TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Jaunas rusų režisierius atranda Čiurlionį

2016 01 23 6:00
Jaunas režisierius iš Jekaterinburgo Ignatas Kunilovas užsimojo sukurti filmą apie iškilų Lietuvos menininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Režisierius iš Jekaterinburgo Ignatas Kunilovas įsitikinęs, kad sprendimą kurti ilgametražį filmą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį lėmė pats likimas: per dailę, muziką ir kiną jis nuo mažens lyg tyčia buvo vedamas prie vieno garsiausių Lietuvos kūrėjų.

Šiuo metu Ignatas Lietuvoje renka medžiagą, tyrinėja dailininko ir kompozitoriaus paliktus pėdsakus. Vyro entuziazmas tiesiog trykšta per kraštus. „Kone visi gali pasakyti, kas yra Wolfgangas Amadeusas Mozartas. Gal ir nekeista, kodėl M. K. Čiurlionis pasaulyje ne taip plačiai žinomas, juk jo muzika intelektualesnė, jai suprasti reikia pasirengimo. Tačiau kokia neteisybė, kad tiek mažai žmonių už Lietuvos ribų yra girdėję apie šį unikalų kompozitorių ir dailininką. Noriu pataisyti šią padėtį“, – aiškino Ignatas.

Tarkovskio šešėlis

Dėl to, kad pasuko į kiną, Ignatas taip pat „kaltina“ likimą: jo mama, didelė režisieriaus Andrejaus Tarkovskio kūrybos gerbėja, pavadino sūnų kultinio filmo „Veidrodis“ pagrindinio veikėjo vardu. Dar vienas sutapimas – Ignatas gimė balandžio 4-ąją, tą pačią dieną, kaip ir mamos mėgstamas režisierius. „Taip atsitiko, kad gimiau Jekaterinburge, buvusiame Sverdlovske, kuriame yra viena didžiausių kino studijų po Maskvos ir Sankt Peterburgo. Šeima visada garbino kiną, o vienas mano mokytojų buvo paties A. Tarkovsio mokinys“, – likimo vingius, atvedusius prie šiandienos tikslo, vardijo I. Kunilovas.

M. K. Čiurlionio kūryba jauno režisieriaus gyvenime – taip pat likimo dovana. Nuo pirmos iki šeštos klasės Ignatas mokėsi licėjuje, kuriame buvo sustiprintas dailės dėstymas. Tačiau bėgant metams suprato, kad dailė nėra tikrasis jo pašaukimas, tad perėjo į matematinės pakraipos klasę. Drauge mokėsi ir tapybos, lankė muzikos pamokas. „Itin jautri mano muzikos pedagogė Irina Turčenko davė groti M. K. Čiurlionio preliudus. Mokytoja žinojo, kad domiuosi dar ir daile, todėl pristatė šį kompozitorių kaip man artimą: jis taip pat tapė ir kūrė muziką. M. K. Čiurlionio preliudai man pasirodė įdomūs, kitokie nei Johanno Sebastiano Bacho ar Ludwigo van Beethoveno muzika. Ta vaikystės pažintis po gerų dešimties metų vėl prabudo – jau dirbdamas kino pramonėje užsidegiau idėja sukurti filmą apie išskirtinį lietuvių kompozitorių ir dailininką. Šios minties vedamas ir atvykau į Lietuva. Dabar renku medžiagą būsimam scenarijui“, – pasakojo režisierius.

Vėl groja Čiurlionį

I. Kunilovas prisipažino, jog neseniai vėl iš naujo ėmė groti M. K. Čiurlionio kūrinius, tyrinėti menininko paveikslus, o perskaityta lietuvių kūrėjo biografija jį tiesiog sukrėtė. Anot Ignato, interneto enciklopedijose pateikiami vien sausi faktai, jokių emocijų. Tačiau net ir tai jauną vyrą sujaudino. Todėl nutarė patyrinėti išsamiau ir aplankyti Lietuvą, kurioje, jo įsitikinimu, galbūt pavyks pajusti M. K. Čiurlionio dvasią. Taip ir nutiko – lankydamasis bibliotekose, gilindamasis į muzikos ir dailės genijaus gyvenimą režisierius iš Rusijos sutiko daugybę geranoriškų žmonių, kurie padėjo jam plačiau atskleisti šio menininko asmenybę.

