TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Janinos Malinauskaitės barboriada

2006 05 06 0:00
Dirbdama scenografe, tapybai Janina Malinauskaitė skirdavo laisvalaikį.
Richardo Kybarto nuotrauka

Kostiumus būtinai reikėjo pasiūti puošnius. O kaip - "ubagišku" sovietmečiu?

Žygimantui Augustui dailininkė Janina Malinauskaitė iš kažkur gavo aksomo. Barborai Radvilaitei teatras pirko perlus ir   atlasą. Kauno konditerijos fabrike teatralai gavo "sidabrinių" popierėlių, į kuriuos buvo vyniojami saldainiai, maigė juos į rutulėlius ir siuvo ant karalienės kostiumo. "Visiškas skurdas", - prisimena 1972-aisiais Kauno dramos teatre pastatytos Juozo Grušo "Barboros Radvilaitės" dailininkė. Tačiau ir kostiumai, ir visas spektaklis darė karališką įspūdį.

 

Kauniečių "Barbora Radvilaitė", ilgainiui virtusi kultūriniu mitu, teatrologų išrinkta geriausiu praėjusio šimtmečio Lietuvos teatro spektakliu. Nuo jo prasidėjo dailininkės barboriada: daugiau kaip tris dešimtmečius Janina Malinauskaitė tapo Barboros Radvilaitės atvaizdus, kurių susidarytų apie keturias dešimtis. Patys pirmieji tapyti ant medžio, tarsi ikonos. Vėlesni daugiausia ant drobės. Kultūrinių prekių parduotuvėje dailininkė pirkdavo, tarkim, Aleksejaus Savrasovo "Kovai parlėkė" reprodukciją, nuplaudavo (vis dėl tos sovietijos elgetystės), gruntuodavo - ir turėdavo ploną drobę geruose rėmuose, kuriuose įkurdindavo legendinę gražuolę.

Vaizduotė, paremta istorinėmis detalėmis

"Suprantu, kad visos jos "netikros", tai mano vaizduotės padarinys, - sako dailininkė. - Man patiko pati tapybos maniera, patiko nudailinti nepaprastai gražias to meto detales". Paveikslai perteikia valdovės dėvėjimo stilių, galvos apdangalus ir jų puošybą. "Buvau skaičiusi dalį jos kraičio aprašymo, - pasakoja Malinauskaitė. - Pirmiausia minimos aštuonios auksu ir brangenybėmis siuvinėtos kepuraitės. Man pikta, kad lenkų kostiumo istorikai Barboros galvos apdangalus sieja su tuomete lenkiška mada. Nė viena lenkė Krokuvoje šitaip nedėvėjo - tai aiškiai atsinešta iš Lietuvos. Kokiu būdu ji išsimodeliavo tokios stiliaus kepuraitę, sunku pasakyti... Vaizduodama jos drabužius prisilaikiau kostiumo istorijos ir šaltiniuose užfiksuotų žinių. Tarkim, yra išlikęs aprašymas, kaip Barbora važiavo raudonu aksomu išmuštoje karietoje dėvėdama baltą suknelę, kurios kraštai ir rankovės buvo aptiesti juodomis juostomis. Kaip tai įspūdinga!"

Pro praeities stiklą

Jeigu dailininkei šiandien reikėtų kurti spektaklio apie Barborą Radvilaitę apipavidalinimą? "Daug kas priklausytų nuo režisieriaus vizijos. O tada Jonas Jurašas, ieškodamas sprendimo, blaškėsi", - prisimena Malinauskaitė. Ką galima padaryti, ėmė galvoti dailininkė. "Aš irgi nežinojau, - prisimena ji. - Padariau scenografiją iš tokių ryšulių. Galvoju, supakuosiu viską, ko nežinau, į ryšulius. Pamatęs nedidelį eskizą Jurašas tylėjo gal penkias minutes, paskui paklausė, ar būtų galima tuos ryšulius pakelti ir nuleisti. Pamąsčiusi atsakiau, kad taip. Jurašas nudžiugo: "Viską matau! Žinau, kaip daryti!"

