TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Jaunasis operos dainininkas - bitlomanas

2007 11 24 0:00
Grupės "The Beatles" dainų jis klausosi nuo vaikystės.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kai krepšinį žaidžia Lietuvos ir Izraelio komandos, aikštelėje pasirodo nedidelio ūgio dainininkas Rafailas Karpis ir gieda du himnus: svečios ir mūsų šalies.

Kai maždaug prieš dvejus metus buvo repetuojama muzikinė pasaka "Snieguolė ir septyni nykštukai", šio projekto vadovė Nijolė Ruzgienė paklausė R.Karpio, gal žino, kas iš klasikos atlikėjų galėtų pagiedoti himnus per Eurolygos krepšinio rungtynes. Ir juokais pasakė: "Tave pakviesime, kai atvažiuos "Maccabi". Žydas Rafailas atrėmė: "Laisvai galiu sugiedoti abu himnus - Lietuvos ir Izraelio." Tada abu nusprendė, kad tai - gera mintis.

Kai atėjo rungtynių metas ir į aikštelę išėjo "Lietuvos ryto" ir "Maccabi" krepšinio komandos, pasirodė jaunas operos solistas ir užtraukė abiejų šalių himnus. "Rungtynės per televiziją buvo transliuojamos ir Izraelyje. Buvo labai gražu, - sako Rafailas. - Tada Izraelio krepšininkai buvo nustebę. Svečioje šalyje šios šalies himnas buvo sugiedotas pirmą kartą - paprastai leidžiamas įrašas."

Himnus dainininkas giedojo keturis kartus. Po to pasilikdavo sporto salėje ir stebėdavo varžybas. Krepšinį jis apskritai mėgsta. "Kai žaidžia Izraelis ir Lietuva, sergu už Lietuvą", - šypsosi pašnekovas.

"Esu Lietuvos žydas"

"Abi šalis myliu vienodai. Vienoje gimiau, užaugau, gyvenu, dirbu ir kuriu. Kita šalis - mano protėvių žemė. Ten gyvena daug giminaičių. Man be galo malonu, kad Lietuvoje galiu laisvai giedoti Izraelio himną", - tvirtina Rafailas. Jis išdidžiai vadina save Lietuvos žydu.

"Lietuvoje žydų ir lietuvių santykiai kažkodėl būna pakreipti keistu kampu. Jie pabrėžiami. Būna žydus užgauliojančių straipsnių. Minimi kokie nors tarpusavio pykčiai, dalybos. Yra skirtumas tarp Lietuvos žydų ir atvažiuojančių iš užsienio. Pastarieji nesupranta, kad kaimynų - lietuvių ir žydų - negalima kiršinti. Jie išvažiuoja, o mums čia gyventi. Man tai visiškai nepatinka. Nes kuo geriau Lietuvai, tuo geriau man. Kuo geresni šalių ir tautų tarpusavio santykiai, tuo geriau man, - nuomonę dėsto Rafailas. - Todėl Lietuvos ir Izraelio himnų atlikimas - tarsi tautų suartinimas. Nemanau, kad visi tą supras, bet bent jau pajus."

Žingsnis po žingsnio

Kodėl gabus vaikinas pasirinko operos dainininko kelią, o ne roko ar popmuzikos atlikėjo, kai galima lengviau pasiekti populiarumo, uždirbti daugiau pinigų? "Metus dainavau Balio Dvariono muzikos mokyklos chore. Kadangi buvau per mažas, mane norėjo palikti antriems metams. Tada mama mane nuvedė į "Ąžuoliuką" ir pasakė: "Mano sūnus dainuos čia", - prisimena Rafailas. Jis tikina, kad vaikams ir paaugliams choras "Ąžuoliukas" tampa antrais namais. Vasaras jie leisdavo stovyklose.