Ignatas perskaitė į rusų kalbą išverstą kompozitoriaus sesers Jadvygos Čiurlionytės knygą „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“. Ji paliko neišdildomą įspūdį. Lietuvoje svečias iš Jekaterinburgo patyrė ir daugiau pusiau mistinių sutapimų. „Kai atvykau, jau antrą dieną nuėjau į M. K. Čiurlionio butą-muziejų Vilniuje, tačiau atsitrenkiau į uždarytas duris – muziejus tądien nedirbo. Kitą kartą pataikiau per pietų pertrauką, bet pagaliau patekau. Būnant muziejuje man besikalbant su darbuotojais pro duris įžengė pianistas Rokas Zubovas – kompozitoriaus proanūkis. Papasakojau apie savo sumanymą, ir Rokas itin palankiai jį įvertino. O juk šis susitikimas buvo visiškai atsitiktinis. Galėjo praeiti metai ar dveji, kol būčiau parašęs scenarijų, pasirengęs filmavimui ir, be abejo, ieškojęs galimybės pasimatyti bei pasikalbėti su kūrėjo provaikaičiu, tačiau viskas taip sėkmingai susiklostė, kad pritarimą gavau jau pasirengimo etapu – vos atvykęs. Tai mane dar labiau įkvepia“, – džiaugėsi I. Kunilovas.

Virtinė sutapimų

R. Zubovas surengė Ignatui ir jo kolegoms ekskursiją į Kauną. Ten būsimos kūrybinės grupės nariai turėjo galimybę kur kas labiau įsigilinti į sumanytą projektą. Jaunas režisierius papasakojo apie dar vieną neįtikimą kelionės į Lietuvą sutapimą: „Netikėtai susitikau ir su kita M. K. Čiurlionio šeimos palikuone – jo brolio proanūke. Nors moteris nepalaiko glaudžių santykių su tiesioginiais kompozitoriaus įpėdiniais, vis tiek įžvelgiu tam tikrą mistinį įvykių Lietuvoje atspalvį. Susitariau nusikirpti plaukus viename salone, o atėjęs sužinojau, kad meistrė – iš M. K. Čiurlionio giminės. Na, ar ne mistika?“ – stebėjosi pašnekovas.

Režisierius sakė, kad į Lietuvą su kolegomis vyko per Prahą, Budapeštą, aplankė ir kitas Rytų Europos sostines. Be kita ko, Lietuvoje buvo sutarta susitikti su būsimo filmo apie M. K. Čiurlionį prodiuseriu. Jis daug padėjo organizuojant tiriamuosius darbus Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose. Po savaitės Ignato kolegos išvyko namo, o režisierius liko toliau rinkti medžiagą filmui. „Labai noriu bendradarbiauti su visais – vietiniais specialistais, M. K. Čiurlionio draugijos nariais. Tikiuosi sukurti filmą, įdomų ne tik lietuviams, kurie pagrįstai didžiuojasi šiuo iškiliu menininku, bet ir kitose šalyse gyvenantiems žmonėms. Kai skaičiau M. K. Čiurlionio biografiją, susimąsčiau: jeigu mokytoja nebūtų man davusi groti jo kūrybos, ko gero, iki šiol nieko nežinočiau apie jį. Šis kompozitorius ir dailininkas, žinomas gana siauram būriui specialistų, tikrai nusipelno pasaulinio pripažinimo“, – įsitikinęs I. Kunilovas. Režisierius puoselėja viltį, kad galbūt pavyks susitarti dėl susitikimo ir su garsiausiu Lietuvos „čiurlionistu“ profesoriumi Vytautu Landsbergiu.

Jauno žmogaus požiūris

Skaitydamas J. Čiurlionytės atsiminimų knygą Ignatas sakė bendrais bruožais bandęs įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti būsimas filmas. Jam ypač imponuoja kūrėjo sesers aprašyta jaunystės, vaikystės aplinka, santykis su broliais ir kitais giminaičiais. „Skaitydamas šią knygą supranti, kad M. K. Čiurlionio genijus neatsirado vakuume – buvo šeima, draugai, aplinka, kuri jį brandino. Man būtų įdomu atskleisti tas gyvenimo akimirkas, kurios paveikė menininko pasaulėjautą, sukūrė jį tokį. Norėčiau parodyti, kad piešdamas mišką dailininkas plaukė ir jo garsų jūroje – M. K. Čiurlionio muzikos ir dailės simbiozę“, – savo vizija dalijosi I. Kunilovas.

Svečias prisipažino, kad planuojamas ilgametražis filmas jam bus didelis iššūkis – pirmas tokios apimties darbas. Iki šiol Ignatas kūrė mažesnius reklaminius filmus, ir jie buvo puikiai įvertinti įvairiuose konkursuose. Prieš pradėdamas rinkti medžiagą būsimam dideliam projektui jaunas režisierius pasidomėjo dėl galimo projekto finansavimo. Jo žodžiais tariant, net kelioms didelėms kompanijoms sumanymas pasirodė įdomus, tad I. Kunilovas tikisi, jog lėšų filmui apie M. K. Čiurlionį pavyks gauti. Dabar pagrindinė režisieriaus užduotis – surinkti kuo daugiau medžiagos ir parašyti gerą scenarijų, kuris sudomintų būsimus investuotojus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"