TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Jauniausi planetos turtuoliai

2013 05 11 5:59
Verslo idėjos sklando ore, bet ne visi sugeba jas pagauti. Užsienio spaudos nuotraukos

Jie pradėjo uždirbti apvalias sumas gerokai iki pilnametystės. Kalbama ne apie piniguočių įpėdinius, o apie paprastų žmonių, net svajonėse neregėjusių milijonų, atžalas.

Galima be atvangos kalbėti apie tai, kad vaikų ir paauglių žygiai į verslo pasaulį būtų neįmanomi, jei jiems nepadėtų tėvai, taip pat, jog šie, vaikydamiesi pinigų, iš atžalų negailestingai atima nerūpestingą vaikystę. Tačiau tai - tik dalis tiesos. Argi vaikas pradėtų verslauti, nejausdamas jokio susidomėjimo? Atsižvelgiant į "amžiaus cenzą" - abejotina. Būtent per didelį norą ateina sėkmė.

Kaimynystėje gyvenantiems paaugliams Ryanas mokėdavo po 15 dolerių per valandą, o iš pievelių savininkų imdavo po 20.

Pirmas pelnas - nuo trejų metų

Neabejotinu lyderiu jaunųjų piniguočių sąraše galima laikyti devynmetį kanadietį Ryaną Rossą. Jo sėkmės istorija net sunku patikėti, nors žingsniai, kuriuos šis vaikas žengė pakeliui į turtą, iš esmės nėra nauji didžiojo verslo pasaulyje. Šis kelias grįstas mažais, bet gerai apgalvotais sprendimais - bent jau taip tikina Rayano motina ir amerikiečių spauda, rimtai susidomėjusi jaunu talentu.

R.Rosso tėvai tvirtina, kad pirmuosius žingsnius į verslą netoli Toronto gyvenantis berniukas žengė būdamas trejų metų. Jis atkreipė dėmesį į tai, kokios naudos galima gauti iš šeimos auginamų vištų. 60 dedeklių per dieną padėdavo kiaušinių, kurių vertė buvo penkiolika dolerių. Juos berniukas sėkmingai pardavinėjo parapijiečiams prie bažnyčios. Tačiau vištų ferma sumaniam mažamečiui greit nusibodo, ir jis atkreipė dėmesį į triušius, kurių įgimtos savybės greitai daugintis davė nemažai pelno. Vėliau vaiko žvilgsnis nukrypo į nekirptas kaimynų pieveles. Pats buvo pernelyg mažas, kad galėtų naudotis žoliapjovėmis, tačiau kodėl nepasamdžius vyresnių draugų? Kaimynystėje gyvenantiems paaugliams Ryanas mokėdavo po 15 dolerių per valandą, o iš pievelių savininkų imdavo po 20. Šitaip kas valandą berniuko kišenė pasipildydavo penkiais doleriais, nors pats darbų organizatorius jokio fizinio darbo nedirbo.

Vėliau buvo dar vienas verslas, susijęs su vejų laistymu. Jis duodavo po 100 dolerių (50 proc. pelno) iš kiekvieno kliento. 80 proc. tokiu būdu sukaupto kapitalo Ryanas, remdamasis tėvų patarimais, investavo į tolesnę savo verslo plėtrą. Sulaukęs penkerių, jaunasis verslininkas įsigijo pirmą stambų pirkinį - keturių kambarių butą, o būdamas aštuonerių jau valdė šešis pastatus, ir jo turtas buvo įvertintas 900 tūkst. dolerių. Dar ne milijonas, bet jau matyti, kad vaikino laukia šlovinga ateitis.

Tuo laiku, kai jo sutelkti "pavaldiniai" kirpo vejas, jaunasis verslininkas pajuto dar vieną, bet itin didelę aistrą - susižavėjo ledo rituliu. Dabar R.Rossas turi kam taupyti: ateityje jis ketina įsigyti dvi Nacionalinės ledo ritulio lygos komandas. Nors berniuko užmojai dideli, tėvai mažajam turčiui kol kas neleidžia įsitaisyti mobiliojo telefono. Matyt, tokiu keistu būdu jie bando kontroliuoti pinigų skonį pažinusią, ne pagal metus išsivysčiusią atžalą.

I.Purkayastha prasigyveno iš sėkmingo trumų verslo.