Rafailo balsas anksti mutavo. "Į "Ąžuoliuką" dirbti su "mutantais" atėjo operos dainininkas Algirdas Janutas. Žingsnis po žingsnio - ir man pasidarė įdomu. Neužsidegiau staigiai. Tiesiog man neblogai sekėsi. Vėliau įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Iškart patekau pas maestro Virgilijų Noreiką. Tai buvo labai gera ir stipri mokykla. Studijuodamas trečiame kurse jau pradėjau dainuoti Operos ir baleto teatre", - kaip ramiai ėjo pasirinktu keliu, pasakoja atlikėjas. Todėl, kaip pats sako, natūraliai tapo operos dainininku.

Rafailas bičiuliaujasi su roko ir popmuzikos dainininkais, kartu dalyvauja pramoginiuose renginiuose ir spektakliuose. Bendraujant su šou atlikėjais būna linksmų istorijų. "Pas vieną draugą susipažinau su Egidijumi Dragūnu. Smagus vaikinas ir kompanijoje labai "faina" su juo bendrauti. E.Dragūnas teigė, kad neseniai buvo operoje. Žiūrėjo "Spragtuką". Pasakiau jam, kad tai yra baletas, - pasakoja operos dainininkas. - E.Dragūnui norėjosi pabendrauti. Bet nemanau, kad jis domisi tokia muzika."

Laimėjo lažybas

Rafailą drąsiai galima vadinti bitlomanu, nors jam tik 24 metai. "Netiesa, kad bitlomanai - tik vyresnės kartos žmonės. Pažįstu nemažai bendraamžių ir net jaunesnių už save, - tvirtina dainininkas. - Kartą susilažinau su žinomu muzikos kritiku dėl vienos "The Beatles" dainos. Laimėjau. Pralošęs jis žadėjo atiduoti man visą savo turimą grupės antologiją, bet nepaėmiau."

"The Beatles" muzikos Rafailas klausosi nuo vaikystės. Pirmą kartą šios grupės dainų išgirdo atėjęs į svečius pas kaimynų mergaitę. "Jos močiutė papasakojo graudžią istoriją, kaip nušovė akiniuotą dainininką (Johną Lennoną - red.). Pradėjau klausinėti tėvų. Paaiškėjo, kad mūsų namuose buvo dvi "The Beatles" plokštelės", - kaip nuo mažens tapo bitlomanu pasakoja pašnekovas.

Princo kostiumas

"Kiekvienam menininkui svarbu, kad jo kūryba būtų įvertinta. Kai po spektaklio išgirsti aplodismentus ir supranti, jog publika dėkoja už tavo triūsą, būna labai gera", - teigia dainininkas.

Į Operos ir baleto teatrą paklausyti ir pamatyti R.Karpio ateina bičiuliai. Neseniai buvo tokia istorija. Rafailas vienai draugei parūpino kvietimą į operą "Mažasis princas". Kai baigėsi spektaklis, ji telefonu pranešė, kad ateis prie teatro tarnybinio įėjimo. "Išeinu iš teatro. Matau stovinčias ją ir kitą draugę. Staiga iš už granitinių laiptų iššoka būrys bičiulių ir pradeda šaukti: "Sveikiname! Valio!" Man buvo labai netikėta. Šie iki skausmo mieli žmonės padovanojo man Princo kostiumą, tinkantį gal dvejų metų vaikui. Ir dar kelias smulkmenas, - bičiulių siurprizą prisimena dainininkas. - Labai smagu, nes stengiuosi, dirbu ir noriu, kad tai pamatytų artimiausi žmonės."

Nepažino padaužos

Į Operos ir baleto teatro sceną Rafailas pateko dar būdamas mažas. Bet neilgam. "Buvau išdykęs vaikas, - prisipažįsta pašnekovas. - Mane pakvietė dainuoti vaikų chore spektaklyje "Joniukas ir Grytutė". Per generalinę repeticiją viena mergaitė skubėjo ir prabėgdama trenkė man per ranką, kad greičiau ją praleisčiau. Iš mano - mažo ir bjauraus vaiko - burnos pradėjo byrėti kalbos šiukšlės. Keikiausi. Tą sužinojęs režisierius man pasakė: "Rytoj gali neateiti." Tada, vaikystėje, buvo labai apmaudu."

