TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Jauno kūrėjo žinią skleidžia plakatai

2013 03 16 5:54
Grafikos dizainerio P.Burako saviraiškos būdas atsispindi jo kuriamuose plakatuose. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vienas perspektyviausių Lietuvos grafikos dizainerių Pijus Burakas kūrybinei saviraiškai atspindėti pasirinko plakato meną. Jau surengta ir pirmoji jaunojo menininko darbų paroda.

Kovo 11 dieną P.Burakas atšventė 27-ąjį gimtadienį. Nors yra jauno amžiaus, taikomąją grafiką Vilniaus dailės akademijoje (VDA) baigusio vaikino darbus jau žino ne tik profesionalai, bet ir renginius ar teatrą lankanti bendruomenė. Kurti plakatus - Pijaus saviraiškos būdas. Pirmoji perspektyvaus menininko darbų paroda neseniai buvo surengta galerijoje "Akademija". Dabar ji eksponuojama Kirtimų kultūros centro, kuriame koncentruojama Lietuvos romų visuomeninė ir kultūrinė veikla, patalpose. P.Burakas su įkvėpimu kūrė romų muzikos festivalio "Terno Vilna" sklaidai skirtus įspūdingus plakatus. Lietuvos rusų dramos teatro lankytojus apie premjeras ir kasdienius spektaklius taip pat informuoja įsimenančios Pijaus afišos.

Apie Lietuvos rusų dramos teatro premjeras ir kasdienius spektaklius informuoja Pijaus darbai. /Asmeninio albumo nuotraukos

Inspiravo mėgstama muzika

"Anksčiau gana dažnai grodavau regio muzikos renginiuose - sukdavau plokšteles, improvizuodavau grotuvų galimybėmis. Tiems mūsų pasirodymams reikėjo kokios nors reklamos, tad ir ėmiausi piešti jų plakatus, - prisiminė Pijus. - Pirmą plakatą sukūriau, kai man buvo septyniolika metų. Nuo to viskas ir prasidėjo. Įstojau į VDA Grafikos katedrą, baigiau taikomosios grafikos kursą." Kai mokėsi antrame akademijos kurse, dėstytojas profesorius Rimvydas Kepežinskas kartą paklausė vaikino, ką šis norėtų veikti ateityje. Pijus atsakė, kad jam patiktų kurti socialinius plakatus. "Labai toli nuo savo pareiškimo ir nepabėgau, nors tada mano atsakymas dėstytojui atrodė šiek tiek "iš lempos" trauktas", - šyptelėjo P.Burakas.

Pijus pripažino, kad jaunų plakatų kūrėjų Lietuvoje beveik nėra. Prisimenami vyresnės kartos šios srities meistrai, iš jų menininkas mokosi meistrystės paslapčių, kompozicijos kūrimo principų. Vaikinui patinka Lauros Klimaitės kuriami Oskaro Koršunovo teatro spektaklių plakatai.

P.Burakas užsiminė, kad jam nedaro įspūdžio "madingi dalykai". Kur kas įdomiau savo darbus kurti truputį kitaip. "Noriu pamatyti, kas šioje srityje vyksta pasaulyje, kokia vyrauja plakato meno mada. Kita vertus, mada - praeinantis dalykas. Kaip autorius, kūrėjas stengiuosi puoselėti savitą braižą, kad jis būtų atpažįstamas", - sakė pašnekovas. Pijui imponuoja jau anapilin iškeliavusio vyresniosios kartos plakatų meistro Vytauto Kaušinio darbai, tik jam būdingas unikalus stilius.

P.Burako kūrybos braižas, nors autorius jaunas, puikiai atpažįstamas. Menininkas teigė, kad jo savitumas rutuliojasi natūraliai - kuriant plakatą tenka atmesti nereikalingą balastą, išgryninti, nušlifuoti ir pateikti žiūrovui lakonišką, detalių ir spalvų neperkrautą įsimenantį darbą. Tokia plakato paskirtis.

Jauno kūrėjo darbų braižas savitas ir atpažįstamas.

Pavyzdys - garsiausias impresionistas

Afišos ir plakato menas nuo seno siejamas su propaganda. Tai iliustruojančių pavyzdžių gausu pasaulinėje istorijoje. Pijus domisi šios meno rūšies praeitimi, jos raida ir tendencijomis. Ryškiausias menininkas, kūręs unikalius plakatus ir afišas, - impresionistas Henri de Toulouse-Lautrecas. Jis, pasak P.Burako, "įpūtė" gaivaus vėjo į šią sustabarėjusią meno sritį. "H.de Toulouse-Lautreco piešti Paryžiaus barų ir bohemos gyvenimo plakatai - gyvi, turi išliekamąją vertę. Tai unikalūs meno kūriniai. Praėjo daugiau kaip šimtas metų, o jo plakatai iki šiol aukcionuose perkami už milžiniškus pinigus", - garsiojo prancūzo darbais žavėjosi Pijus.

