TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Jei lietuviams neišnuomoja automobilio

2008 03 13 0:00
L.Senkus ir už ES vartotojų teisių apsaugą atsakinga EK narė M.Kuneva prie Lietuvos stendo Briuselyje.
Europos vartotojų centro archyvo nuotrauka

"Lietuvos gyventojai turėtų jaustis oriai nuvykę bet kur į didžiulę Europos rinką ir pirkdami paslaugas ar prekes turi lygiai tokias pat teises", - sakė LŽ Europos vartotojų centro darbuotojas Linas Senkus.

Vartotojų teisės - tai žmogaus teisių dalis. Dešimt pagrindinių teisių yra tarsi ES vartotojų teisių gynimo konstitucija: pirkite, ką norite ir kur norite; jei neveikia, grąžinkite; produktai turi būti saugūs; žinokite, ką valgote, skaitykite etiketes; sutarties sąlygos turi būti teisingos vartotojų atžvilgiu; kartais galite apsigalvoti; galite lengvai palyginti kainas; vartotojai neturėtų būti klaidinami; apsauga per atostogas; pagalba sprendžiant tarptautinius ginčus.

Kovo 15-ąją minima Europos vartotojų diena. Praėjusį pirmadienį Briuselyje pirmą kartą Europos Komisijos rengiamoje parodoje, supažindinančioje su visų ES šalių vartotojų švietimo ir gynimo kampanijomis, Lietuvai atstovavo pirmasis Baltijos šalyse įsteigtas Europos vartotojų centras. Jis gyvuoja jau treti metai. Tokie Europos vartotojų centrai veikia visose ES šalyse, taip pat Norvegijoje ir Islandijoje.

LŽ kalbino Europos vartotojų centro direktorę Nijolę Steponkutę, teisininkę patarėją Dovilę Drusytę-Skarienę ir ryšių su visuomene specialistą L.Senkų.

Tikrinti ir pasitikrinti

- Lietuvoje jau yra, atrodytų, nemažai vartotojų teisių gynimo organizacijų. Kam reikalingas dar toks centras?

- Visų Europos vartotojų centrų tikslas - apginti vartotoją ir jo teises, kai jis yra kitoje šalyje. Jei žmogui Lietuvoje iškilo problemų dėl įsigytų prekių ar paslaugų, jis gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Jei Lietuvos gyventojui iškils problemų užsienyje ar užsieniečiui - Lietuvoje, jis turi teisę kreiptis į mus. Visos mūsų paslaugos nemokamos. Pagalbos mechanizmas toks: pirmiausia žmogus turi būti pareiškęs pretenzijas tam, kas pardavė netenkinančios kokybės paslaugą ar prekę, ir jei problema nebuvo išspręsta, mūsų teisininkė priima vartotojo, norinčio apginti savo teises, skundą. Visi vartotojų skundai registruojami į bendrą ES tinklo duomenų bazę. Joje galime taip pat matyti, kokius skundus gauna kitos šalys.

- Dėl ko dažniausiai skundžiamasi?

- Vos ne visose šalyse pirmauja skundai dėl pažeistų oro keleivių teisių: prarasto bagažo, sulaužytų lagaminų, vėluojančių skrydžių. Po jų eitų prekyba internetu: prekės gaunamos arba ne tokios kokybės, kaip matytos internete, arba sugadintos, o kartais jų iš viso neatsiunčia.

Pavyzdžiui, mums žmogus iš užsienio parašė, kad pervedė pinigus Lietuvos gyventojui ir jau keli mėnesiai negauna prekių. Ieškojome to asmens tiesiog kaip detektyvai, turėdami tik elektroninio pašto adresą. Šiaip ne taip suradome. Pasirodo, buvo išvažiavęs atostogauti du mėnesius, ir visai nesvarbu, kad kažkas, persiuntęs pinigus, nervinasi. Grįžęs, aišku, išsiuntė prekes.

Kitas atvejis, kai lietuvis Vokietijoje užsakė lempas, pervedė pinigus, tačiau prekių jam labai ilgai neatsiuntė. Susisiekėme su Vokietijos vartotojų centru ir jis privertė išsiųsti tas lempas. Tačiau žmogus gavo ne tokias, kokias užsakė. Pareikalavus buvo grąžinti pinigai.

Mūsų centras gautą skundą, susijusį su konkrečia užsienio valstybe, persiunčia jos Europos vartotojų centrui, o iš svetur pas mus keliauja skundai, susiję su Lietuva. Juk kiekvienas savo šalyje geriausiai išmano padėtį ir įstatymus.

