TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Jaunesnioji eilinė Ieva

2014 07 26 6:00
Per mokymus fotografė Ieva Buzdeikaitė savo kailiu patyrė, koks yra karių gyvenimas. Vidmanto Balkūno nuotrauka

Afganistanas. Karinis straigtasparnis pakilo į orą. Apačioje atsivėrė panoraminės erdvės iki pat horizonto. Mergina po truputį slinko arčiau atvirų karinio straigtasparnio durų, kad galėtų geriau matyti vaizdą apačioje. Galiausiai prie krašto atsiklaupė, nusitaikė ir... Pradėjo fotografuoti.

Aukšta, sportiška. Mėgsta minti dviratį. Dažniausiai vilki marškinėlius, mūvi džinsus ar šortus. Ant pečių - nelengva kuprinė. Ji - profesionali fotografė, savo archyve turinti daug nuotraukų karinėmis temomis. O dar - bazinius karinius mokymus baigusi jaunesnioji eilinė.

Ievai Buzdeikatei - 23 metai, o jau yra pelniusi nemažai nominacijų ir apdovanojimų fotografijos konkursuose. Ateityje - ilgas nuotraukomis klotas kelias. Galima tikėtis, kad sėkmingas, nes ji entuziastinga ir kūrybinga. Ieva savo gyvenimo nebeįsivaizduoja be fotografijos. Pastaruoju metu kūryboje dominavo karinė tema. Mat mergina apie metus dirbo kaip fotografė Krašto apsaugos ministerijoje. Dar tris mėnesius ji buvo baziniuose kariniuose mokymuose, tris dienas praleido Afganistano karinėje misijoje. Šiuo metu poilsiauja ir yra laisvai samdoma darbuotoja. Netrukus pagrindinis darbas tikriausiai vėl bus karinio žanro fotografija. "Grįšiu į kariuomenę", - sakė I. Buzdeikaitė.

Iš atviro sraigtasparnio

Praėjusį mėnesį fotografė netikėtai atsidūrė Afganistane. "Maniau, kad niekada neteks apsilankyti šioje šalyje. Skridome su kariuomenės vadu generolu leitenantu Arvydu Pociumi. Jo kadencija ėjo į pabaigą. Tai buvo paskutinis jo, kaip kariuomenės vado, skrydis į Afganistaną, - pasakojo I. Buzdeikatė. - O mane paėmė fotografuoti. Ten praleidau tris dienas." Ji pamatė dvi karinės misijos Afganistane bazes. Viena jų - Kabule, ten yra karinės oro pajėgos su maždaug keturiais tūkst. karių. Didesnė bazė Kandahare - teritorijos perimetras 27 kilometrai. Ten įsikūrusios specialių operacijų pajėgos. Daugiau kaip 22 tūkst. karių yra atvykę iš įvairių šalių, bet daugiausia - iš Amerikos. Fotografė sakė, kad Afganistane misijose tarnauja ir daug moterų. "Kelionė labai patiko. Vis dėlto su patruliais pasivažinėti manęs niekas neišleido. Tai pavojinga. Tačiau pamačiau bazes su kariais. Anksčiau to nė neįsivaizdavau. Išgirdus žodžius "karinė bazė", galvoje neatsirasdavo jokių kadrų", - pavartodama fotografijos terminą pasakojo I. Buzdeikaitė.

Dar ji turėjo unikalią progą fotografuoti Afganistaną iš skrendančio karinio sraigtasparnio. Teko keliauti į Zabulo provinciją. Ten Lietuvos kariai mokė vietines pajėgas. Kursai truko penkerius metus nuo 2009-ųjų. Fotografė skrido į vietos karių apdovanojimų ceremoniją, pasibaigus mokslams. "Buvo labai įdomu, nes pamačiau basų afganistaniečių, klampojančių per dulkes. Ten galvą man tekdavo apgaubti skarele, o drabužių rankovės turėjo būti ilgos, nors oras karštas, iki 50 laipsnių. Vietiniai noriai fotografavosi, net pasakiau, kad užtenka. Jie stebėjosi mano ūgiu ir šviesia oda", - pasakojo aukštaūgė lietuvė.

