TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Jaunosios H.Clinton dienoraštis

2007 08 04 0:00

Neseniai pasirodę buvusios pirmosios JAV damos Hillary Clinton laiškai - ne tik stiprių jaunystės išgyvenimų atspindys, bet ir... galima provokacija.

Ar įsivaizduojate dvejojančią, neapykantos kupiną ir tuo pat metu sunkios depresijos apimtą H.Clinton? Vargu. Juk kandidatė į JAV prezidento postą tokia savarankiška ir ambicinga! Vien dėl puikiai surežisuotų ir iškaltų rinkimų kampanijos pažadų jos nepavadinsi niekaip kitaip kaip "automatizuota politike"...

Pasirodo, viena šalčiausių moterų JAV valdžios istorijoje kažkada buvo jautri Masačusetso Wellesley koledžo studentė. Tuo galima įsitikinti perskaičius praėjusį savaitgalį pasirodžiusį ir sąmyšį sukėlusį jaunosios Hillary Rodham laiškų rinkinį. Kita vertus, panelės dvejonės, neapsisprendimas, baimė ir kitos širdį slėgusios emocijos - tikras lobis politiniams oponentams, siekiantiems įrodyti, jog H.Clinton nesugebės vadovauti šaliai.

Savęs ieškojimas

"Visą sekmadienio rytą blaškiausi - pykau ir gailėjausi visų, bet iš esmės savęs," - rašo devyniolikmetė H.Rodham 1967 metų spalio 3 dieną.

Kitame tų pačių metų laiške jaunoji Hillary samprotauja apie savo besiformuojančią asmenybę: "Nuo pat Kalėdų atostogų pradžios pasikeičiau tris su puse kartų. Dabar prieš akis regiu "švedišką stalą", ant kurio "padėtos" įvairios asmenybės. Iš pradžių pasirinkau nuo pasaulio atitrūkusią išsilavinusią ponią, paskui - į skolas įsivėlusią hipių atstovę, vėliau - švietimo sistemos reformuotoją ir galiausiai - pusę užsisklendusios prasčiokės."

"Ar galima neapkęsti žmonių, bet kartu mylėti kai kuriuos asmenis ir mėgautis jų draugija? Ar būna užjaučiančių mizantropų?"

Šie nuoširdūs laiškai buvo skirti protingam H.Rodham klasės draugui Johnui Peavoy iš jos gimtinės Ilinojaus.

Jaunuolius siejo glaudūs ir draugiški ryšiai, tačiau Hillary ir Johnui įstojus į skirtingus JAV universitetus jų gyvenimo keliai netrukus išsiskyrė. J.Peavoy pasuko mokslo keliu ir viešai apie save nieko nepasakoja. Žinoma tik tiek, kad jis dėsto anglų kalbą nedideliame Pietų Kalifornijoje esančiame moterų Scripps koledže. Tiesa, po daugelio metų jiedu ir vėl susitiks mokyklos abiturientų vakarėlyje, į kurį Hillary atvyks būdama pirmąja JAV dama.

Trisdešimtyje išleistų laiškų pasakojama apie Hillary ir Johno gyvenimo patirtį naujame pasaulyje - toli nuo tėvų įtakos. J.Peavoy manymu, "keliaudami erdvėje ir laike šie laiškai puikiai atspindi savęs ieškojimo pastangas".

Susirašinėjimas atskleidžia ir slaptą H.Rodham nepasitikėjimą savimi. Aktyvią visuomenės veikėją visada lydėjo dvejonės - net ir tada, kai Hillary pradėjo politinę karjerą. Ji ilgai negalėjo apsispręsti: būti respublikone ar demokrate?

Antrame kurse parašytame laiške H.Clinton išsamiai aprašo vieną "nesibaigiantį" rytą, kai nenuėjusi į paskaitas, ji ilgai drybsojo lovoje, jautėsi tarytum sustingusi ir nekentė savęs: "Samprotauji apie šį bei tą, paskui imi save analizuoti. Galiausiai supranti, kad savimeilė pralaimėjo."

Vėliau studentė tarė sau: "Hillary Rodham, esate intelektualė ir liberalė, emocionali konservatorė! Apibrėžkite sąvoką "laimė"!"

Sekso elementų laiškuose beveik nėra, o narkotikų ir rokenrolo - nulis. Tai veikiau begalinės pastangos kurti savo asmenybę.

Sunki depresija

Jaunosios Hillary polinkis į depresiją ryškus ne tik jos laiškuose, bet ir Carlo Bernsteino parašytoje biografijoje. Pasirodo, Rodhamų šeimoje depresija buvo įprastas reiškinys: Hillary dėdė kažkada mėgino nusižudyti, o du jos broliai buvo tikri melancholikai.