Pavyzdžiui, žmogus Airijoje nusipirko kompiuterį, o kai jis sugedo, paaiškėjo, kad Lietuvoje neteikiamas garantinis remontas. Perkant neapsižiūrėta, jog instrukcijoje Lietuva tarp šalių, kuriose galioja garantinis remontas, nepaminėta. Nusiuntėme skundą į Airiją, o ten Europos vartotojų centras susitarė su parduotuve, kad būtų arba grąžinti pinigai, arba pakeistas kompiuteris.

Kitas pavyzdys. Vartotojas, keliavęs Ispanijos oro linijų lėktuvu, vežėsi nešiojamąjį kompiuterį, kuriame buvo labai svarbūs dokumentai. Gauna bagažą - lagaminas yra, o parsinešęs namo pamato, kad trūksta nešiojamojo kompiuterio. Vartotojui, pateikus kompiuterio pirkimo čekį, bus sumokėta kompensacija. O dėl ypatingos svarbos informacijos ar daikto, atiduodamo į bagažo skyrių, - juos reikia drausti.

Mes ne teismas ir ne prokuratūra, dirbame geranoriško susitarimo pagrindu. Parduotuvė arba įmonė, sauganti gerą vardą, aišku, grąžins pinigus ar pakeis sugedusią prekę, juolab kai matys, kad vartotojas teisus. Kiek teko patirti, rimtos įmonės, parduotuvės, viešbučiai ar oro linijų kompanijos ginčą iš karto sprendžia taikiai. Sunku būna išsireikalauti iš pigių oro linijų, parduotuvių ar neaiškių įmonių.

Pavyzdžiui, vartotojai internetu pirko dėvėtus keturračius motociklus. Tiko kaina, modelis, tad išsirinko du. Kai pervedė paprašytą 2,5 tūkst. eurų avansą, skelbimas dingo, o kartu - ir visi galai.

Kreipėmės į ispanų Europos vartotojų centrą. Pėdsakai nuvedė į Angorą. Toje mažytėje valstybėje fizinio asmens vardu buvo įregistruota sąskaita. Pervedus pinigus ji uždaryta. Kai tokia grynai kriminalinė apgavystė, nieko negalėjo padėti ir ispanai. Tiesiog tai pavyzdys, jog visada reikia tikrinti ir pasitikrinti.

Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad labai daug mūsų skundų išsprendžiama vartotojo naudai, kai jis yra teisus ir turi dokumentus, įrodančius, ką ir kur pirko.

Pigi prekė įtartina

- Kiek žmonių paprastai į jus kreipiasi, ar skundų daugėja?

- Pernai buvo 425 kreipimaisi - kur kas daugiau negu užpernai. Mes skiriame skundus ir kreipimusis. Tuo atveju, kai žmogus pateikia raštišką skundą ir visus reikalingus dokumentus, tenka labai rimtai padirbėti. Kartais užtrunka mėnesį ir daugiau. Kur kas paprasčiau būna atsakyti į kreipimąsi telefonu ar elektroniniu paštu. Juo labiau kad dabar nemažai žmonių jau ne post factum, o iš anksto klausia, ar nepadarys klaidos vienu arba kitu atveju, ir ypač dažnai pasidomi, ar patikima įmonė, prekiaujanti internetu.

Vienas dalykas vartotojui nepatogus, tačiau nieko negalime padaryti. Pavyzdžiui, parsivežė moteris Italijoje pirktus batus, o jie per neapsižiūrėjimą - tos pačios kojos. Susitarėme su parduotuve, kad pakeis arba grąžins pinigus, bet batus moteris turi išsiųsti už savo pinigus. Nors gal 20-30 litų, palyginti su keliais šimtais eurų, nėra tokios jau didelės išlaidos žmogui.

- Netrukus prasidės atostogų sezonas. Ką patartumėte poilsiautojams, kad keliaudami svetur išvengtų nemalonumų?