Skrisdama straigtasparniu, I. Buzdeikaitė matė įspūdingų panoraminių Afganistano vaizdų. Neiškentė ir pradėjo fotografuoti. Iš vietos, kurioje sėdėjo, to daryti nebuvo patogu. Todėl fotografė pro truputį pradėjo slinktis arčiau atvirų sraigtasparnio durų. "Man sakė, kad jei būčiau atsistojusi, mane būtų išpūtę - juk didelis greitis ir aukštis. O aš lėtai stūmiausi arčiau, prie krašto atsiklaupiau ant kelių ir fotografavau, - pasakojo mergina. - Sraigtasparnyje visi sėdėjo, vieni prie kitų prisispaudę."

Pratybose - kartu su kariais

Kai Ieva pradėjo dirbti fotografe krašto apsaugos sistemoje, viskas jai buvo nauja. "Prieš tai su kariuomene neturėjau nieko bendra, todėl buvo sunku, - pasakojo ji. - Pavyzdžiui, nežinojau karinių laipsnių. Neišmaniau sistemos. Nepažinojau žmonių. Jiems taip pat buvau nepažįstama. Galėjau pasakyti, kas yra krašto apsaugos ministras, viceministras, sausumo ir kitų pajėgų vadai. Visa kita man buvo tamsus miškas." Tačiau fotografei netrūko entuziazmo. Per internetą ji daug sužinojo apie karinius laipsnius, rinko kitas žinias apie krašto apsaugą. Suprantama, svarbiausia buvo fotografija. Profesinės patirties I. Buzdeikaitė jau turėjo nuo studijų metų, buvo dirbusi keliose žiniasklaidos priemonėse.

Dirbdama krašto apsaugos fotografe, be "paradinės pusės", kai reikėdavo fotografuoti per oficialius renginius, fiksuoti įvairius įvykius, I. Buzdeikaitė pažino ir kasdienį karių gyvenimą. "Įdomiausia buvo įvairios karinės pratybos ir tikri išgyvenimai, - sakė ji. - Pratybos - tai visada kas nors nauja. Įsiminė, kai fotografavau patrulio kursą praėjusį rudenį. Savaitę gyvenau Mokomajame pulke Rukloje. O kursas trunka devynias savaites. Kariams būna sunku ir fiziškai, ir emociškai, nes užduotys labai sudėtingos. Tai vienas sunkiausių kursų Lietuvos kariuomenėje, jis skirtas žvalgams."

Kokių nors nemalonių nuotykių, tarkime, nugriūti, susižeisti, Ievai neteko patirti. Fotografė sakė, kad aplinkiniai ją saugodavo, prižiūrėdavo, rūpindavosi ja. Merginai dirbti tarp vyrų taip pat nebuvo sunku. Norėdama pagauti įdomių akimirkų, I. Buzdeikaitė eidavo, bėgdavo, slėpdavosi, guldavosi ant žemės kartu su kariais, darydavo beveik tą patį, ką ir jie, tik rankose laikė ne ginklą, bet fotoaparatą.

Teko ugdyti kantrybę

Kad sugeba būti ištverminga, Ieva turėjo progą pasitikrinti per trijų mėnesių bazinius karinius mokymus. Žiemos pabaigoje, kai atsirado laisvo laiko, pasvarsčiusi, ką veikti, fotografė nusprendė savo kailiu sužinoti, ką patiria kariai. I. Buzdeikaitė pasakojo: "Šių mokymų šūkis - "Išbandyk save". Iš tikrųjų taip ir buvo. Daug sportavome, tarkime, darėme atsispaudimus ir panašiai, mokėmės rikiuotės, topografijos, medicinos pagrindų, kovinės savigynos, šaudyti tikrais šoviniais, surinkti, išrinkti bei išvalyti ginklą, lankėme ryšių paskaitas ir taip toliau." Per karinius bazinius mokymus ji rašė dienoraštį, kad tie įspūdžiai būtų užfiksuoti.