Kaip rašo C.Bernsteinas, studijų laikais Hillary buvo būdingi "ilgesio ir nepasitikėjimo savimi priepuoliai. Pirmosiomis studijų savaitėmis ji taip nuliūdo, kad net paskambino namo ir prisipažino nesugebanti prisitaikyti prie koledžo gyvenimo".

C.Bernsteino teigimu, Hillary niekada nesugebėjo įveikti depresijos. 1994 metais jos emocinė būklė buvo "trapi kaip niekad anksčiau": nusižudė geriausias draugas Vince'as Fosteris, mirė tėvas, o demokratai atmetė jos pasiūlymus reformuoti sveikatos apsaugos sistemą...

Šių dienų H.Clinton politinėje programoje irgi kalbama apie sveikatos apsaugos sistemą. Tik šįkart minimos "žaizdos ant nugaros", liudijančios apie skaudžią gyvenimo patirtį. C.Bernsteino manymu, šios žaizdos veikiau psichologinio pobūdžio: "Nežinau, ar ji lankėsi pas gydytojus (kaip žinoma, ne), bet ji buvo prislėgta." Buvęs prezidento patarėjas Davidas Gergenas pastebi: "Hillary buvo labai prislėgta. Jos įkvėpimas sulig kiekviena diena vis labiau blėso. Bent jau taip manė beveik visi Baltųjų rūmų politikai." Vis dėlto kandidatė į prezidentus teigia daugiau niekada nepasiduosianti depresijai.

Oponentai ir šalininkai

Politiniai H.Clinton oponentai jau dabar netiesiogiai užsimena, kad polinkis į melancholiją trukdys kandidatei į prezidentus. Respublikonų manymu, grįžusi į Baltuosius rūmus ir susidūrusi su didele nesėkme politinėje arenoje ar kokia nors kita krize demokratų atstovė Hillary nesugebės rasti išeities. Net jei respublikonai oficialioje programoje visai neužsimena apie H.Clinton polinkį į depresiją, šis jos bruožas kada nors vis tiek iškils į paviršių.

Na, o buvusios pirmosios JAV damos šalininkai ramiai žiūri į jaunystės laikų laiškus, kurie ilgus metus buvo saugomi dideliame J.Peavoy archyve.

Šalininkų teigimu, į laiškus nereikėtų žiūrėti labai rimtai, mat jie buvo parašyti prieš 40 metų, o per tiek laiko H.Clinton požiūris į gyvenimą labai pasikeitė. Kažkada kritikavusi bendrakursius, kurie "galvoja tik apie save ir nežino, ką reiškia būti tikrais vyrais", Hillary po kurio laiko keičia savo požiūrį į priešingos lyties atstovus. 1975 metais ji išteka už charizmatinio Bilo Clintono, su kuriuo susipažino Jeilio teisės koledže.

Be to, atidžiau perskaičius laiškus galima įžvelgti Hillary politinių pažiūrų formavimąsi, nepritarimą respublikoniškoms tėvo idėjoms. Ji išsamiai aprašo begalinius ginčus su itin konservatyvių pažiūrų tėvu Hughu, valų ir anglų kilmės imigrantų sūnumi, turėjusiu nedidelę tekstilės gamyklą.

Hillary nori būti laisva, atsisakyti tradicinių prietarų: "Dieve, aš jaučiuosi atitolusi. Tėvai, namai ir visa ši netikra vidurinės amerikiečių klasės realybė man atrodo tokie svetimi." Ji nori ginti kiekvieno žmogaus teisę elgtis taip, kaip jam patinka. Ji netgi pateisino kurso draugę, kuri kažkada buvo užklupta su tuometiniu Hillary vaikinu: "Aš negaliu pateisinti jos poelgio, bet net esant grasinimams ginsiu jos teisę elgtis taip, kaip ji nori. Taip sakė Volteras."

Išgirdusi apie tai, kad J.Peavoy išsaugojo visus laiškus, Hillary vėl parašė senam mokyklos laikų draugui ir pasiteiravo, ar ji galėtų gauti laiškų kopijas. J.Peavoy prisipažino: "Visai įmanoma, kad ji supyko ant manęs už tai, kad išsaugojau laiškus."

Ir kur tau nepyksi - jaunystės laikų susirašinėjimas tik trukdo siekti politinio JAV olimpo viršūnės... Šįkart H.Clinton į J.Peavoy kreipėsi griežtai: "Neįsižeisk, kad instinktyviai galvoju apie pinigus, bet tavo laiškus aš taip pat laikysiu saugioje vietoje. Kai tu tapsi įžymus, aš užsidirbsiu milijoną."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"