- Pirmiausia perkant bilietus, ypač pigius, reikia sužinoti visas sąlygas. Visame Europos vartotojų centrų tinkle gerai žinomas toks šūkis: "Pigi prekė įtartina". Jei ką nors gauni labai pigiai, nuodugniai pasitikrink kokybę. Jei pigūs lėktuvo bilietai, pirmiausia išsiaiškink visas sąlygas: ar nereikės papildomai mokėti oro uosto mokesčių, gal oro linijų kompanija neatsako už bagažą, o gal teks papildomai mokėti už jį. Lygiai tas pat ir dėl viešbučių. Jei skrendi į šalį, kurioje viešbutis kainuoja apie 100 eurų už naktį, o gavai už 30 eurų, būtina smulkiai išsiklausinėti, kodėl jis toks pigus. Tada atvažiavus nereikės piktintis, kad stinga švaros, aplink - šiukšlynai, arti nėra transporto ar toli jūra. Nors nebūna taisyklės be išimties: nebūtinai viskas yra gerai, jei brangiai moki, todėl privalu labai atidžiai skaityti sutartis. Ypač turistams, važiuojantiems per kelionių agentūras, nederėtų aklai pasirašyti sutarčių. Reikėtų pasidomėti, už ką kelionių operatorius atsako ir už ką neatsako. O kiek yra rakščių automobilių nuomotojams! Pavyzdžiui, automobilį privalu grąžinti su pilnu baku benzino. Anglijoje visas bakas benzino - nemaži pinigai. Negana to, teks atsiskaityti už kiekvieną įbrėžimą. Taigi išsinuomojai automobilį ir iškart apžiūrėk, ar jis nėra kur nors įbrėžtas. O sutartyse tokie nepatogūs ir blogi dalykai dažniausiai surašyti smulkiu šriftu ir pačioje pabaigoje.

Nors pasitaikė ir toks tarsi diskriminacijos atvejis. Pernai lietuviai užsisakė internetu automobilį Italijoje. Kai atskrido į Romą, jiems buvo pareikšta, kad įmonė lietuviams mašinos nenuomos. Pinigai iki šiol negrąžinti, nors buvo sudaryta sutartis. Lapkritį vartotojai kreipėsi į mus. Susisiekėme su Europos vartotojų centru Italijoje. Jis kreipėsi į kompaniją, kuri nuomoja automobilius. Ši paprašė sutarčių, kurias sudarė su vartotojais, čekių, kad buvo sumokėta banko pervedimu, ir pažadėjo pati viską išspręsti taikiai, kompensuoti patirtą žalą. Mes kontroliuojame padėtį, informuojame vartotojus ir pateikiame iš jų gautą papildomą informaciją.

Skundžiasi latviai

- Ar užsieniečiai yra kreipęsi dėl vartotojų teisių pažeidimų Lietuvoje?

- Buvo toks atvejis, kai užsienietis Lietuvoje pirko kompiuterį, kuriame buvo instaliuota programinė įranga. Žmogui jos nereikėjo, norėjo grąžinti, tačiau kai įjungi kompiuterį, išeina, kad pradedi naudotis ta įranga. Intelektinės nuosavybės objektui taikomos kitokios taisyklės.

Kita užsienietė juvelyrinių dirbinių parduotuvėje nusipirko auksinius auskarus ir susitarė, kad kitą dieną, jei namie apsižiūrėjus nepatiks, galės iškeisti į kitus. Vis dėlto kitą dieną moteriai kategoriškai buvo atsakyta juos pakeisti. Tiesiog yra grupė prekių, kurių negalima grąžinti ar keisti pagal įstatymą. Šiuo atveju pirkėją supainiojo pardavėjai - neturėjo žadėti, jog pakeis. Parduotuvė turėtų informuoti pirkėją apie taisykles.

- Iš kurių šalių daugiausia ateina nusiskundimų?

- Dažniausiai kreipiasi lietuviai, turintys problemų užsienyje. Užsieniečių labai mažai. Pastaruoju metu kreipėsi keli vartotojai iš Latvijos. Jie sakė gaunantys kompiuterijos, gyvūnijos pasaulio knygų, kitų leidinių, o vėliau ateina ir sąskaitos iš Lietuvos. Esą buvęs susitarimas, nors latviai jokių susitarimų nesudarė. Kai paskambinome į įmonę, ten atsakė, kad neturi jokių reikalavimų, nors patys siuntė sąskaitas ir priminimus per skolų išieškojimo bendrovę. Dalis žmonių, matyt, ir nuperka, išsigandę tokios agresyvios prekybos.

Natūralu, jog daugiau skundų būna iš Latvijos, nes gyvenant kaimynystėje didesnis ir judėjimas. Tačiau lenkų skundų pasitaiko retai, nors jų turistų vasarą labai daug atvažiuoja į Lietuvą. Net kai kuriuos leidinius rengiame lenkų kalba.

- Paslaugas teikiate nemokamai, o kas finansuoja jūsų veiklą?