Sostinės gyventojai pastaruoju metu troleibusų stotelėse gali išvysti tarpukario Lietuvoje kurtų afišų pavyzdžių. Pijui šie istoriniai darbai ne tik kelia estetinį pasigėrėjimo jausmą, bet yra ir "mokomosios priemonės", teikiančios minčių jo kūrybai. Dažnam prašaliečiui "smetoniškos" Lietuvos plakatai dvelkia naiviu primityvumu, tačiau jaunosios kartos kūrėjas žvelgia į juos profesionalo žvilgsniu ir žavisi. "Man tai - labai rimta ir suprantama. Šiuose plakatuose viskas padaryta su galva, kompozicija puiki ir labai įtaigi. Net jų kvietimas - palaikykime švarą namie, tvarkykime savo sodybas, kovokime su žalingais įpročiais - yra teisingas ir reikalingas. Be to, šie plakatai - meno kūriniai. Praėjo 50-70 metų, ir į juos žiūri visai kitaip", - kalbėjo Pijus. Vaikinas juokdamasis prisipažino, kad neseniai įsirėmino vieną savo plakatų - tą, kuris jam atrodo labiausiai vykęs.

Regio muzikos renginių plakatus menininkas kuria nuo paauglystės.

Aiškiai ir lakoniškai

Kaip šmaikštavo P.Burakas, plakato menas, kad ir kaip paradoksaliai tai skamba, nėra skirtas plačiajai auditorijai. Jį kuriančiam žmogui svarbu įtaigiai pranešti žiūrovui žinią, perteikti idėją. "Į plakatus žiūri tik tie, kas žiūri, - juokėsi pašnekovas. - Turiu daug pažįstamų, kurie prisipažįsta tiesiog nepastebintys jų mieste." Pijus džiaugiasi, kad kurdamas plakatus gali išreikšti save, daryti tai, ką nori ir kas teikia malonumą, nors uždirba nedaug. "Bet štai - neseniai surengiau savo darbų parodą. Tai tikrai džiugu", - patikino jis.

Prieš keletą metų Pijus, dar studijuodamas grafiką magistrantūroje, dalyvavo Lietuvos rusų dramos teatro rengtame konkurse kurti spektaklių afišas. Pasak P.Burako, tuo metu jis bendradarbiavo su viena reklamos agentūra, tačiau darbas ten vaikinui buvo ne prie širdies. "Kai perskaičiau apie teatro rengiamą konkursą, pamaniau: štai čia tai atgaiva, čia tikrai man gali išeiti kas nors gera", - prisiminė menininkas. Jo darbai teatro vadovybei patiko, užsimezgė kūrybinė partnerystė.

"Su spektaklių režisieriais dažniausiai pavyksta užmegzti gerą ryšį - tada darbas tampa tikru malonumu. Labai patiko kurti plakatą spektakliui "Eglutė pas Ivanovus". Jis išėjo lakoniškas, aiškus ir įsimenantis. To ir reikia geram plakatui", - pasakojo Pijus. Prieš imdamasis darbo jis privalo gerai suprasti, ką norima pasakyti, kitaip gero plakato nesukursi. Į savo kūrybą vaikinas žvelgia konstruktyviai - perteikiama žinia turi būti aiški, išgryninta, lakoniška.

Vyresniojo brolio ir dėstytojo paspirtis

Pijus prisipažino, kad už dabartinę sėkmę jaučiasi dėkingas vyresniajam broliui Pauliui. "Brolis glaudžiai susijęs su regio muzikos kultūra. Būtent jo organizuojamiems ir kuruojamiems renginiams padėjau kaip dailininkas. Daug puikių plakatų Pauliaus renginiams dariau "už ačiū", bet juos kurti kaip tik ir buvo didžiausias malonumas. Iš jo pirmo sulaukiau visokeriopo paskatinimo, įvertinimo, kad tai, ką darau, yra tikrai gerai", - šiltai kalbėjo Pijus.

Kitas žmogus, suvaidinęs esminį vaidmenį jaunojo menininko kūrybiniame kelyje, - dėstytojas R.Kepežinskas. Būtent profesoriaus paskatintas Pijus surengė savo darbų parodą ir pristatė apie dvidešimt plakatų, sukurtų per pastaruosius trejus metus. "Dabar ji iškeliavo į Kirtimų kultūros centrą, su kuriuo teko daug dirbti. Man pačiam ypač brangūs romų kultūrinį gyvenimą atspindintys kūriniai. Dirbti su jais buvo linksma ir malonu", - patikino Pijus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"