Kai Rafailas grįžo į teatrą jau kaip profesionalus dainininkas, minėtas režisierius jo nepažino. Pasakė: "Negali būti, jog esi tas padauža vaikas."

Žydo vaidmuo - ne pokštas

Apie mokslus užsienyje dainininkas negalvoja. Pasvarsto, kad neblogai būtų nuvykus nebent į kokią stažuotę. "Dabar turiu nemažai darbo Operos ir baleto teatre. Be to, dar dalyvauju įvairiuose projektuose. Ir tai yra be galo įdomu", - sako dainininkas.

Rafailas džiaugiasi kiekvienu vaidmeniu, kurį gauna Operos ir baleto teatre. Ir bet kuriam rengiasi rimtai. "Nėra mažų vaidmenų, visi jie reikšmingi, - tikina dainininkas. - Dar didesnė atsakomybė, kai į sceną išeini trumpam. Nes jei ką nors padarysi blogai, nebebus kada pasitaisyti. Nedideli vaidmenys yra be galo įdomūs. Gerai pasistengus, gali žiūrovams pateikti tokį reginį, kokio negali pagrindinių vaidmenų atlikėjai."

Operoje "Salomėja" R.Karpis atlieka žydo vaidmenį. "Antrojo žydo, - patikslina pašnekovas. - Skamba kaip pokštas? Taip. Bet iš tiesų tai - sudėtingas operinis vaidmuo. Yra penkių žydų kvintetas, parašytas, muzikantų terminu, vien forte. Visą laiką reikia dainuoti garsiai, tą ir darome vienas per kitą."

Trumpai

* 2008 metų balandžio 10 dieną tenorui R.Karpiui sukaks 25-eri. Per ketvirtį amžiaus jis nemažai pasiekė.

* Muzikinį kelią jis pradėjo berniukų ir jaunuolių chore "Ąžuoliukas", lankė "Ąžuoliuko" muzikos mokyklą. Nuo 1997 metų mokėsi dainavimo pas operos dainininką A.Janutą. 2001-2007 metais studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. V.Noreikos dainavimo klasėje.

* 1999 metais dainininkas tapo tarptautinio jaunųjų Baltijos jūros šalių dainininkų konkurso Tartu (Estija) I vietos bei Didžiojo prizo laimėtoju, 2000 metais - "Dainų dainelės" konkurso laureatu, o 2003 metais - Zenono Paulausko vardo jaunųjų dainininkų konkurse III premijos laureatu.

* Nuo 2003 metų dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Jo sukurti vaidmenys: Njiegušas (Franzo Leharo "Linksmoji našlė"), Gūsčia, Barnabas (Balio Dvariono "Dalia"), karininkas (Gioacchino Rossini "Sevilijos kirpėjas"), Trikė (Piotro Čaikovskio "Eugenijus Oneginas"), Goro (Giacomo Puccini "Madam Baterflai"), Tuščiagarbis ir Gyvatė (Rachel Portman "Mažasis Princas"), antrasis žydas (Richardo Strausso "Salomėja") ir kiti.

* Dainavo miuzikle "Tadas Blinda" (2004 metai), muzikinėje pasakoje "Snieguolė ir septyni nykštukai" (2005 metai), roko operetėje "Neformatas. Epizodas II" (2007 metai).

* Vaidino trumpametražiuose filmuose "Erotomoto" ir "Estetomoto" (režisierius Artūras Bukauskas, 2005 metai), "Ostija" (režisierius Vytautas Chlebinskas, 2006 metai), "Zero" (režisierius Emilis Vėlyvis, 2006 metai).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"