TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Jaunasis žaliojo stalo burtininkas

2014 12 27 6:00
Pijus Labutis: "Svajonės pildosi: prieš trejus metus tik pasvajodavau, kad labai norėčiau žaisti Pasaulio jaunimo čempionate, o štai šiemet grįžau iš jo pelnęs bronzos medalį." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Septyniolikmečiui Pijui Labučiui jaunas amžius - ne kliūtis pelnyti prestižinius apdovanojimus prie žaliu aksomu aptraukto pulo stalo. Lapkričio viduryje sostinės vienuoliktokas Pijus į Lietuvą iš Šanchajaus parsivežė Pasaulio jaunimo pulo-9 čempionato bronzos medalį. Prieš pat išvykdamas į Kiniją dar spėjo tapti Lietuvos pulo-10 čempionu.

Šių metų Lietuvos komandinio pulo čempionato nugalėtojas, Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkas Pijus pulą žaidžia nuo dvylikos metų. Vaikinas dar nespėjo dalyti daug interviu, tačiau apie mėgstamą žaidimą jis gali pasakoti labai užsidegęs. "Prisimenu savo pirmą laimėtą turnyrą 2011 metais Vilniaus universalinėje parduotuvėje esančiame klube. Štai tada pirmą kartą pajutau tą "kabliuką" - labai geras jausmas laimėti: norisi siekti dar daugiau, treniruotis negailint jėgų ir laiko", - šypsodamasis prisipažino Pijus. Tada jam buvo vos keturiolika metų.

Tėtis nusivedė pažaisti

Pirmoji pažintis su pulu buvo dar vaikystėje. Jo tėtis, žinomas fotografas Dainius Labutis, savaitgaliais vesdavosi sūnų žaisti kartu. Iš pradžių berniukas tik stebėjo žaidžiančius dėdes, tačiau pabandęs pats įmušti kelis kamuoliukus pajuto, kad amerikietiškasis biliardas labai patinka. Tuo metu Pijus lankė krepšinio treniruotes, bet žaidimas jam nelabai lipo prie širdies, pabodo. "Norėjau atrasti ką nors nauja ir pulas buvo kaip tik tai, ko man, matyt, reikėjo", - svarstė septyniolikmetis čempionas.

Krepšinį Pijus žaidė penkerius metus - nuo septynerių lankė Vilniaus krepšinio mokyklą. Pajutęs, kad pulas jį traukią labiau, nuo dvylikos metų pradėjo rimtai treniruotis prie žaliojo stalo. Pasak P. Labučio, šis žaidimas reikalauja gero psichologinio pasirengimo, mąstymo, žaidimo technikos. Nedaug išmanančiam pulą žmogui jaunuolis paaiškina: visų žaidimų prie žaliojo stalo, kai reikia į jo kampuose ir per vidurį esančias ertmes įmušti kamuoliukus, bendras pavadinimas - biliardas. Jis skirstomas į keletą rūšių: populiariausios yra vadinamasis snukeris, piramidė, arba rusiškasis biliardas, ir pulas. "Pulas žaidžiamas ant mažiausio, devynių pėdų ilgio stalo, vidutinio dydžio rutuliais. Didžiausi rutuliai naudojami žaidžiant rusišką biliardą, mažiausi - snukerį. Man pulas patrauklus tuo, kad tai lyg savotiškas snukerio ir rusiško biliardo hibridas, jis labai įdomus. Be to, pulas dar skirstomas į tokius porūšius kaip "aštuntukas","devintukas", "dešimtukas" ir "keturiolika plius vienas" - tai lyg sudedamosios šio žaidimo dalys, jo variacijos", - aiškino jaunasis žaidėjas.

Lietuvos pulo-10 vyrų grupės prizininkai. Pijus Labutis antras iš kairės.

Pijus neslėpė, kad vienu metu buvo kilusi mintis iškeisti pulą į snukerį, tačiau ji greitai išgaravo. Septyniolikmetis šiuo metu jau žaidžia vyrų lygoje, yra antras pagal reitingus Lietuvoje. Lapkričio pradžioje jis su komandos draugais laimėjo Lietuvos pulo-10 čempionatą, iš karto po to išvyko į Šanchajų ir Pasaulio jaunimo iki devyniolikos metų čempionate pelnė bronzos medalį.

"Žaidžiau su trim kinais, taivaniečiu ir Singapūro atstovu, pastarajam pralaimėjau. Visi priešininkai labai stiprūs, Azijoje žaidėjai tikrai geri, ten visai kitaip Nei Lietuvoje vertinamas šis sportas. Lietuvos pulo federacija gyvuoja tik penkerius metus, o ten - ilgus dešimtmečius", - aiškino Pijus.