Pirmiausia į sceną įžengdavo Dailininkas, kuris pramušdavo menamą istorijos stiklą, skiriantį sceną ir žiūrovų salę ir pakeldavo scenografiją - skarmalų ryšulius. Atsiverdavo visai kitas pasaulis, kitas laikas. Scena sušvisdavo ir prasidėdavo veiksmas - šokis. Jurašo į pjesę įvestas Dailininkas tapė Barborą. Per pirmosios premjeros finalą nuleistas Aušros vartų Dievo Motinos paveikslas sukėlė tikrą politinę audrą. Malinauskaitė užsiminė Jurašui, kad šio paveikslo siejimas su karaliene Barbora abejotinas, bet režisierius atrėmė, kad meno tiesa leidžia ir tokias sąsajas. Jurašui emigravus spektaklis buvo smarkiai kupiūruotas ir sudarkytas.

Vienintelis išlikęs Barboros kostiumas dabar saugomas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Rengdama savo jubiliejinę parodą dailininkė susirado jį Kauno dramos teatro sandėlyje gerokai apgadintą ir rekonstravo: plovė, adė, iš naujo siuvinėjo perlais. Per stebuklą išliko kepuraitė, karūna. Vėrinių nebebuvo.

Karalienių parodos dar nebuvo

Barborą Radvilaitę vaidinusią Rūtą Staliliūnaitę scenos kostiumu nutapė Bronė Mingilaitė-Uogintienė. Malinauskaitė prisipažįsta pati nesiėmusi tokio darbo, nes nenorėjusi, kad į vėliau jos tapysimus portretus įsimestų aktorės bruožų. "Arba vaizduoji aktorę, arba perteiki savo viziją", - sako dailininkė.

Kuriant legendinį spektaklį Malinauskaitei atmintyje iškilo Krokuvoje, Vavelio rūmuose patirti įspūdžiai - ji ten lankėsi dar 1970-aisiais. O Kauno teatrui gastroliuojant Bialistoke, dailininkė nuėjo į muziejų ir ilgam sustojo prie Jano Matejko paveikslo, vaizduojančio liūdnus ir gražius Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę. Muziejaus budinčiosios viena per kitą pradėjo rėkauti, kokia tai buvo baisi ir nedora moteris. Įžeista nepagrįsto karalienės Barboros žeminimo Malinauskaitė atrėžė, kad didesnių nedorėlių už lenkes jai dar nėra tekę matyti.

Diduma Barboros Radvilaitės portretų yra dailininkės nuosavybė, kai kas dovanota Lietuvoje ir užsienyje, kelis darbus panoro įsigyti bičiuliai. Vien Barborų parodos dar nėra buvę. Malinauskaitė prisimena savo pirmąją Lietuvos valdovų portretų parodą "Kauno lango" galerijoje ir neregėtą žmonių antplūdį ne tik per atidarymą. Per atidarymą dėl grūsties griuvo molbertai... Paveikslai buvo išdėlioti ant jų, o ekspozicijos erdvę savaip sumodeliavo iš teatro pasiskolinti kulisai. Dailininkei atrodo, kad šiandien istoriniai portretai mažai ką tesudomintų.

Viskuo, kas susiję su Barbora, besidominčios Janinos Malinauskaitės neįtikino profesoriaus Vytauto Urbanavičiaus atlikta rekonstrukcija pagal Barboros Radvilaitės kaukolę. Mokslininkas naudojo rusų archeologo ir antropologo Michailo Gerasimovo metodą, pagal kurį ant kaukolės lipinamas minkštus audinius keičiantis vaško sluoksnis. Dailininkės nuomone, atkurtos akys, antakiai ir nosis reikalingi pataisų, kad labiau atitiktų Europos žmogaus bruožus. Naudodamasi profesoriaus rekonstrukcijos proporcijomis Malinauskaitė šį tą pakoregavo. Jos nuomone, korekcija leidžia laikyti Barborą tikra gražuole.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"