- Europos vartotojų centro finansavimas nuo pat pradžių buvo 50 proc. iš EK ir 50 proc. iš jo steigėjo - Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Lietuvoje. Kiekvienoje ES šalyje finansavimas nėra vienodas. Pavyzdžiui, naujose narėse Bulgarijoje ir Rumunijoje iš valstybės finansuojama 30 proc., o iš EK - 70 proc., matyt, padeda tuos centrus plėsti. Atsiskaitymas labai rimtas ir sudėtingas; pagal jį skiriamas finansavimas kitiems metams.

Vis dėlto kiekvienos šalies vartotojų stiprybė, kai jiems, kad ir nedaug žmonių, gali atstovauti visoje ES ir jų teisės bent teoriškai yra lygios vokiečiams, prancūzams ir kitiems senbuviams. Tokių recidyvų, kaip rodo minėtas pavyzdys, kai lietuviams neišnuomojo automobilio, nors buvo išankstinė sutartis, dar gali būti, tad vienas mūsų veiklos prioritetų - ne tik apginti žmogų konkretaus skundo atveju, bet ir šviesti vartotojus. Vartotojų teisės yra žmogaus teisių dalis, ir mes siekiame, kad Lietuvos gyventojai jaustųsi oriai nuvažiavę bet kur į didžiulę 490 mln. Europos vartotojų rinką. Jie ten turi lygiai tokias pat teises, jei pirks paslaugas ar prekes.

Ateina kaip mados

- O kaip apie jus sužino žmonės?

- Ne tik per žiniasklaidą ar internetą. Rengiame centro pristatymus visoje Lietuvoje, konferencijas ir seminarus. Stengiamės išleisti kuo daugiau lankstinukų ir platiname juos įvairiais kanalais: per turizmo informacijos įstaigas, Vilniaus oro uoste, o visai neseniai ir LISCO kompanijos keltuose. Visi mūsų leidiniai yra nemokami ir labai praktiški. Patariame, kur geriau užsienio šalyse pirkti, kokios parduotuvių darbo valandos, kada rengiamas išpardavimas. Visą informaciją sužinome iš savo kolegų internetinių svetainių, per tarptautinius pasitarimus. Taip pat rengiame bendrus projektus. Pavyzdžiui, toks buvo "Pirkimas Švedijoje". Šioje šalyje lankėsi mūsų darbuotoja ir, apėjusi parduotuves, surinko informaciją, kas kiek kainuoja. Dabar žadame rengti tokį projektą su lenkais ir sudaryti leidinį "Pirkimas Lenkijoje" - mūsų žmonės labai dažnai važiuoja į šią šalį.

Pernai centras kartu su latviais ir estais organizavo planinę vartotojų informavimo kampaniją, nes neretai užsienio turistai aplanko visą Baltijos regioną. Tada ir kilo sumanymas parengti Baltijos šalių leidinį "Visiting the Baltic States. Consumer Guide". Jis anglų, vokiečių ir švedų kalbomis buvo išleistas Lietuvoje. Į leidinį sudėta svarbiausia informacija, kad atvykęs žmogus, jei iškiltų problemų, galėtų jaustis apgintas kaip bet kurioje kitoje Europos valstybėje. Šiemet panašų leidinį sumanėme parengti kartu su lenkais.

- Prevencija būtų dar viena jūsų veiklos sritis?

- Stengiamės perspėti žmones apie galimus pavojus. Dažnai kriminalinis pasaulis sukuria kokį nors apgavystės modelį, panaudoja jį vienoje šalyje ir perkelia į kitą. Europos vartotojų centrų tinklas visoje ES nuolat bendradarbiauja ir keičiasi informacija, kas kur vyksta, kokios prasideda apgavystės ar aiškiai organizuotos problemos. Tiesiog tie dalykai ateina kaip mados.

Sakysim, įkuriama atseit garsios kompanijos svetainė, kurioje siūloma užsisakyti prekių. Dublikatas būna labai panašus į originalą - paprastas žmogus nelabai gali ir atskirti. Persiunčia pinigus, o prekės, aišku, negauna. Svarbiausia - prieš siunčiant pinigus pasitikrinti parduotuvės registracijos vietą, žinoti, kur vis dėlto juos siunti.

Kitas dalykas, kai žmogui, tiesiog gatvėje ar kur kitur pigiai nusipirkusiam garsios kompanijos vardu pažymėtą prekę, gali tekti sumokėti didžiulę baudą. Sakykim, Italijoje gatvėje įsigijęs neva žymaus dizainerio akinius už 10 eurų, policijai gali pakloti daugiau kaip 3 tūkst. eurų baudą. Kam pirkai, nes juk, savaime suprantama, už tokią sumą negali gauti originalo. Vadinasi, žinojai, kad perki klastotę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"