Grybų magnatas

Ianas Purkayastha, kaip ir R.Rossas, perspektyvaus verslo idėjų pasisėmė iš realaus gyvenimo. Vos tik baigęs vidurinę mokyklą Ianas paliko savo namus Arkanzase, motiną, tikrą amerikietę, bei tėvą, kilusį iš Indijos, ir išvažiavo į Naująjį Džersį, netoli Niujorko. Ten jis galėjo įgyvendinti nuo mažens puoselėtą idėją. Jaunuolio mintyse buvo trumų - grybų, augančių po žeme ir laikomų vertingu delikatesu, - verslas. Gimtajame Arkanzase viso labo buvo keletas restoranų, suinteresuotų trumų pirkimu, todėl paauglys nusprendė persikelti arčiau didmiesčio, kuriame šio delikateso paklausa nepalyginti didesnė.

Dar būdamas vidurinės mokyklos mokiniu, Ianas atliko interneto tyrimus ir atsitiktinai Prancūzijoje rado trumų patrauklia kaina. Tada užsakė viso labo puskilogramį ir sėkmingai pardavė grybus vietiniam virėjui. 2009 metais moksleivis tapo geriausių itališkų trumų pardavimo direktoriumi Šiaurės Amerikoje. Galiausiai I.Purkayastha įkūrė pirmąją JAV trumų auginimo fermą, o jo bendrovės pelnas artėja prie milijono dolerių.

C.Johnsonas sukūrė "MY EZ Mail" tarnybą, kai jam buvo 13 metų.

Interneto genijus

Cameronas Johnsonas pirmiesiems žingsniams versle panaudojo kompiuterį. Kai berniukui buvo devyneri, jis susižavėjo meniškų atvirukų, kvietimų gaminimu, panaudojant kompiuterio programą. Kūrybiški kvietimai taip patiko Camerono tėvams, o vėliau - jų kolegoms ir draugams, kad šeima nusprendė skatinti sūnaus domėjimąsi interneto galimybėmis. Trylikametis C.Johnsonas sukūrė "MY EZ Mail" tarnybą, anonimiškai persiunčiantį elektroniniu paštu laiškus, nuslepiant asmeninę adresato informaciją. Kiekvienas žmogus, turintis elektroninį paštą, žino, kas yra reklaminė medžiaga, neretai pagal kiekį viršijanti reikalingą korespondenciją. "Ačiū" už tai galima pasakyti ir C.Johnsonui, kaip vienam iš sumanytojų skleisti reklamą internetu. "Man buvo viso labo 15 metų, o aš jau kiekvieną mėnesį gaudavau po 300 ar 400 tūkst. dolerių čekį", - pasakojo jaunasis verslininkas "Forbes" žurnalui 2008 metais. Jis ir toliau pelningai verčiasi. Savo įmonę, pardavinėjančią nereikalingus gautus dovanų sertifikatus, C.Johnsonas įvertino šešiaženkle suma. Pardavęs ją naujam savininkui, jis pats nusprendė diegti naujus interneto projektus.

F.Doherty iš uogienių gauna milijonus.

Du milijonai už uogienę

Fraseris Doherty iš Škotijos praturtėjo iš kulinarijos. Jaunasis turtuolis tikina neturėjęs jokios išeities: vieną kartą paragavę jo uogienės, vietinės bažnyčios parapijiečiai tiesiog verste užvertė jį užsakymais, ir berniukui teko išsinuomoti kulinarijos fabriką bei pasamdyti personalą, kad galėtų patenkinti augančią šio skanėsto paklausą. Nemažą vaidmenį Fraseriui kylant į "uogienių" olimpo viršūnę suvaidino jo močiutė, maloniai vaikaičiui padovanojusi savo firminį receptą. Kartą berniukas, iki soties prisišveitęs šios uogienės, nusprendė ir pats išbandyti jėgas kaip kulinaras. Fraserio draugams ir kaimynams labai patiko šis skanėstas, o uogienės meistras pradėjo gauti gerą pelną. Susižavėjęs savuoju verslu, šešiolikmetis Fraseris metė mokyklą ir visiškai atsidavė uogienių virimui. Jo saldžioji produkcija taip patiko škotams, kad jau po keleto mėnesių teko uogienėmis nustatyti visų stambaus prekybos tinklo 184 parduotuvių lentynas. Rezultatas netruko pasireikšti: šiandien F.Doherty pajamos siekia apie du milijonus dolerių.

Parengė DANA KURMILAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"