Investicijos - lazdos

Kad pasiektų gerų rezultatų, pulo žaidėjui svarbu turėti geras lazdas - kijus. Jų reikia trijų: išmušimo, peršokimo ir žaidimo. Pijus šiuo metu turi dvi geras išmušimo ir žaidimo lazdas, kurias jam padovanojo vienas pažįstamas žmogus. Vaikinas jį vadina savo rėmėju, nes šios lazdos kainuoja nepigiai - kiekviena apie porą tūkstančių litų. Moksleiviui tokias įsigyti būtų tikrai sunku net padedamam tėvų. Peršokimo lazdą jo rėmėjas surinko iš jau pagamintų dalių ir padovanojo. "Lazdos labai skiriasi, jų būna ir už šimtą litų, ir už keletą tūkstančių. Per čempionatus žaidžiama savo lazdomis, profesionalas privalo jas turėti", - teigė P. Labutis.

Pašnekovas tikino, kad tuomet, kai savo žaidimu užsidirbs pinigų, kokių nors ypatingų naujų lazdų pirkti neketina, jį tenkina rėmėjo dovanotosios, verčiau investuos į keliones - vaikinukas norėtų vykti į kuo daugiau įvairių čempionatų ir ten tobulinti savo meistriškumą. Šiuo metu jis mokosi vienuoliktoje klasėje, kasdien treniruojasi, tačiau kitais metais jam teks apsispręsti: abitūros egzaminų kokybė ar mėgstamas žaidimas.

"Kol kas laiko užtenka viskam, žaidimas mokslams netrukdo. Dvyliktoje klasėje teks pasitarti su tėvais, pačiam pasvarstyti - ko aš noriu iš šio gyvenimo", - kalbėjo vaikinas ir pridūrė, kad suderinti profesionalų žaidimą ir mokslus kartais būna sudėtinga, dėl varžybų praleistas pamokas tenka kompensuoti bemiegėmis naktimis. Dėl mėgstamo žaidimo kai kurie jaunieji pulo meistrai meta mokslus ir siekia profesionalios karjeros šioje srityje. Pijus kasdien treniruojasi nuo trijų iki penkių valandų, nuolat tobulina žaidimo techniką.

Būtina susikaupti

Pasaulio čempionate Pijus Labutis pelnė bronzos medalį.

Pijaus teigimu, žaidžiant pulą svarbiausia - susikaupimas ir gera technika. Žaidėjui reikia labai susitelkti, mąstyti ne tik apie tai, kaip įmušti kamuoliuką, bet ir apie tai, kaip juos "išsivesti" ant stalo, kad būtų patogu toliau mušti. Tenka daug planuoti, svarstyti ir nesiblaškyti. "Pasaulio čempionate Šanchajuje man labai patiko rami atmosfera - visi buvo labai tylūs. Todėl pavyko pasiekti palyginti gerų rezultatų. Tarkim, per Europos čempionatus nuolat groja muzika, tai blaško žaidėjus", - prisiminė jaunasis čempionas.

Pijus pasidžiaugė, kad jau turėjo laimės Europos čempionate pažaisti su pora garsiausių pasaulio pulo meistrų, jų žaidimu vaikinas sakė susižavėjęs. Iki tol juos buvo matęs tik per televizorių. Pasak pašnekovo, garsūs šio žaidimo meistrai nė kiek nesistebėjo sutikę jaunutį priešininką iš mažai žinomos jiems šalies. "Europoje nieko nestebina, kad vaikai gerai žaidžia pulą, - teigė Pijus. - Ten yra labai gerai žaidžiančių jaunuolių, kurie tik perėję iš jaunimo lygos į suaugusiųjų iš karto ima rimtai "terorizuoti" senus žaidėjus."

Vienintelis debesėlis šviesioje P. Labučio karjeroje prie pulo stalo - vaikinas jau nebegali žaisti su tėčiu, kuris jam ir parodė šio žaidimo grožį, ar draugais. Jie neatsisako žaisti, bet jiems su Pijumi neįdomu, nes visuomet pralošia. "Man taip pat daug įdomiau žaisti su stipresniais priešininkais, iš jų bent jau galiu pasimokyti, tobulėti', - pridūrė vaikinas.

Pijus visada domėjosi sportu ir jokios kitos savo gyvenimo karjeros nuo mažumės neįsivaizdavo. Neketino sekti tėčio fotografo pėdomis, vaikiną traukia kiti dalykai. "Štai mano vyresnė sesė vienu metu domėjosi fotografija. Taip pat dainavo, šoko, dabar domisi dizainu. Ji linkusi į meną, aš - į sportą", - apibendrino P. Labutis. Paprašytas pasvarstyti, ką veiktų, jeigu nebūtų atradęs pulo, tarstelėjo: "Gal žaisčiau stalo tenisą. Irgi labai neblogas žaidimas." Tačiau dabar jo varomoji gyvenimo jėga - žaliu aksomu aptrauktas stalas. Pijaus tikinimu, svajonės pildosi: prieš trejus metus jis tik pasvajojo, kad labai norėtų sužaisti Pasaulio jaunimo čempionate, o štai šiemet grįžo iš jo pelnęs bronzos medalį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"