Kai I. Buzdeikaitė pasakė tėvams, ko mokysis, mama reagavo neutraliai, o tėtis, pats kadaise tarnavęs armijoje, palankiai ir net džiugiai. "Jis visada mane labai palaiko, - teigė mergina. - Tėtis pasakė: "Taip, jei yra galimybė, eik. Sustiprėsi fiziškai, įgysi patirties. Labai juokiausi, kai sesė tikino, kad tėtei esu sūnus, kurio jis niekada neturėjo. Gal tikrai nesu labai mergaitiška." Bazinius karinius mokymus pradėjo lankyti 70, bet baigė 60 žmonių. "Dešimties neliko. Jie išėjo, nebenorėjo. Jiems buvo per daug sudėtinga. Gal mokymo taktika nepatiko, nes iš pradžių mus labai spaudė. Pirmos penkios dienos skiriamos apsispręsti, norime tęsti ar ne, suprasti, jog tai yra rimtas dalykas, - pasakojo I. Buzdeikaitė. - Merginų buvo ir daugiau, ne aš viena, iš viso šešios. Kariniai mokymai man pridėjo ištvermės, o būnant su didele grupe žmonių teko ugdytis kantrybę, juk negali pratrūkti, demonstruoti savo emocijų. Kadangi esu individualistė, tai buvo naudinga."

Po trijų mėnesių ji tapo jaunesniąja eiline. "Tai pirmas laipsnis, jį gauni, kai baigi bazinius karinius mokymus", - sakė fotografė. Jaunesnioji eilinė Ieva dabar yra rezerve. Ji teigė, kad jei krašto situacija taptų grėsminga, neprivalėtų eiti kariauti, moterų neima, tai priklausytų nuo pačios noro.

Paukštelis ant tvoros

Fotografo darbas nėra lengvas. Reikia išmanyti techninius dalykus, nešioti nemažą svorį - fotoaparatą, objektyvus, trikojį ir kitką, mokėti staigiai reaguoti ir užfiksuoti akimirkas, nes jos niekada nepasikartos. Tačiau Ievai tai nė motais, ji pripratusi.

"Kai susidomėjau fotografija, apskritai nežinojau, ką norėčiau daryti, kokią kryptį pasirinkti. Nemaniau, kad dirbsiu spaudoje, jog mano kasdienybė bus kariuomenės fotografija, - pasakojo I. Buzdeikaitė. - Pradėjau kaip visi fotografijos mėgėjai: gėlytės, gyvūnėliai, paukšteliai... Oi, kaip smagu, ant tvoros krašto tupi paukštis, reikia nufotografuoti. Bet nežinojau, ką su ta nuotrauka vėliau darysiu."

Pirmą kartą fotografuoti Ieva pabandė būdama 15 metų paauglė, kai tėvas namo parnešė pirmą fotoaparatą. Dailės mokyklą anksčiau lankiusi mergina "užsikabino" už fotografijos. Apsisprendusi, kuo nori būti, marijampolietė baigė Vilniaus dizaino kolegijos fotografijos specialybę, dar būdama pirmo kurso studentė pradėjo bendradarbiauti su spauda. Dabar I. Buzdeikaitė tikrai žino, ko nori. Jai patinka socialinė fotografija, per savo kūrybinę prizmę perteikti tikro gyvenimo vaizdai, kai žmonės nepozuoja. "Dar mėgstu apleistus pastatus ir karstytis stogais. Gal net labiau, nei minti tomis pačiomis, seniai išvaikščiotomis Vilniaus gatvėmis", - teigė fotografė.

I. Buzdeikaitė yra ne kartą nominuota fotografijos konkursuose, pelniusi ne vieną apdovanojimą. Trejus metus iš eilės nominuota Spaudos fotografijos konkurse - už reportažą, diplomatijos kategorijoje ir kolegų prizui, o šiais metais kariuomenės kategorijoje buvo nominuotos dvi jos nuotraukos. Tado Dambrausko fotokonkurse "Lietuvos kariuomenė fotografijoje" pernai laimėjo rėmėjo prizą, šiemet I. Buzdeikaitei atiteko specialusis kariuomenės vado prizas, ji taip pat pelnė profesionaliausio kadro apdovanojimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"