių, ypač kaimuose, internetu mažiau naudojasi – jiems būtent tos apžvalgos, gyvi laikraščiai svarbūs.

Keletą kartų dariau eksperimentą. Po apžvalgos nuėjau prie Vingio stotelės esančio laikraščių kiosko. Girdžiu, žmonės sako: „Duokite man tą laikraštį, girdėjau per apžvalgą...“ Tai yra šioks toks įvertinimas, kad žmonės klausosi. Ar kai atostogauju, ar susergu, 5.05 val. ryto tos apžvalgos nebūna, nes jaunimas nenori taip anksti keltis, o žinių tarnyba nesuranda, kas galėtų pakeisti.

- Vis daugiau straipsnių skaitote iš naujienų portalų. Ar jų kokybė nenusileidžia laikraščiams – dienraščiams ar savaitraščiams?

- Interneto tinklalapių straipsniuose pasitaiko klaidų, bet visko nesuspėju apžvelgti – apie visumą negalėčiau kalbėti. Laikas ribotas, per trumpą laiką reikia stengtis atrinkti, kas yra aktualu visiems.

Bet, kalbant apie Bostono įvykius, kurie mūsų laiku įvyko vėlai, interneto tinklalapiai viską pateikė greičiausiai. Dienraščiai jau buvo atiduoti spausdinti, jie šios aktualijos nebegvildeno, todėl spaudos apžvalgą teko pradėti nuo interneto puslapių, kuriems teikiau pirmenybę. Giliau temas pagvildena laikraščiai, tačiau nesakau, kad to nedaro ir internetiniai tinklalapiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"